Švyturys

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

Pradėkime nuo pradžių. Gruodžio mėnesį ne tik „Dundulis“ stebino savo naujienomis. „Švyturio“ alaus darykla taip pat nesėdėjo rankų sudėjus ir paleido net keturias naujienas. Kaip lietuviškam pramonės milžinui – tikrai labai daug.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

Vardinė „20 statinių“ stout’o taurė, kurią gavome pristatymo metu.

Pirmiausiai buvo stout’as, pavadintas „20 statinių“. Jis brandintas viskio „Bunnahabhain“ statinėse 90 dienų ir parduotuvių lentynas pasiekė pirmąją gruodžio savaitę. Mūsų kolektyvas sulaukė kvietimo į šio alaus pristatymą, tačiau jo degustacijos aprašymo mūsų puslapyje nerasite dėl vienos priežasties – mano kuklia nuomone jis dar nebuvo pasiekęs savo skonio piko. Alui trūko brandos, todėl logiškesnis sprendimas buvo vieną butelį pasidėti į rūsį ir palaukti dar bent 90 dienų. Patikrinsim ir tuomet greičiausiai atsiras alaus degustacija. „20 statinių“ stout’as buvo pirmasis bandymas nustebinti – labai vykęs. Daug kam jo kaina pasirodė kosminė, bet galiausiai reikia suvokti, kad tokį alų pagaminti ne vaikų žaidimai ir už kokybę tenka mokėti brangiau. Vis dėlto, dabar jo lengvai ir negausi – dauguma, jei ne visas stout’as, jau išpirktas, o tai tik įrodo, kad kaina nesuvaidino didesnės reikšmės.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – pirmasis rimtas crafty atstovas Lietuvoje.

Toliau apie tai, kas taps nuolatine preke Lietuvos rinkoje. Pirmas rimtesnis (vis dar neapsisprendžiu ar „Vilkmergė“ turėtų būti laikomas crafty ar ne) didelės pramoninės daryklos bandymas pasiūlyti craft produktą. Tiksliau, toks alus vadinamas crafty. „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – eksperimentinis, mažas „Švyturio“ bravoriukas, kuriame atliekami alaus receptų bandymai. Jeigu rezultatas tenkina, tuomet partija verdama didžiojoje darykloje ir paleidžiama į plačiuosius vandenis. Pirmieji trys teigiamai paties „Švyturio“ įvertinti rezultatai: „Bėganti kopa“ – belgiškas witbier (kvietinis) stiliaus alus, „Ungurio kojos“ – amerikietiškas (taip rašoma oficialiame puslapyje) nefiltruotas lageris (apatinės fermentacijos alus) ir „Nežinomas krantas“ – belgiškas dubbel’is, kurio gamyboje naudojamos džiovinto ąžuolo drožlės. Šis alus taip pat pasirodė dar gruodžio mėnesį. Interviu su vienu iš „Raudonųjų plytų alaus dirbtuvių“ projekto idėjos generatorių ir kuratoriumi Andriumi galite pasiskaityti Gyčio ir Regio blog’e „alusalus.lt“. Savo įvertinimą jau pateikė ir Petrashka. Oficialiame alaus dirbtuvių puslapyje patalpintas įrašas, kuriame sakoma, kad vertintojai pasidalino į dvi dalis – teigiamai vertinančius ir palaikančius idėją bei heiterius, kurie purtosi vien išgirdę „Švyturio“ vardą („haters gonna hate“). Straipsnio pavadinimas atskleidžia, kad pasirinkau pirmąją pusę. Kodėl? Tuoj paaiškinsiu.

Pradėsiu nuo tokio elementaraus dalyko kaip alaus butelio išvaizda. Supilstytas į simpatiškus ir visiškai paprastus 0,33 l. buteliukus ir papuoštas įsimintina ir neperkrauta smulkmenomis etikete – alus atrodo estetiškai. Po kiekvienu pavadinimu surasite nurodytą stilių, o atsukę buteliuką į kitą pusę – svarbiausią informaciją apie produktą. Nurodomi naudoti apyniai, salyklai, kitos smulkmenos.

Aptarus butelio išvaizdą, pats laikas pereiti prie alaus degustacijos.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Bėganti Kopa

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ „UAB Švyturys-Utenos alus“

Stilius: witbier

Alk. konc: 4,5 %

Rekomend. temp: 10-11 °C

Pirmasis degustacijos sąraše – kvietinis alus. Alų degustuoju aukštesnės nei rekomeduojama temperatūra.

Spalva: skaisčiai geltona. Puta susidaro standi ir balta. Ilgainiui gražiai išsiformuoja.

Kvapas: pirmasis užsiuodžia bananas. Šiek tiek stebina, nes tai man asocijuojasi su vokišku weizenu. Įdėmiau pauosčius pasirodo ir citruso, bei gvazdikėlio natos. Ryškėja ir tropinių vaisių aromatas.

Skonis: alus lengvas, aukštos karbonizacijos (carbo – high). Alaus kūnas silpnas (body – low). Skonyje dominuoja citrusas. Jaučiamas ir citrusinio vaisiaus žievelės kartumas (etiketėje nurodomi saldieji apelsinai). Alus sausas, vasariškas. Poskonyje, be gomurį kandžiojančio sausumo, galima jausti ir lengvą kartumą (greičiausiai žievelė arba apynys). Asmeniškai aluje šiek tiek trūksta ryškesnių prieskonių aromato ir skonio. Alus pasirodė tarpinis variantas tarp witbier ir weizen.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Ungurio kojos

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ UAB „Švyturys-Utenos alus“

Stilius: american lager

Alk. konc: 5,3 %

Rekomend. temp: 9-10 °C

Spalva: ryškaus gintaro, tamsiai geltona. Susidaro balta ir korėta puta, kuri labai greitai nusėda. Alus neskaidrus, šiek tiek drumstas.

Kvapas: dominuoja karamelės natos, kurios atsirado dėl naudoto karamelinio salyklo. Ganėtinai stiprus ir miežio aromatas. Kvapas tikrai nėra išraiškingas – norisi daugiau apynio žoliškumo, kurio šiuo atveju beveik nėra, nors naudotas sausasis apyniavimas. Galima pajusti nebent simboliškas ir labai užslėptas apyniškas natas.

Skonis: alus lengvo kūno (body – low) ir aukštos karbonizacijos (carbo -high). Alus lengvas, vandeningas. Jaučiamas apynių kartumas, kuris yra silpnokas, taip pat ganėtinai aiškiai jaučiama karamelė ir jos saldumas. Skonyje, kaip ir kvape, trūksta apynių raiškos. Poskonis sausas, traukiantis gomūrį.

Apibendrinant – tikėjausi daugiau, bet galbūt šitas alus suras savo vartotojų auditoriją. Jis neįpareigojantis ir tinkantis atsigaivinti vasarą, bet ne mano skonio.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Nežinomas krantas

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ UAB „Švyturys-Utenos alus“

Stilius: dubbel

Alk. konc: 6,0 %

Rekomend. temp: 14-15 °C

Spalva: tamsiai ruda, linkusi į raudonumą. Rusva puta susidaro silpna ir greitai nusėda.

Kvapas: dominuoja džiovintų slyvų aromatas. Taip pat jaučiamas ir kitas džiovintas vaisius, sakyčiau abrikosas. Egzsituoja karamelinės natos. Kvapas saldus, medienos neužuodžiu. Galbūt šiek tiek trūksta kompleksiškumo, bet kvapas nenuvilia.

Skonis: labai ryškūs džiovinti vaisiai – slyvos, razinos. Kūno norėtųsi šiek tiek tvirtesnio, nes dabar jis vidutiniškas (body – medium). Karbonizacija vidutiniškai aukšta (carbo – medium/high). Skonis saldus, galbūt galėtų būti šiek tiek „ramesnis“, tačiau saldumas nėra labai įkyrus ir netrukdo. Poskonis sausokas, išryškėja šiek tiek degintų natų, lyg ir atsiranda mediena ir žinoma, viskas baigiasi saldžia džiovinta slyva.

Galutinis verdiktas: kaip pirmas bandymas – tikrai neblogas dubbel’is. Žinoma, yra kur tobulėti. Nederėtų jo lyginti su belgų klasika, tačiau tvirtesnis kūnas šiam alui nepamaišytų.

Alaus degustacija didesnių stebuklų neparodė, tačiau aš vis dar laikausi savo nuomonės, kad paragauti tikrai verta. Galbūt mano kartelė šiai produkcijai buvo šiek tiek per aukštai iškelta. Gali būti, kad koją pakišo ir tai, kad virti alaus stiliai buvo puikiai pažįstami ir žinojau, kad iš jų galima tikėtis daugiau. Sekantis „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ sąrašę – IPA. Labai laukiu šio alaus pasirodymo, nes jį bus galima įvertinti ne tik pasauliniame, bet ir lietuviškame kontekste, lyginant su Humulupu IPA.

Žingsnis pradėti virti crafty alų – labai sveikintinas. Sustabarėjusioje Lietuvos alaus rinkoje tai gali atsipirkti su kaupu. Ateityje „Raudonos plytos“ turėtų pateikti dar ne vieną eksperimentą, kurie, tikiuosi, kas kart bus vis geresni. Bet kokiu atveju toks eksperimentavimas – žingsnis į priekį.

Cheers!

Apie Old Port Ale pristatymą

Matyt jau supratote iš antraštės, kad čia rašysiu apie naująjį ŠUA produktą – Old Port Ale škotiškąjį elį. Šis alus oficialiai pristatytas sausio 17d., nors tiesą sakant, prekyboje pasirodė žymiai anksčiau, todėl į šį pristatymą žygiavau su alumi susipažinęs. Kodėl apie tai rašau tik dabar? Tiesiog anksčiau parašyti neturėjau nei laiko, nei noro, o vis dėlto neparašyti būtų šiek tiek negarbinga, nes tai vienas iš nedažnų atvejų, kuomet didįjį pramoninką gali paminėti geru žodžiu.

Nustebau, kuomet pasitikrinęs BeerGeek pašto dėžutę joje aptikau kvietimą į šį renginį. Pasvarstęs nusprendžiau, jei jau kviečia, tai greičiausiai ir blog‘ą skaito, todėl remdamasis Michael Jackson principu, nepasididžiavau ir kvietimą priėmiau. Deja, teko eiti vienam, nes kiti BeerGeek‘ai dalyvauti negalėjo. Mane šis renginys intrigavo dėl keleto dalykų:

1)      kokia publika bus pakviesta/ar aptiksiu ten kitų blogerių;

2)      kaip vyks pristatymas, kokią dalį jame užims „mes geriausi“ šou;

Straipsnio pabaigoje pateiksiu oficialų spaudai paruoštą tekstą, galėsite jį paskaityti, pakomentuoti ir pakritikuoti. Apie patį alų irgi nekalbėsiu, nes kam įdomu, pasisakymus galėjote surasti pingvi ir alusalus (rekomenduoju, nes aprašymas ir įvertinimas puikiai atitinka realybę) blog‘uose.

Taigi, tiesiog trumpai mano nuomonė ir intrigų atomazgos. Nuvykus į pristatymą Ex Libris klube, net nespėjus pasikabinti palto, mane pasitiko vėsi taurė Old Port Ale. Šiaip ne taip nusigavęs iki rūbinės ir pasikabinęs paltą, gana lengvai išsisukau nuo ten besibūriuojančių žurnalistų (nežinomas veidas niekam nebuvo įdomus :)) ir prasmukau į pagrindines patalpas, kuriose jau šnekučiavosi nemaža dalis svečių. Pradėjau nagrinėti susirinkusią publiką savo skvarbiu antropologo žvilgsniu ir, deja, nepamačiau nei vieno pažįstamo veido iš alaus sferos. Šiek tiek pasitrynęs aplinkui pagalvojau, kad būtų buvę smagu šalia atvykusio Račo išvysti ir Ramanauską, bet norai ir liko norais. Prasidėjo pats pristatymas, sveikinimo žodį tarė R. Viršilas, po jo kalbėjo Dž. Armonienė ir D. Dabrovolskas. Renginio metu, susirinkusiai publikai nuotaiką palaikė ir nuobodžiauti neleido svetys iš Škotijos, kuris renginio pradžioje pareiškė „kad kiekvienas Port Ale gurkšnis leidžia jam pasijusti vis didesniu škotu“. Supraskite kaip norite, man tai pasirodė sarkastiška. Neišvengta buvo ir linksmų nusikalbėjimų, kaip antai virtuvės šefas, kalbėdamas apie maisto derinimą, šį alų vadino lageriu. Galiausiai, renginiui besibaigiant ir sukviestom žvaigždėm besiskirstant, susipažinau su viena blog‘ere – sezoninevirtuve.lt portalo savininke. Linksmai paplepėję, pasukome skirtingais keliais.

Galutinė mano nuomonė apie šį renginį tokia: kad ir kas jį rengtų – ar didysis pramoninkas, ar mažasis aludaris – toks renginys prisideda prie alaus kultūros skatinimo Lietuvoje. Nors ir neišvengta „popsinių“ elementų ir sukviesta auditorija apie alų nusimanė matyt tiek pat, kiek aš apie baletą, ją pavyko sudominti (net ir man pasirodė įdomu, kokius patiekalus siūlys derinti prie šio alaus). Už tai dedame pliusą Švyturiui ir tikimės, kad kitos daryklos paseks šiuo pavyzdžiu (gal jau ir pasekė, net pats nežinau). Žinoma, turint pinigų, tokį „pijarą“ prasukt nesunku, tačiau šis renginys net ir nebuvo persmelktas tuo „mes geriausi“ šou.

Oficialus pareiškimas spaudai:

„Švyturys“ pristatė škotiškąjį elį – „Old Port Ale“

„Švyturio“ aludariai sausio 17-osios vakarą skambant dūdmaišių garsams pristatė „Old Port Ale“ – naująjį Tradicinės „Švyturio“ kolekcijos narį. Tai škotiškojo elio (angl. Scottish ale) stiliaus alus.

Į „Old Port Ale“ vakarą susirinkusius svečius įsijausti į užjūrio dvasią padėjo ne tik dūdmaišių muzikos garsai, bet ir ypatingo svečio – aktoriaus Malcolmo Stewarto – deklamuojama alaus poezija bei sekamos alaus ir škotiškų tradicijų istorijos.

„Sukurti škotiškąjį elį paskatino tai, jog lietuviai daug keliauja, atranda vis naujas alaus rūšis. „Old Port Ale“ – tamsus, gražios raudonos rubino spalvos, klampus, 5,6 alkoholio stiprumo elis. Jis skirtas išrankesniam alaus mėgėjui, kuris ieško naujų ir įdomių alaus rūšių. Tai salstelėjusio skonio, gana tirštas alus, o kompaktiška puta išsiskiria tirštos grietinėlės užbaigimu“, –naująjį alų pristato jo kūrėja vyriausioji „Švyturio“ aludarė Džuljeta Armonienė.

„Old Port Ale“ pagrindas – trijų miežių salyklų derinys. Kurdama jo receptą Dž. Armonienė pirmą kartą panaudojo „Carared“ salyklą. Jis suteikia „Old Port Ale“ dar daugiau kūningumo ir gilią, rubino raudonumo spalvą. Dėl aukštutinės ir žemutinės fermentacijos (ale) mielių alus tampa turtingesnio aromato ir skonio.

Anot „Švyturio“ aludarės, patiems ragaujant šį škotiškąjį elį galima atrasti įvairių poskonių: „Aš pati jaučiu gvazdikėlį, egzotines gėles, prieskonių – šie poskoniai yra suformuojami salyklo. Pagal savo stilių, škotišką elį formuoja visų pirma salyklo įvairovė, o apynių jo skonyje, o ypač aromate, nėra daug, jie yra kaip fonas skonių paletėje“.

Ieškoti skonių balanso

Norint geriausiai atskleisti škotiško elio aromatą, jį rekomenduojama ragauti iš į viršų siaurėjančios taurės ant kojelės.

Alaus someljė, virtuvės šefas Donatas Dabrovolskas „Old Port Ale“ siūlo derinti su ožkos sūriu, rūkyta lašiša, ispaniškais kumpiais.

„Iš patiekalų išskirčiau dideliais gabalais keptą, sodrią mėsą ar žuvį. Šių produktų skoninės savybės puikiai dera ir balansuojasi tarpusavyje su šio škotiškojo elio poskoniais“, – teigia D. Dabrovolskas.

Tradicinę „Švyturio“ kolekciją sudaro tradiciniai alaus stiliai. Šia kolekcija Klaipėdos aludariai siekia parodyti alaus įvairovę, skatinti pažinti platesnį alaus pasaulį. Tradicinė kolekcija skirta išrankesniam vartotojui, o skirtingi ją sudarantys alaus stiliai derinami su jų poskonius atitinkančiais patiekalais.

RECEPTAS

Virtuvės šefas Donatas Dabrovolskas rekomenduoja ir namuose pasigaminti prie šio škotiškojo elio derantį bei nesudėtingai paruošiamą užkandį – rūkytos lašišos suktinuką su karamelizuotomis morkomis ir salierais.

Rūkytos lašišos suktinukas su karamelizuotomis morkomis ir salierais

Paruošimo laikas: 20-30 min.

  • 500 g plonai pjaustytos rūkytos lašišos
  • 400 g morkų
  • 400 g salierų šaknų
  • 200 g rudojo cukranendrių cukraus

Morkas ir salierus nuvalome ir susipjaustome nestoromis lazdelėmis ir jas užmerkiame į šaltą vandenį 2-4 val., o geriausia būtų iš vakaro. Daržovės tuomet bus saldžios ir sultingos.

Mirkytas daržoves nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir kepiname keptuvėje įpylę šlakelį aliejaus. Lengvai apskrudus daržovėms beriame cukrų ir jį kaitindami ištirpiname, tada dar labiau viską pakaitiname, kol cukrus aplink daržoves karamelizuojasi. Karamelizuotas daržoves suberiame ant kepimo popieriaus ir atvėsiname. Atvėsintas daržoves apsukame rūkytos lašišos juostelėmis ir patiekiame.

P.S. matyt vertėtų pastebėti, kad viso renginio metu jaučiausi atsidūręs nevisai savo vietoje. Mūsų „didžiųjų“ žvaigždžių akinamas spindesys neleido renginio metu jaustis jaukiai ir visiškai atsipalaidavus. Malonu sulaukti kvietimo į tokį renginį, bet man asmeniškai maloniau buvo dalyvauti NGR… 🙂

Renginio nuotraukos:

 

 

 

Scroll to top