pubas

Herkus Kantas

Herkaus Kanto iškaba

Herkaus Kanto iškaba

Taip jau sutampa, kad pastaruosius penkerius ar net dešimt metų Lietuvos pajūryje žymiai dažniau lankausi žiemą, nei vasarą. Šie metai ir vėl netapo išimtimi. Po sesijos su draugais patraukėme link uostamiesčio. Tiesą šį kartą, pirmą ir tikiuosi ne paskutinį, į pajūrį važiavau ne tik savo malonumui, bet ir su misija, parašyti kokį atsiliepimą į blog‘ą. Galutinė mūsų maršruto stotelė vis dėlto buvo Palanga, o ne Klaipėda, todėl manau, kad blog‘o įrašui pasirinkau idealiausią variantą – apsilankiau Herkaus Kanto pub‘e. Važiuojant link Klaipėdos, automobilyje pasakojau draugams, kad lūkesčiai šiam pub‘ui tikrai nemaži. Deja, jau pačioje kelionės pradžioje susidūriau su mažyčiu nemalonumu. Norėdamas, kad atvykus į Herkų Kantą, laikas nebūtų sugaištas veltui, tikėjausi atlikti išankstinę staliuko rezervaciją, tačiau kontaktinis telefono numeris pateiktas feisbuko profilyje buvo išjungtas, tokia pati melodija suskambo ir pasiteiravus numerio informacijos telefonu. Tiesa, kaip ten sakoma, kas nerizikuoja – negeria alaus, ar kažkaip panašiai, todėl nusprendžiau nekreipti dėmesio į šį nepatogumą ir vis tiek pabandyti laimę, gal ir staliukas koks atsiras.

Pasistatę mašiną Klaipėdos senamiestyje, patraukėme link Herkaus Kanto užeigos. Nors uostamiesčio gatvės taip pat „nuostabiai valomos“ kaip ir sostinės, kelias neprailgo ir pub‘ą pavyko rasti be ilgesnių klajonių. Herkaus Kanto iškaba švietė iš toli, taigi, ir Jūs, jei sugalvosite ten užsukti, ją pastebėsite tikrai lengvai. Ir pati iškaba, mano meno nesužalotam žvilgsniui, pasirodė neprasta ir neįkyri, be jokių nereikalingų neoninių mirksiukų aka Las Vegas. Alinę galite rasti Kepėjų gatvėje, 17 numeriu pažymėtame name.

Praėję po iškabą sukame į dešinę ir ten pamatome įėjimą į pub‘ą. Herkus Kantas įsikūręs buvusiame druskos rūsyje, todėl pats įėjimas atrodo tikrai simpatiškai, plačios durys su ganėtinai žema stakta. Įžengus į vidų būsite priversti nusileisti keletą laiptelių žemyn ir pateksite į pagrindinę patalpą.

Nelabai ryšku, bet buvo ganėtinai vėlu ir "aparats" nekoks :)

Nelabai ryšku, bet buvo ganėtinai vėlu ir „aparats“ nekoks 🙂

Tenka pripažinti, interjeras iš pat pradžių nenustebino, pasirodė šiek tiek prėskas ir skurdokas. Tačiau tuomet akis užkliūva už baro, atkreipiu dėmesį į lubas ir sienų tapybą. Ganėtinai jauki atmosfera. Nudžiungu dar labiau, kaip pamatau, jog dėl staliukų trūkumo jaudinausi veltui – vietos yra – laisvi net trys pakankamai dideli stalai. Pasidaro šiek tiek keista, vietos net per daug. Pasirenkame galinį stalą netoli baro ir susėdame. Mus pasitikusi labai draugiška ir entuziastinga barmenė iškart prišoka ir pasiteirauja kokio alučio norėtumėm. Labai malonus aptarnavimas. Deja, Dundulio Gutstouto negauname, bet mums iškart pasiūlomas Dounkelis. Pasiimame tris bokalus, o vairuotoja pareiškia, kad nėra ištroškusi. Laukdami alaus, renkamės patiekalus. Užkandžių ir šaltųjų patiekalų asortimentas ganėtinai didelis, o štai ties karštaisiais patiekalais nurodoma, kad reikia klausti padavėjo. Kiekvienai dienai sudaromas vis naujas karštųjų patiekalų meniu uždeda pliusą. Ant mūsų stalo atkeliauja alutis. Užsisakome kiaulienos kepsniukų, keletą „buritų“ ir didelę lėkštę meksikietiškos sriubos, o kol laukiame karštųjų patiekalų, kirminui numarinti, pasiimame avinžirnių užtepėlę.

Belaukdami maisto smagiai šnekučiuojamės. Alinė po truputį pildosi. Sukuriama jauki atmosfera, tačiau ji pakankamai rami. Nors prisirinko jau veik pilnas pub‘as, bet tai netrukdo susišnekėti tarpusavyje. Malonu. Groja pakankamai rami muzika, lieka laiko apžvelgti interjerą detaliau. Nors akis ir nekliūna už nieko ypatingo, tačiau viskas atrodo sudėta į savo vietas – tarsi ten jau dūla šimtmečius. Baras gražus, neperkrautas, kiekvienas alaus kranas pažymėtas atitinkamai. Sienų tapyba, nors ir nelabai įmantri, bet graži, paprasta, šmaikšti ir galbūt sakyčiau, šiek tiek elegantiška. Padarau keletą nuotraukų.

Piešiniai ant sienos

Piešiniai ant sienų štai taip..

Tuomet dar kartą metu žvilgsnį į meniu. Nustembu, kai ten pamatau įrašytus abu naujus Shepherd Neame produktus, nors apie šią naujieną Herkaus Kanto feisbuko profilyje perskaičiau tos pačios dienos ryte. Paklausiu barmenės ar jie su kiekviena naujiena perspausdina meniu, man atsako, kad kartais taip, o kartais – ne.

Štai taip atrodo alaus pasirinkimas

Štai taip atrodo alaus pasirinkimas

Įvertinu alaus pasirinkimą – jis nėra stulbinantis, bet tikrai nenuviliantis, net sakyčiau labai geras. Pilstoma ir lietuviška, ir užsienio gamyklų produkcija, taip pat galima atrasti ir svečio alaus „on tap“, kas savaitę vis naujo. Butelinio alaus arsenalas – puikus. Čia puikuojasi ir mūsų aprašytas rūkytas alus, taip pat mūsų blog‘e minėti Chimay, naujieji Shepherd IPA ir Double Stout bei kt. Taigi, alaus pasirinkimui – riebus pliusas. Prisimenu, kad feisbuke buvau užmatęs, kad čia gaminamas ir firminis Kipro grogas – užsisakau taurę paragavimui.

Atkeliauja maistas. Išalkę po dienos kelionių, kimbame į savo patiekalus. Reiktų pastebėti, kad sriubos lėkštė milžiniška – turbūt didesnė nei patiekiama Sriubos restorane. Buritos draugiškai aštrios, ganėtinai skanios, o štai kepsniukai pasirodo – puikūs. Maistu visi liekame patenkinti ir čia, net nedvejodamas dedu pliusą. Tiesa, bevalgant į akis krito ganėtinai nemalonus dalykas. Nuo gražių skliautinių lubų ant priešais sėdėjusio draugo galvos byrėjo tinkas. Taigi, tas uždirba minusiuką, nors teko pastebėti, kad savininkai planuoja remontą, galbūt šią problemą sutvarkys. Atkeliavęs grogas palieką neblogą įspūdį.

Pasisotinę ir dar šiek tiek pailsėję susiruošiame į kelionę Palangos link. Bemokėdamas sąskaitą persimetu keliais žodžiais su pačiu Kipru ir Tomu, nusiperku abu Shepherd Neame ir keliauju savais keliais. Tiesa, mane perspėja, kad IPA gali ir nuvilti. Bet apie tai parašysiu degustacijoje.

Herkus Kantas pirmasis mūsų barų gido atstovas, kuriam nedvejodamas skyriau du bokalus (vertinimas čia). Nežinau ar mane įtakojo meilė Klaipėdai, ar ilga kelionė, o gal tiesiog pats pub‘as buvo be priekaištų, bet šis įvertinimas skiriamas be jokio avanso ir su pažadu, kad ten grįšim su pilnu beergeek‘o kolektyvu ir pažiūrėsim, galbūt ši alinė bus pirmoji įvertinta trimis bokalais. O kol kas sėkmės ir tęskit gerą darbą.

Gringo

Įėjimas į pubą

Pagaliau išaušo diena, kai startuojame su pirmuoju baro aprašymu. Prie starto linijos – „Gringo“, baras, kuriame ne retai apsilankome pažiūrėti futbolo, krepšinio ar kito sporto. Taip jau sutapo, kad seniai planavome pradėti barų gido kategoriją, o šiandien (spalio 11d. ketvirtadienį) vyko pirmosios eurolygos varžybos tarp amžinų Lietuvos krepšinio pasaulio priešų – Maskvos CSKA ir vėl į aukščiausio lygio krepšinį sugrįžusio Vilniaus Lietuvos ryto. Ketvirtadienį Vilniuje susiklostė gana idomi situacija, nes daugelis sporto barų rodė mūšį tarp Kauno Žalgirio ir komandos, kurios pavadinimo nei nepamenu,  taigi ilgai nesvarstę nusprendėme, kad tokia proga „Gringo“, kuris išliko Vilniaus baru ir rodė šio miesto krepšinio komandos varžybas, nusipelno būti pirmasis, kurį aprašysime. Iš tiesų lankytis šiame bare pradėjome dar tais laikais kai jis buvo įsikūręs Klaipėdos gatvėje, taigi šiame straipsnyje rasite ir mūsų minčių apie „Gringo“ pasikeitimus, kurie įvyko pasikeitus lokacijos vietai, taip pat nemažai vertinimų pasireikš per sporto prizmę, nes vis tik šis baras gimė kaip sporto baras.

Naujasis „Gringo“, kuris nėra jau toks ir naujas, įsikūręs Vilniaus g. 31, tai dar vienas malonus sutapimas žiūrint Vilniaus Lietuvos ryto varžybas. Kaip jau minėjau apsilankėme ten ketvirtadienį, apie 18h 30min ir užsibuvome iki maždaug 22h 30 min.

Vos tik įėję pro „Gringo“ duris, pastebime interjerą, kuriame Portugalijos bei Didžiosios Britanijos vėliavos, įvairiausi žemėlapiai, vyno bačkos panaudotos kaip stalai, daugybė žinomų žmonių nuotraukų ir kitų mažų niekučių, kurie barui suteikia jaukumo ir daro jį idomesniu. Baras kvepia „old school`u“. Meniu galite pasiskaityti ant sienos, kuri skoningai išmarginta įvairių spalvų kreidutėmis.

Spalvingas baro interjeras

Kalbant apie meniu, dėmesį patraukia gana didelis gėrimų pasirinkimas, deja Guinness prekiniu ženklu papuošta lentutė yra gana maža lyginant su „long drinkais“, „shotais“, kitais alkoholiniais ar nealkoholiniais gėrimais. Taigi alaus mėgėjas šiame bare ras vos 6 alaus rūšis: kvietinis Tucher, Pilsner Urquell, Stella Artois ir Heineken šviesieji lageriai bei Guinness stautas ir Krusovice tamsus alus. Maisto meniu rasite tik užkandžius, tarp kurių puikūs, „home made“ sumuštinukai su višitena ar lašiša, labiau siūlyčiau vištieną.

Meniu lentutės

Aptarnavimas, kurį vertiname ne vien tik iš vieno pasibūvimo, yra adekvatus baro pobūdžiui. Bare dirba draugiškas, linksmas, jaunatviškas kolektyvas, barmenų ar barmenių veiduose neteko matyti nuovargio, užsiknisimo. Barmenai gerai žino savo parduodamus produktus, gali suteikti bent minimalią informaciją apie juos. Gana svarbus pliusas, kad alus pilstomas į būtent jam skirtus bokalus, o jei tuo metu bokalų nėra tai į neutralius, stilių atitinkančius bokalus (bent jau kiek man teko matyti). Taip pat niekur Lietuvoje neteko matyti, kad užsisakius Guinnesso bokalą ant putos suformuojamas dobilas.

Baras kuria neįpareigojančią, neformalią atmosferą, susidaro toks įspūdis, kad šiame bare nesulauksi kreivų žvilgsnių į jį atėjęs nei su kostiumu, nei su laisvalaikio apranga. Būti bare malonu, bent jau darbo dieną jautiesi gerai, atsipalaidavęs, tačiau į šį barą atėjus savaitgalį gali pasijausti kiek kitaip, galbūt kaip tikrasis gringo (Lotynų Amerikoje gringo terminu apibūdinamas baltaodis užsienietis, kuris kalba anglų ar kita kalba nei kiek nepanašia į ispanų ar portugalų) skirtumas tik tas, kad esi lietuvis Lietuvoje ir kalbi lietuviškai, bet vis tik pasijusti gali kaip užsienyje. Taigi savaitgalį „Gringo“ būtų priimtinas variantas, tačiau tik tuo atveju jei jūs pasiruošę būti sausakimšoje erdvėje, nes retą savaitgalį rasite kur prisėsti. Tai skatina bendravimą su nepažįstamais, tais pačiais užsieniečiais, tačiau jei norite pabūti, pabendrauti su sava kompanija, siūlytumėme rinktis kitą barą.

Nuotraukos kokybė ne pati geriausia, tačiau dobilą ant alaus putos įžvelgti įmanoma.

Viską apibendrinus, mes šį barą aplankome gana dažnai, todėl natūralu, kad šioje vietoje yra kažkas tokio, dėl ko verta ją aplankyti. Turiu pastebėti, kad seniau, kai „Gringo“ buvo įsikūręs Klaipėdos gatvėje, šį barą galima buvo vadinti sporto baru. Nuolat rodydavo sportą, sienos buvo išpaišytos įvairiausiomis turnyrinėmis lentelėmis, rezultatais, kas prisidėdavo prie puikios atmosferos futbolo ar krepšinio žiūrėjimui. Persikėlus į Vilniaus gatvę, „Gringo“ pasidarė labiau „social pub“, dauguma lankytojų pažįsta vieni kitus, žmonės yra panašių pažiūrų. Sportas pasistūmėjo kiek atokiau, tačiau visiškai neliko apleistas, dažniausiai per TV ekranus rodomas futbolas, tačiau tos atmosferos nebeliko, atėjus pažiūrėti eurolygos varžybų, krepšinį žiūrėjome mes ir dar pora staliukų, kiti tiesiog bendravo, šnekučiavosi (netikiu, kad visas Vilnius kituose baruose žiūrėjo žalgirį). Tačiau ir šiai dienai sportą Gringo bare gali pažiūrėti šaunioje atmosferoje, tik pasirinkti teks el clasico ar idomesnius Anglijos futbolo mačus, tiesa ir dauguma žiūrovų tuomet būna kitataučiai. Čia reikėtų pridurti, kad dauguma užsieniečių yra kultūringi, norintys bendrauti ir atmosferos bare negadina, net gi priešingai, ją paverčia tikresne, natūralu, kad ispanui Barcelonos ar Madrido Real varžybos kraują užkaitins labiau nei lietuvaičiui, kuris tiesiog stebi gražų futbolo spektaklį ir mėgaujasi alumi ar kitu gėrimu.

Taigi galiausiai priėjome prie vertinimo. Mums šiame bare norėtųsi bent kiek platesnio alaus asortimento, bare gali nusipirkti tiek lagerio, tiek kvietinio, tiek stouto, tačiau baras, kuris save vadina pub`u galėtų pasiūlyti ir daugiau (nei 6  alaus rūšis), ypač nepakenktų britiški eliai. Tačiau nepaisant gana siauro alaus asortimento, barmenų aptarnavimas, šaunus interjeras ir puiki atmosfera kviečia užsukti čia dar kartą. Įteikinėjant Beergeek.lt bokalus klausimų nekilo, visi vienareikšmiškai „Gringo“ barui suteikėme po vieną bokalą. Manome, kad ši vieta yra verta dėmesio, tačiau negalėtume šio baro apibūdinti kaip ypatingo, kurio neaplankius gali gailėtis pusę savo gyvenimo.

BeerGeek.lt įvertinimas

Primename, kad vienas bokalas iš trijų yra labai geras įvertinimas, norėdami plačiau pasiskaityti apie barų gidą spauskite ČIA.

Scroll to top