baras

Herkus Kantas

Herkaus Kanto iškaba

Herkaus Kanto iškaba

Taip jau sutampa, kad pastaruosius penkerius ar net dešimt metų Lietuvos pajūryje žymiai dažniau lankausi žiemą, nei vasarą. Šie metai ir vėl netapo išimtimi. Po sesijos su draugais patraukėme link uostamiesčio. Tiesą šį kartą, pirmą ir tikiuosi ne paskutinį, į pajūrį važiavau ne tik savo malonumui, bet ir su misija, parašyti kokį atsiliepimą į blog‘ą. Galutinė mūsų maršruto stotelė vis dėlto buvo Palanga, o ne Klaipėda, todėl manau, kad blog‘o įrašui pasirinkau idealiausią variantą – apsilankiau Herkaus Kanto pub‘e. Važiuojant link Klaipėdos, automobilyje pasakojau draugams, kad lūkesčiai šiam pub‘ui tikrai nemaži. Deja, jau pačioje kelionės pradžioje susidūriau su mažyčiu nemalonumu. Norėdamas, kad atvykus į Herkų Kantą, laikas nebūtų sugaištas veltui, tikėjausi atlikti išankstinę staliuko rezervaciją, tačiau kontaktinis telefono numeris pateiktas feisbuko profilyje buvo išjungtas, tokia pati melodija suskambo ir pasiteiravus numerio informacijos telefonu. Tiesa, kaip ten sakoma, kas nerizikuoja – negeria alaus, ar kažkaip panašiai, todėl nusprendžiau nekreipti dėmesio į šį nepatogumą ir vis tiek pabandyti laimę, gal ir staliukas koks atsiras.

Pasistatę mašiną Klaipėdos senamiestyje, patraukėme link Herkaus Kanto užeigos. Nors uostamiesčio gatvės taip pat „nuostabiai valomos“ kaip ir sostinės, kelias neprailgo ir pub‘ą pavyko rasti be ilgesnių klajonių. Herkaus Kanto iškaba švietė iš toli, taigi, ir Jūs, jei sugalvosite ten užsukti, ją pastebėsite tikrai lengvai. Ir pati iškaba, mano meno nesužalotam žvilgsniui, pasirodė neprasta ir neįkyri, be jokių nereikalingų neoninių mirksiukų aka Las Vegas. Alinę galite rasti Kepėjų gatvėje, 17 numeriu pažymėtame name.

Praėję po iškabą sukame į dešinę ir ten pamatome įėjimą į pub‘ą. Herkus Kantas įsikūręs buvusiame druskos rūsyje, todėl pats įėjimas atrodo tikrai simpatiškai, plačios durys su ganėtinai žema stakta. Įžengus į vidų būsite priversti nusileisti keletą laiptelių žemyn ir pateksite į pagrindinę patalpą.

Nelabai ryšku, bet buvo ganėtinai vėlu ir "aparats" nekoks :)

Nelabai ryšku, bet buvo ganėtinai vėlu ir „aparats“ nekoks 🙂

Tenka pripažinti, interjeras iš pat pradžių nenustebino, pasirodė šiek tiek prėskas ir skurdokas. Tačiau tuomet akis užkliūva už baro, atkreipiu dėmesį į lubas ir sienų tapybą. Ganėtinai jauki atmosfera. Nudžiungu dar labiau, kaip pamatau, jog dėl staliukų trūkumo jaudinausi veltui – vietos yra – laisvi net trys pakankamai dideli stalai. Pasidaro šiek tiek keista, vietos net per daug. Pasirenkame galinį stalą netoli baro ir susėdame. Mus pasitikusi labai draugiška ir entuziastinga barmenė iškart prišoka ir pasiteirauja kokio alučio norėtumėm. Labai malonus aptarnavimas. Deja, Dundulio Gutstouto negauname, bet mums iškart pasiūlomas Dounkelis. Pasiimame tris bokalus, o vairuotoja pareiškia, kad nėra ištroškusi. Laukdami alaus, renkamės patiekalus. Užkandžių ir šaltųjų patiekalų asortimentas ganėtinai didelis, o štai ties karštaisiais patiekalais nurodoma, kad reikia klausti padavėjo. Kiekvienai dienai sudaromas vis naujas karštųjų patiekalų meniu uždeda pliusą. Ant mūsų stalo atkeliauja alutis. Užsisakome kiaulienos kepsniukų, keletą „buritų“ ir didelę lėkštę meksikietiškos sriubos, o kol laukiame karštųjų patiekalų, kirminui numarinti, pasiimame avinžirnių užtepėlę.

Belaukdami maisto smagiai šnekučiuojamės. Alinė po truputį pildosi. Sukuriama jauki atmosfera, tačiau ji pakankamai rami. Nors prisirinko jau veik pilnas pub‘as, bet tai netrukdo susišnekėti tarpusavyje. Malonu. Groja pakankamai rami muzika, lieka laiko apžvelgti interjerą detaliau. Nors akis ir nekliūna už nieko ypatingo, tačiau viskas atrodo sudėta į savo vietas – tarsi ten jau dūla šimtmečius. Baras gražus, neperkrautas, kiekvienas alaus kranas pažymėtas atitinkamai. Sienų tapyba, nors ir nelabai įmantri, bet graži, paprasta, šmaikšti ir galbūt sakyčiau, šiek tiek elegantiška. Padarau keletą nuotraukų.

Piešiniai ant sienos

Piešiniai ant sienų štai taip..

Tuomet dar kartą metu žvilgsnį į meniu. Nustembu, kai ten pamatau įrašytus abu naujus Shepherd Neame produktus, nors apie šią naujieną Herkaus Kanto feisbuko profilyje perskaičiau tos pačios dienos ryte. Paklausiu barmenės ar jie su kiekviena naujiena perspausdina meniu, man atsako, kad kartais taip, o kartais – ne.

Štai taip atrodo alaus pasirinkimas

Štai taip atrodo alaus pasirinkimas

Įvertinu alaus pasirinkimą – jis nėra stulbinantis, bet tikrai nenuviliantis, net sakyčiau labai geras. Pilstoma ir lietuviška, ir užsienio gamyklų produkcija, taip pat galima atrasti ir svečio alaus „on tap“, kas savaitę vis naujo. Butelinio alaus arsenalas – puikus. Čia puikuojasi ir mūsų aprašytas rūkytas alus, taip pat mūsų blog‘e minėti Chimay, naujieji Shepherd IPA ir Double Stout bei kt. Taigi, alaus pasirinkimui – riebus pliusas. Prisimenu, kad feisbuke buvau užmatęs, kad čia gaminamas ir firminis Kipro grogas – užsisakau taurę paragavimui.

Atkeliauja maistas. Išalkę po dienos kelionių, kimbame į savo patiekalus. Reiktų pastebėti, kad sriubos lėkštė milžiniška – turbūt didesnė nei patiekiama Sriubos restorane. Buritos draugiškai aštrios, ganėtinai skanios, o štai kepsniukai pasirodo – puikūs. Maistu visi liekame patenkinti ir čia, net nedvejodamas dedu pliusą. Tiesa, bevalgant į akis krito ganėtinai nemalonus dalykas. Nuo gražių skliautinių lubų ant priešais sėdėjusio draugo galvos byrėjo tinkas. Taigi, tas uždirba minusiuką, nors teko pastebėti, kad savininkai planuoja remontą, galbūt šią problemą sutvarkys. Atkeliavęs grogas palieką neblogą įspūdį.

Pasisotinę ir dar šiek tiek pailsėję susiruošiame į kelionę Palangos link. Bemokėdamas sąskaitą persimetu keliais žodžiais su pačiu Kipru ir Tomu, nusiperku abu Shepherd Neame ir keliauju savais keliais. Tiesa, mane perspėja, kad IPA gali ir nuvilti. Bet apie tai parašysiu degustacijoje.

Herkus Kantas pirmasis mūsų barų gido atstovas, kuriam nedvejodamas skyriau du bokalus (vertinimas čia). Nežinau ar mane įtakojo meilė Klaipėdai, ar ilga kelionė, o gal tiesiog pats pub‘as buvo be priekaištų, bet šis įvertinimas skiriamas be jokio avanso ir su pažadu, kad ten grįšim su pilnu beergeek‘o kolektyvu ir pažiūrėsim, galbūt ši alinė bus pirmoji įvertinta trimis bokalais. O kol kas sėkmės ir tęskit gerą darbą.

Alaus studija

Šį kartą aprašysime dar vieną Vilniaus barą, įsikūrusį Šiaurės miestelyje, Žukausko g. 20. Baras atsidarė 2010 metų pradžioje bei iš karto susilaukė didelio susidomėjimo dėl gausybės alaus rūšių. Šiame bare rasite vien tik užsienietišką alų, o kas džiugina dar labiau, dauguma jo yra pilstomas, šaldytuve yra tik kelios rūšys į butelius išpilstyto alaus.

Pirmą kartą atvykus į Žukausko g. 20, gali pasidaryti kiek neramu. Kaip ir matosi Erdinger skėčiai, lauko terasa, „Alaus studija“ iškaba virš surūdijusių metalinių durų, kurios „kviečia“ užeit į vidų, tačiau caro laikų pastatas itin nevilioja. Na, bet kaip byloja liaudies išmintis, nespręsk apie knygą pagal viršelį.

Interjero detalės

Manau, kad kiekvienas pasinaudojęs šiuo prietaru tikrai nesigailės, nes viduje pasitinka visai kitokie vaizdai. Užėjus pro duris nelabai žinai kur žiūrėti, nes ant kiekvieno kampo yra ką pamatyti. Ant sienos kabo motociklas, po kuriuo stovi senas pianinas, tolumoje marga baras su daugybe pasaulyje gerai žinomų alaus vardų. Toks vaizdas, kad jie tau sako: „nežiūrėk į tuos menkniekius, ateik ir pasiimk mane“. Eidamas prie baro vis tiek negali nepastebėti alaus padėkliukų kolekcijos, prožektorių, kurie kažkada buvo naudojami kino studijose, ant lubų išklijuotų laikraščių, alaus atributikos ir kitų skoningai išdėliotų niekučių. Naujas žmogus šiame bare atrodo lyg kinietis turistas, kuriam viskas atrodo taip neįprastai, viską butinai reikia nufotografuoti, apžiūrėti, paliesti.

 

Baras

Anksčiau ar vėliau ateina tas momentas kai atsiduri prie baro. Ką gi išsirinkti? Padėti gali milžiniškas stendas, ant kurio kreidutėmis užrašyta virš 20 alaus rūšių pavadinimų. Reikėtų pastebėti, kad ši alaus rūšių gausa yra protingai išdėstyta, kas alaus pasirinkimo procesą kiek supaprastina. Kairiajame stulpelyje: angliški, airiški, belgiški eliai, viduriniame: kvietiniai ir tamsūs alūs, o dešiniajame: šviesūs lageriai.

Išsirinkus alų, galima išsirinkti ir ką užkąsti. Maisto meniu šiame bare taip pat neliūdina, virtuvėje paruošiami tikrai neblogi hamburgeriai, yra bulvinių patiekalų, užkandos prie alaus, mėsos kepsnių, šonkauliukų, išsirinkti sau tinkamą patiekalą tikrai įmanoma, porcijos yra ganėtinai didelės, kainos taip pat nesikandžioja. Vienas kiek nepatogus dalykas, kad užsisakius maisto ir už jį susimokėjus vėliau gali kilti nesusipratimų. Pasitaiko tokių atvejų, kai barmenė tiesiog neranda žmogaus, pirkusio patiekalą, arba užsisakius to paties, pirmas patiekalą gauną žmogus užsisakęs jį po tavęs, o tu lieki laukti dar ilgiau.

Maisto meniu

Viskas iki šiol kaip ir gražu, tačiau priėjome aptarnavimo vertinimą. Barmenės yra savotiškai draugiškos, šypsosi, šoka, kartais padainuoja ir visa kita, tačiau tas draugiškumas dažniau pasireiškia tarp pačių barmenių, o ne klientų atžvilgiu. Dažnai gali pasijausti kaip bevertis klientas uždedantis naštą ant barmenės pečių. Kartais norisi ironiškai pasakyti „atsiprašau, kad atėjau nusipirkti alaus“. Aptarnaujantysis personalas yra pasitikintis savimi, kartais net gi per daug, susidaro toks įspūdis, kad tave aptarnauja baro „valdovė“. Norint išsikelti save į tokias aukštumas privalai žinoti bent elementarias žinias. Barmenės tikrai nėra kompetentingos, dažniau gali sulaukti paniekos ar kokio juokelio, nei normalaus, rimto, teisingo atsakymo į klausimą alaus tematika. Labai keista tokioje vietoje – alaus bare, kuris turi virš 20 rūšių pilstomo užsienietiško alaus, kuris vadinasi „alaus studija“ ir kuris iš tikrųjų atrodo labai patraukliai, matyti alaus pylimą naudojant „šaukšto“ technologiją. Atleiskite, bet tai tiesiog nesiderina su bendru šio baro vaizdu.

Alaus meniu.

Na, bet kokiu atveju, nusipirkus alaus ir atsisėdus prie stalo, gali jaukiai bendrauti su draugais. Didelę dalį atmosferos kuria patys klientai, kurių keliamas šurmulys, skatina aktyvesnį bendravimą. Fone groja gera, laiko patikrinta muzika. Dauguma lankytojų yra pastovūs, tai yra suprantama, nes baro lokacija nėra tokia, į kurią gali užklysti netyčia. Tiesa, einant į šį barą savaitgalį, nebloga mintis būtų rezervuotis staliuką ir padaryti tai patarčiau diena ar dviem prieš, nes kitu atveju, gali tekti atsisakyti malonumo prisėsti.

Viską apibendrinus, čia yra jauku, gausybė alaus rūšių leidžia išsirinkti tos dienos nuotaiką atspindintį ar šiaip mėgstamą alų. Iš dar nepaminėtų dalykų – yra projektorius, galima žiūrėti sportą, tačiau į tai baras nekreipia per daug dėmesio. Galiu teigti, kad tai yra vienas mano mėgstamiausių alaus barų Vilniuje.

O vertinimas yra toks: Šio baro lankomumą neabejotinai kelia alaus rūšių gausa bei puiki atmosfera, šioje vietoje sunku kažką ir be prikišti, tačiau aptarnaujantysis personalas tikrai nuvilia. Barmenės neturėtų labai įsižeisti, jų darbą įvertinau griežtokai, nes šis baras yra aukštesnio lygio, jame tiesiog būtinos alaus žinios ir šiltas aptarnavimas. Negaliu teigti, kad aptarnavimas prastas kiekvieno mano apsilankymo metu, tačiau personalas turėtų sutikti, kad pasitaiko atvejų, kai į klientą yra žiūrima ne taip kaip derėtų, o dėl turimų alaus žinių ginčytis taip pat nelabai galėtų.

Skiriant bokalus, visi trys vienareikšmiškai skyrėme po vieną bokalą, na o aš, galiu pridurti, kad man labai gaila dėl tokio įvertinimo, nes šis baras yra vertas dviejų bokalų, tačiau aptarnaujantysis personalas tiek skirti neleidžia.

BeerGeek.lt įvertinimas

Norėdami plačiau pasiskaityti apie barų gidą spauskite ČIA

Barų Gidas

Spock says hello to fine beer

Išaušo diena, kai savo tinklaraštį papildysime dar viena kategorija. Kategoriją pavadinome „barų gidu“. Imtis šios idėjos mus įkvėpė organizacija Camra. Patį barų gido formatą pasirinkome panašų į Michelin guide. Barus vertinsime bokalais, restoranus – taurėmis, o pilstyklas ir parduotuves – buteliais. Aprašysime visas, bet apdovanosime tik dėmesio vertas alaus vietas. Viena taure/bokalas/butelis reiškia, kad vieta yra rekomenduotina aplankyti, dvi – neeilinė vieta, trys – išskirtinė vieta.

Pačios idėjos tikslas – susipažinti su dar neatrastom alaus vietom ir tuo pačiu rekomenduoti (arba ne) tas vietas Jums. Vertinimo principas – nelyginti barų tarpusavy, o apdovanoti visus dėmesio vertus barus. Baruose, kuriuos apdovanosime, įvertinimai gali kisti, nes juos lankysime ypač dažnai. Barai, kurie apdovanojimo negaus, ko gero irgi sulauks antro šanso, nebent bus visiškos skylės.

Pateiksiu sąrašą vietų, šovusių dabar į galvą, kurias tikrai aplankysim:

VILNIUS

KLAIPĖDA

Sąrašas tikrai nėra galutinis, tiesiog daugiau vietų šiuo metu neprisiminiau. Būtų malonu sulaukti skaitytojų rekomendacijų ir prašymų, suprantame, kad yra šaunių vietų, kurių mes nežinome, bet LABAI norime sužinoti. Pagrinde aprašysime Vilniaus barus, bet esant progai nepraleisime ir kitų miestų barų.

Labiausiai dėmesį kreipsime į alaus asortimentą ir pateikimą. Toliau prioritetų tvarka: maistas (jei tai restoranas), aptarnavimas, atmosfera ir t.t. Ką mes mėgstame? Mėgstame kultūringą personalą. Personalą, kuris gerai išmano produktus, kuriuos parduoda, sugeba patarti ir atsakyti į esminius, paprastus klausimus. Mes mėgstame sveiką ir besišypsantį, o nekenčiame sergančio, susiraukusio ar galų gale užsi-pyst-usio po 12 valandų darbo dienos personalo. Nemėgstame nešvarių ar dėl kitų priežasčių netinkamų taurių. Esame alergiški, putos nugriebimui šaukšto pagalba.

Vieną barą aplankysime jau šiandien, taigi artimiausiu metu tikėkitės apžvalgos.

Scroll to top