Blog’as

Klasikiniai BeerGeek.lt įrašai apie alų

Vasaknų alaus festivalis

Jau greit susitiksime Vasaknų alaus festivalyje. Penktadienį ir/arba šeštadienį beergeek’ai ten ves savo paruoštą alaus protmūšį.

vasaknu festivalisŠių metų birželio 13 dieną Vasaknose (Zarasų raj.) prasidės ir tris dienas vyks pirmasis netradicinis alaus festivalis. Vasaknų dvaro ir parko teritorijoje tris dienas Jūsų lauks rinktiniai Lietuvos aludariai, netradicinis maisto patiekimas.

Šventės teritorijoje bus naudojama vietos valiuta – saknos, alus bus pilamas į molinius bokalus, o plastmasiniai indai ne bus smarkiai toleruojami. Taigi galit pasiimti savo indų! Alaus bus galima pirkti ne tik pilnais bokalais, bet 100 ml degustacinėmis dozėmis. Planuojama surinkti 5-6 tik įdomiausius Lietuvos, kurie pateiks apie 20 skirtingų skonių ir stilių alų. Šventės teritorijoje veiks vaisių ir daržovių turgus, suvenyrų krautuvė, bankas ir kitos pramogos.

Penktadienio vakare, visiems iš anksto susirinkusiems šventėje bus dalijama šilta šventės sriuba (atsivežk savo šaukštą ir bliūdą!) ir pilnaties apšviesto ežero fone, degant laužams, skambės garsių Lietuvos bardų ir džiazmenų improvizacijos. Programą pratęs naktišokiai pagal senuosius lietuviškos muzikos šlagerius iki pirmų gaidžių. Intelektualai ar šiaip tingintys šokti galės sudalyvauti alaus viktorinoje su smagiu prizu. Kaip kitaip galima praleisti penktadienį, tryliktą dieną ir dar esant pilnačiai? Šv. Antanas juk paglobos šventę.

Šeštadienį nuo pat ryto prasidės sodo ir daržo gėrybių turgus, vyks netradicinis netradicinio maisto gaminimas ant laužų (nebijokite – mėsos tikrai bus, čia ne tas festivalis). Bus galima tvenkinyje pasigauti žuvį, kurią tuoj pat jums vietoje ir iškeps. Vyks alaus degustacijos, aludarių prisistatymai, ekskursijos į dvaro alaus daryklą. Įsidienojus – slaptos apeigos ant dvaro griūvėsių kalno. Po pietų – orientacinis žaidimas parke „Surask Pliaterių lobį“ su pagrindiniu prizu, vertu apie porą šimtų litų. Vyks lankininkų pasirodymai, galėsite ir patys išbandyti lankus.

Parko scenoje visą dieną pasirodys Zarasų rajono muzikantai. Vakare didžiojoje – geriausių Lietuvos ir artimojo užsienio folk, rock ir metal stiliaus grupių pasirodymai (programos ieškokite tinklapyje). Po 7 valandų koncerto – naktišokiai.

Sekmadienį – bendras rytinis susėdimas vėlgi prie karštos sriubos ir gyvos akustinės muzikos, pasidalinimas įspūdžiais ir visų maisto likučių negailestingas naikinimas.

Nakvynei bus pasiūlytas dvaro viešbutis, mažiau išrankiems – nemokamas palapinių miestelis ir improvizuotas hostelis . Taip pat bus galimybė apsistoti pas aplinkinių kaimelių gyventojus.

Al`fiesta – alaus festivalis Litexpo rūmuose.

al'fiesta_logoVilniuje penktadienį startuoja dvi dienas truksiantis festivalis „Al’Fiesta“

„Litexpo“ penktadienį prasidės dvi dienas truksiantis alaus, gero maisto ir muzikos festivalis „Al’Fiesta“. Kovo 14-15 dienomis, vyksiančių renginių metu lankytojų lauks gurmaniškų maisto gamybos idėjų pristatymas, pasaulio aludarių produkcijos degustacijos, koncertai, rekordų siekimas ir kitos pramogos.

„Su žymiuoju „Oktoberfest“ tikrai nesilyginame, tačiau Vilniui ketiname padovanoti savitą ir išskirtinę šventę, kur daug dėmesio skirsime kultūringam alaus ragavimui, gardžiam maistui, muzikai ir turiningai programai. Rinksimės klausytis geros bavariškos muzikos, susipažinsime su beveik 100 skirtingų rūšių Lietuvos ir užsienio gamintojų alaus, galėsime kartu įvertinti žinomų žmonių kulinarijos gabumus. Abi dienas lankytojų lauks kaskadininkų pasirodymai, įvairūs rekordai, linksmybės, momentiniai žaidimai“, – sakė vienas festivalio „Al’Fiesta“ organizatorių Arūnas Valickas.

Festivalyje dalyvaus didieji, mažieji Lietuvos alaus gamintojai bei platintojai, kurie pristatys ne tik puikiai visiems žinomas ir geriausiai pasaulyje įvertintas alaus rūšis, bet ir dar neragautus skonius. Lankytojai galės susipažinti su Lietuvos, Čekijos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Kubos ir kitų šalių gamintojų alaus rūšimis, alaus kokteiliais.

Anot A. Valicko, festivalis į dvi dienas padalintas neatsitiktinai. Penktadienio ir šeštadienio programa bus orientuota į skirtingų pramogų mėgėjus.

Penktadienį laukia aktyvi programa su kaskadiniais elementais, bavariškais orkestrais ir jų geriausiomis šokėjomis, o atvėsti neleis Body art madų šou „Rūbai be rūbų“ (N – 18). Vakaro akcentas – grupės „Čilinam“ koncertas su M. Jampolskiu, R. Rudoku ir Stano.

Šeštadienio ryte lankytojai bus pakviesti į „Al‘Fiesta“ virtuvę, kur gamins žinomi Lietuvos žmonės – Donatas Baumila, Mino, grupė „Kitokios“, grupė „Dar“, projektas „Vyrai virtuvėje“. Organizatoriai ketina lankytojams pasiūlyti ir naujų kulinarinių idėjų, gurmaniškų patiekalų gamybos receptų.

Antrą festivalio dieną lankytojai ne tik pamatys, kaip gaminami gurmaniški patiekalai, bet ir mėgausis bavariška muzika, festivalio pramogomis, linksminsis kartu su „Joniu“, Mino. Atėjusiųjų lauks momentiniai konkursai ir kitos pramogos. Šeštadienio „vinis“ – net trijų valandų „Rondo“ koncertas.

Daugiau informacijos: www.alfiesta.lt

Žieminio alaus festivalio „Žmogšala“ apžvalga

Pirmasis Lietuvoje žieminio alaus festivalis „Žmogšala“ baigėsi, taigi laikas trumpai apžvalgai. Nors mes (BeerGeek.lt) prisidėjome prie renginio organizavimo, didžiausi nuopelnai atitenka Alaus Brolijai ir jos seniūnui Vidmantui Laurinavičiui. Savo ruožtu pasistengsiu pateikti kuo objektyvesnį renginio įvertinimą.

5. Alaus kultūra, Gero alaus parduotuvė, BBG, Dundulis ir namudiniai aludariai (GIN, Linas ir Povilas) prie kurių glaudėsi ir atvežtas lenkiškas alus. Tiek dalyvių buvo. Turėjo atvykti dar keli, bet dėl tam tikrų priežasčių nepasirodė. Alaus rūšių ir stilių neskaičiuosiu – pirštų neužtektų! Jei įdomu ką praleidote, galite pasižiūrėti čia.

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Naminiai aludariai. Jų alus baigėsi anksčiausiai, tiesa, jo buvo mažiausiai, bet, ko gero, naminiams aludariams ši apžvalga aktualiausia. Alus, kurį jie pasiūlė, buvo žeurei įdomus. Kiek teko girdėti atsiliepimų – favoritu dauguma rinkosi Povilo pristatytą pumpkin ale. Man, asmeniškai, labiausiai patiko Lino rūkytas alus iš namuose rūkyto ir savo auginto salyklo. Rūkymui buvo naudotas juodalksnis ir kaukazinių slyvaičių mediena (jeigu teisingai pamenu). Rūkytas prieskonis šiame aluje buvo labai nuosaikus. Tiesa pumpkin ale’as Lino alui metė rimtą iššūkį, bet jo nenukonkuravo. Trečioje vietoje, mano asmeninėje lentelėje, liko GIN pristatytas „Žirmūnų kartusis“. Vienas alumi mažiau besidomintis draugas savo FB profilyje dalinosi tokiu pastebėjimu apie šią IPA: „“Žirmūnų kartusis“, ne visai mano skonio, bet „ėjo“ tikrai lengvai. Be to kiekvienas Žirmūnų pilietis šio alaus paragauti privalo!!!“. Labai norisi pagirti naminius aludarius, nes pristatytas alus buvo tikrai geras!

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka © Bang Bang Photography

Premjera. Žmogšalos metu turėjo vykti česnakinio alaus premjera, bet įvyko Dundulio „Kovarnių“ stout’o pristatymas. Pasinaudodamas proga, susirinkusiems lankytojams Dundulis pristatė savo naujausią produktą – rūkyto salyklo stout’ą. Nors tikėjausi, kad alus bus ekstremalesnis, tačiau pakalbėjęs su Simonu (Dundulio technologas) supratau šio alaus tikslą. Pirmiausiai, salyklo rūkymas ant durpių suteikia salyklui ne tokį aštrų prieskonį (palyginus su medžiu). Antra, pagalvojau, kad vis dėlto tai stout’as – šis stilius asocijuojasi su nuosaikumu. Trečia, jis skirtas pažindinti klientūrą su skonių ekstremumais, nes, kaip sakė Simonas, vėliau planuojama virti ekstremaliau. Šio alaus buteliukas laukia savo degustacijos namie ir netrukus aprašymas pasirodys mūsų puslapyje. Renginyje buvo galima paragauti net keturių skirtingų rūkyto alaus stilių, o tai leido palyginti tiek rūkymui naudojamų medžiagų įtaką, tiek stiliaus (recepto) įtaką alaus skoniui.

Staigmena I. Lenkiškas baltic porter stiliaus alus Komes. Daugumą renginyje buvusios produkcijos jau buvo tekę ragauti anksčiau, tačiau šis alus nustebino ne tik dėl to, kad buvo naujiena, bet ir todėl, kad buvo skanus, išbaigtas ir geras. Trumpa šio alaus degustacija:

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka pasiskolinta iš beerguide.pl

spalva: juoda, itin tamsi;

kvapas: kava, degintas salyklas, riešutai, šiek tiek karamelės;

skonis: alus sausokas, pilno kūno. Skonyje dominuoja degintas salyklas, kava, karamelė. Poskonis kartokas, jaučiamos kavos ir karamelės natos.

Staigmena II. Tiesa, ši staigmena jau ne tokia maloni. Teko ragauti ir tikrai prastos produkcijos. Viena iš jų buvo atvežta iš Lenkijos – Jablanowo Super Mocne. Tikrai tragiškas alus, paragavus net nupurtė, o kvapas kaip šlapio skuduro. Kitas alus, kuris paliko neigiamą įspūdį – Dundulio „Patriotų“. Kaip kažkas festivalyje išsireiškė – talkininkų alus. Nepykit, bet tokiam alui festivalyje ne vieta. Nežinau kam jis virtas ir ką buvo bandoma padaryti, bet bandymas tikrai nevykęs. Taip pat ir BBG alus – paprastas čekiškas pilsner’is. Gal ir neblogai išgerti taurę tarp degustuojamų intensyvaus skonio winter warmer’ių, bet jis netilpo į festivalio rėmus ir pasimetė minioje. Nors pardavimai byloja, kad jis buvo neblogai perkamas.

Maistas. Festivalio metu maistu rūpinosi Wingo restoranas. Daug atsiliepimų apie maistą negirdėjau, žinau, kad kai kam nepatiko maisto šildymui naudojamos mikrobangų krosnelės, kiti minėjo kad sumuštinis buvo „nekažką“. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad didesnių problemų su maistu neturėjau. Mėsos troškinys buvo visai neblogas, o žinant, kad renginio vietoje nebuvo galimybės nieko gaminti, nes nebuvo tinkamos įrangos – rezultatas, kurį pasiekė Wingo, tikrai geresnis už vidutinišką.

Minusai. Didžiausias festivalio minusas – trūko sėdimų vietų. Nusipirkus maisto, teko valgyti atsistojus, nes laisvų vietų ant minkštasuolių nebuvo. Tai pastebėjo tikrai nemažai žmonių. Papildomų kėdžių buvo galima gauti, tačiau ir jos nebūtų išsprendę esminės problemos. Jeigu festivalis vyks kitais metais, į šią problemą reikės atsižvelgti. Taip pat lankytojai pastebėjo, kad trūko pramoginės programos. Aš sakyčiau, kad galbūt renginį reikėjo pradėti šiek tiek vėliau, tuomet ir pramoginės dalies nebūtų prireikę. Taip pat netikėtai trumpai užtruko ir alaus pristatymai. Pasiruošimo trūko ir patiems pristatytojams. Šioje vietoje taip pat reikėtų pasitempti.

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka © Bang Bang Photography

Pliusai. Pabaigti reikėtų teigiama nata. Labai džiugino žmonių aktyvumas. Be didesnės reklamos renginį aplankė virš 200 žmonių. Tai net viršijo pirminį planuotą skaičių. Taip pat atvyko svečių iš Latvijos ir Amerikos. Žinoma, kitas akivaizdus pliusas – galima buvo paragauti ir susipažinti su gausybe alaus stilių ir skirtingų alaus rūšių. Malonu, kad prie kiekvieno stendo stovėję pardavėjai nusimanė apie savo parduodamus produktus ir galėjo suteikti naudingos informacijos. Tikrai didžioji dalis šio renginio buvo alaus kultūros Lietuvoje skatinimas. Apibendrinimui panaudosiu festivalio metu išgirsta frazę – „šito renginio „vibe’as“ labai geras!“

Daugiau atsiliepimų:

beer.lucky.lt;

apiealu.lt;

alutis.lt;

P.S. Padėkoti norėčiau visiems prisidėjusiems prie organizavimo, dalyvavusiems ir ragavusiems. Išskirtinis ačiū Kostui iš Bang Bang Photography, kuris fotografavo renginį.

P.P.S. Labai įdomi Jūsų nuomonė – pasidalinkite komentaruose!

Cheers!

Daugiau renginio nuotraukų rasite BeerGeek.lt Facebook paskyroje čia

ir Alaus Brolijos Facebook paskyroje čia

„Žmogšala“ – žieminio alaus festivalis Lietuvoje (papildyta 02-10)

Atėjo laikas sudėlioti visus taškus ant „i“ ir apie organizuojamą alaus festivalį papasakoti plačiau. Ta proga nusprendėme susisiekti su „Alaus brolijos“ seniūnu ir vienu iš renginio organizatorių Vidmantu Laurinavičiumi. Trumpas interviu apie „Žmogšalos“ alaus festivalį:

Kaip kilo mintis suorganizuoti žieminio alaus festivalį?

Mintis tai kirba jau seniai – dar prieš 10 metų esu dalyvavęs panašiam žiemos festivalyje Mančesteryje, nuo to laiko ir yra noras surengti tai Lietuvoje. Latviai čia mus vėl aplenkė (kalbama apie Ligo Ziema), bet mes nenorėjom skubėti ir padaryti labiau organizuotą festivalį. Juk alų galima gert ne tik vasarą ar rudens oktoberfestuose.

Gal gali plačiau papasakoti apie alų, kurio galima tikėti „Žmogšalos“ metu?

Pagrindinė alaus pasirinkimo mintis – kad žmogus galėtų paragauti kuo įvairesnio alaus. Dalyvaus visi stambieji alaus importuotojai – nereiks pirkti viso butelio, užteks tik paragauti. Dažnai parduotuvėje retas rizikuoja mokėti didelius pinigus už nežinomą alų. Taip pat vasario pradžioje darysime specialų autoreidą į Lenkiją ir iš ten atsivešime pilną bagažinę to alaus, kurio nėra pirkti Lietuvoje. Yra užsakytas ir Westvleteren 12 (XII) (pripažintas geriausiu alumi pasaulyje), ir jei tiekėjai Lenkijoje nepaves – bus ir šito gėrio festivalyje.

Į renginį patenkama tik su pakvietimais. Ar tai reiškia, kad paprastas alaus gėrėjas ten neturės ką veikti, o „Žmogšala“ skirta tik siaurai alaus entuziastų bendruomenei Lietuvoje?

Pakvietimai yra tam, kad būtų galima suvaldyti lankytojų srautą ir alaus kiekius. O alaus mėgėjų į profesionalus ir neprofesionalus mes neskirstome. Pakvietimas yra gan brangus, todėl taip natūraliai atsirenka tik tie žmonės, kurie realiai domisi alumi, jo kultūra, stiliais, o ne tiesiog prisigėrimu.

Panašiame festivalyje Rygoje (Ligo Ziema) buvo prekiaujama maistu, tačiau labai trūko geriamo vandens – troškuliui tarp degustuojamų alų numalšinti. Ką planuojate pasiūlyti „Žmogšaloje“?

Pažadu vandens tikrai nepritrūks! (juokiasi) Bus geriamo vandens aparatai, stiklines galima bus išsiskalauti ir vandens atsigerti. Taip pat bus ne tik alus, bet ir gira, arbata, kava. O maistą mums ruoš baro „WINGO“ savininkas ir virtuvės šefas Skirmantas Tomkevičius, kuris, beje, laimėjo „Švyturio“ alaus ir maisto derinimo konkursą, bet nebuvo paimtas dėl savo pankiško gyvenimo būdo, kuris nepatiko „Švyturio“ vadams. Jis paruoš specialias vieno kąsnio užkandėles prie alaus.

Mano nuomone, tokių renginių Lietuvoje labai trūksta, tačiau vis dėlto, ar žmonės aktyviai perka pakvietimus? Koks pakvietimų skaičius gali būti parduotas?

Pakvietimų skaičius ribotas, nenorime iš meno galerijos kur vyks renginys daryti troleibuso piko valandomis. Pakvietimai jau tirpsta gana greitai ir, manau, tie, kurie lauks iki paskutinės savaitės, jų nebegaus. Kaip minėjau, pakvietimų skaičius yra griežtai apribotas ir jokie verkimai ar maldavimai paskutinėmis dienomis nebus vertinami. Todėl prašom jais pasirūpinti jau dabar kol jų dar yra.

žmogsala

Į interviu sudėta pagrindinė informacija apie „Žmogšalą“ (renginio naujienas galite rasti Facebook socialiniame tinkle sukurtame įvykyje: čia). Kita svarbi informacija:

„Žmogšala“ alaus festivalis vyks vasario 22 d., Vilniuje, miesto centre esančioje meno galerijoje – nestandartinėje vietoje tokiam renginiui. Renginio pradžia 16:00

PAPILDYMAS (01-31)!

Alaus daryklos kurių produkcijos galėsite paragauti:

– Mikkeller
– BrewDog
– Samson
– Fuller, Smith & Turner Brewery
– Wychwood Brewery
– Brakspear Beers
– Jennings Beer
– Ringwood Beers
– Marstons Beer Company
– Haacht Brewery
– Crafty Dan
– Lindemans Brewery
– Fullers
– Brunehaut Brewery
– Dundulis
– Schlenkerla
– Emelisse
– Westmalle
– Jacobs
– Traquair
– Syndikatet
– Kwak
– The Orkney
– Anderson Walley
– Het Anker
– Svaneke
– Refsvindinge
– Gulden Draak
– tAEppe fald

ir kitos – dar bus papildoma

Naminiai aludariai:
Povilas Žukauskas
Gediminas Navickas
Linas Zakarevicius

Plius vasario 16-18 dienomis bus daromas reidas į Lenkiją/Vokietiją atsivežti alaus iš kitų alaus daryklų, kurių Lietuvoje kol kas oficialiai dar nėra!

Maistas – WINGO ir master-chief Skirmantas Tomkevičius
Arbata, kava – WINGO.
Gira – Rokantiškių alus „Mažas mielas girinukas“.

– pakvietimai į renginį, be kurių nebūsite įleidžiami, yra riboti. Mažą jų kiekį turime ir mes, bet vis dėlto, pagrindinis platintojas – „Alaus brolija“. Pakvietimai nėra nemokami.  Tik nusprendę įsigyti pakvietimą gausite tikslią informaciją apie renginio vietą ir kainą (pakvietimo kainą susidaro: įėjimo į renginį mokestis, renginio taurė, pirmas užkandis ir pirmas alus). Dėl kvietimų galite kreiptis el. pašto adresais: info@beergeek.lt ir info@alutis.lt .

renginio programa (bus pildoma) :

16:00 Pradedam įleisti publiką.

18:00 Oficiali programa – aludarių ar jų atstovų prisistatymai scenoje ir/arba projektoriuje.

18:15 Pirmojo Lietuvoje oficialiai išvirto česnakinio alaus premjera! Aukciono būdų parduodamas pirmas serijos butelys (visi jie bus numeruoti). Aludaris Robertas atsako į susirinkusių klausimus. Vėliau – degustacija.

18:45 „Gero alaus parduotuvės“ pristatymas ir atsakymai į susirinkusiųjų klausimus.

19:15 „Alaus Kultura & Delicatessen“ pristatymas ir atsakymai į susirinkusiųjų klausimus.

22:00 Muzika, laisvas laikas pokalbiams ir pan.

01:00 Visi išlydimi namo.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

Pradėkime nuo pradžių. Gruodžio mėnesį ne tik „Dundulis“ stebino savo naujienomis. „Švyturio“ alaus darykla taip pat nesėdėjo rankų sudėjus ir paleido net keturias naujienas. Kaip lietuviškam pramonės milžinui – tikrai labai daug.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

Vardinė „20 statinių“ stout’o taurė, kurią gavome pristatymo metu.

Pirmiausiai buvo stout’as, pavadintas „20 statinių“. Jis brandintas viskio „Bunnahabhain“ statinėse 90 dienų ir parduotuvių lentynas pasiekė pirmąją gruodžio savaitę. Mūsų kolektyvas sulaukė kvietimo į šio alaus pristatymą, tačiau jo degustacijos aprašymo mūsų puslapyje nerasite dėl vienos priežasties – mano kuklia nuomone jis dar nebuvo pasiekęs savo skonio piko. Alui trūko brandos, todėl logiškesnis sprendimas buvo vieną butelį pasidėti į rūsį ir palaukti dar bent 90 dienų. Patikrinsim ir tuomet greičiausiai atsiras alaus degustacija. „20 statinių“ stout’as buvo pirmasis bandymas nustebinti – labai vykęs. Daug kam jo kaina pasirodė kosminė, bet galiausiai reikia suvokti, kad tokį alų pagaminti ne vaikų žaidimai ir už kokybę tenka mokėti brangiau. Vis dėlto, dabar jo lengvai ir negausi – dauguma, jei ne visas stout’as, jau išpirktas, o tai tik įrodo, kad kaina nesuvaidino didesnės reikšmės.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – pirmasis rimtas crafty atstovas Lietuvoje.

Toliau apie tai, kas taps nuolatine preke Lietuvos rinkoje. Pirmas rimtesnis (vis dar neapsisprendžiu ar „Vilkmergė“ turėtų būti laikomas crafty ar ne) didelės pramoninės daryklos bandymas pasiūlyti craft produktą. Tiksliau, toks alus vadinamas crafty. „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – eksperimentinis, mažas „Švyturio“ bravoriukas, kuriame atliekami alaus receptų bandymai. Jeigu rezultatas tenkina, tuomet partija verdama didžiojoje darykloje ir paleidžiama į plačiuosius vandenis. Pirmieji trys teigiamai paties „Švyturio“ įvertinti rezultatai: „Bėganti kopa“ – belgiškas witbier (kvietinis) stiliaus alus, „Ungurio kojos“ – amerikietiškas (taip rašoma oficialiame puslapyje) nefiltruotas lageris (apatinės fermentacijos alus) ir „Nežinomas krantas“ – belgiškas dubbel’is, kurio gamyboje naudojamos džiovinto ąžuolo drožlės. Šis alus taip pat pasirodė dar gruodžio mėnesį. Interviu su vienu iš „Raudonųjų plytų alaus dirbtuvių“ projekto idėjos generatorių ir kuratoriumi Andriumi galite pasiskaityti Gyčio ir Regio blog’e „alusalus.lt“. Savo įvertinimą jau pateikė ir Petrashka. Oficialiame alaus dirbtuvių puslapyje patalpintas įrašas, kuriame sakoma, kad vertintojai pasidalino į dvi dalis – teigiamai vertinančius ir palaikančius idėją bei heiterius, kurie purtosi vien išgirdę „Švyturio“ vardą („haters gonna hate“). Straipsnio pavadinimas atskleidžia, kad pasirinkau pirmąją pusę. Kodėl? Tuoj paaiškinsiu.

Pradėsiu nuo tokio elementaraus dalyko kaip alaus butelio išvaizda. Supilstytas į simpatiškus ir visiškai paprastus 0,33 l. buteliukus ir papuoštas įsimintina ir neperkrauta smulkmenomis etikete – alus atrodo estetiškai. Po kiekvienu pavadinimu surasite nurodytą stilių, o atsukę buteliuką į kitą pusę – svarbiausią informaciją apie produktą. Nurodomi naudoti apyniai, salyklai, kitos smulkmenos.

Aptarus butelio išvaizdą, pats laikas pereiti prie alaus degustacijos.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Bėganti Kopa

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ „UAB Švyturys-Utenos alus“

Stilius: witbier

Alk. konc: 4,5 %

Rekomend. temp: 10-11 °C

Pirmasis degustacijos sąraše – kvietinis alus. Alų degustuoju aukštesnės nei rekomeduojama temperatūra.

Spalva: skaisčiai geltona. Puta susidaro standi ir balta. Ilgainiui gražiai išsiformuoja.

Kvapas: pirmasis užsiuodžia bananas. Šiek tiek stebina, nes tai man asocijuojasi su vokišku weizenu. Įdėmiau pauosčius pasirodo ir citruso, bei gvazdikėlio natos. Ryškėja ir tropinių vaisių aromatas.

Skonis: alus lengvas, aukštos karbonizacijos (carbo – high). Alaus kūnas silpnas (body – low). Skonyje dominuoja citrusas. Jaučiamas ir citrusinio vaisiaus žievelės kartumas (etiketėje nurodomi saldieji apelsinai). Alus sausas, vasariškas. Poskonyje, be gomurį kandžiojančio sausumo, galima jausti ir lengvą kartumą (greičiausiai žievelė arba apynys). Asmeniškai aluje šiek tiek trūksta ryškesnių prieskonių aromato ir skonio. Alus pasirodė tarpinis variantas tarp witbier ir weizen.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Ungurio kojos

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ UAB „Švyturys-Utenos alus“

Stilius: american lager

Alk. konc: 5,3 %

Rekomend. temp: 9-10 °C

Spalva: ryškaus gintaro, tamsiai geltona. Susidaro balta ir korėta puta, kuri labai greitai nusėda. Alus neskaidrus, šiek tiek drumstas.

Kvapas: dominuoja karamelės natos, kurios atsirado dėl naudoto karamelinio salyklo. Ganėtinai stiprus ir miežio aromatas. Kvapas tikrai nėra išraiškingas – norisi daugiau apynio žoliškumo, kurio šiuo atveju beveik nėra, nors naudotas sausasis apyniavimas. Galima pajusti nebent simboliškas ir labai užslėptas apyniškas natas.

Skonis: alus lengvo kūno (body – low) ir aukštos karbonizacijos (carbo -high). Alus lengvas, vandeningas. Jaučiamas apynių kartumas, kuris yra silpnokas, taip pat ganėtinai aiškiai jaučiama karamelė ir jos saldumas. Skonyje, kaip ir kvape, trūksta apynių raiškos. Poskonis sausas, traukiantis gomūrį.

Apibendrinant – tikėjausi daugiau, bet galbūt šitas alus suras savo vartotojų auditoriją. Jis neįpareigojantis ir tinkantis atsigaivinti vasarą, bet ne mano skonio.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Nežinomas krantas

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ UAB „Švyturys-Utenos alus“

Stilius: dubbel

Alk. konc: 6,0 %

Rekomend. temp: 14-15 °C

Spalva: tamsiai ruda, linkusi į raudonumą. Rusva puta susidaro silpna ir greitai nusėda.

Kvapas: dominuoja džiovintų slyvų aromatas. Taip pat jaučiamas ir kitas džiovintas vaisius, sakyčiau abrikosas. Egzsituoja karamelinės natos. Kvapas saldus, medienos neužuodžiu. Galbūt šiek tiek trūksta kompleksiškumo, bet kvapas nenuvilia.

Skonis: labai ryškūs džiovinti vaisiai – slyvos, razinos. Kūno norėtųsi šiek tiek tvirtesnio, nes dabar jis vidutiniškas (body – medium). Karbonizacija vidutiniškai aukšta (carbo – medium/high). Skonis saldus, galbūt galėtų būti šiek tiek „ramesnis“, tačiau saldumas nėra labai įkyrus ir netrukdo. Poskonis sausokas, išryškėja šiek tiek degintų natų, lyg ir atsiranda mediena ir žinoma, viskas baigiasi saldžia džiovinta slyva.

Galutinis verdiktas: kaip pirmas bandymas – tikrai neblogas dubbel’is. Žinoma, yra kur tobulėti. Nederėtų jo lyginti su belgų klasika, tačiau tvirtesnis kūnas šiam alui nepamaišytų.

Alaus degustacija didesnių stebuklų neparodė, tačiau aš vis dar laikausi savo nuomonės, kad paragauti tikrai verta. Galbūt mano kartelė šiai produkcijai buvo šiek tiek per aukštai iškelta. Gali būti, kad koją pakišo ir tai, kad virti alaus stiliai buvo puikiai pažįstami ir žinojau, kad iš jų galima tikėtis daugiau. Sekantis „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ sąrašę – IPA. Labai laukiu šio alaus pasirodymo, nes jį bus galima įvertinti ne tik pasauliniame, bet ir lietuviškame kontekste, lyginant su Humulupu IPA.

Žingsnis pradėti virti crafty alų – labai sveikintinas. Sustabarėjusioje Lietuvos alaus rinkoje tai gali atsipirkti su kaupu. Ateityje „Raudonos plytos“ turėtų pateikti dar ne vieną eksperimentą, kurie, tikiuosi, kas kart bus vis geresni. Bet kokiu atveju toks eksperimentavimas – žingsnis į priekį.

Cheers!

Tartu – japoniškas craft’as ir Guinness’o rekordas

Istorija kaip aš atsidūriau Tartu – ganėtinai įdomi. Savo Facebook paskyroje buvome paskelbę pasiūlymą keistis alumi. Siūlėme Sierra Nevada „Old Chico Crystal Wheat“ ir laukėme skaitytojų pasiūlymų. Vienas pirmųjų pasiūlymų mums buvo mainais gauti japoniško craft’o, pirkto Estijoje. Žinoma, labai norėjom jo paragauti, todėl nedvejodami siūlytojui rašėm žinutę. Deja, skaitytojas ją pamatė per vėlai – alus jau buvo padovanotas. Galiausiai, alumi apsikeitėme su naminiu aludariu Linu (jo alus jau paragautas, atsiliepimas nusiųstas jam asmeniškai) ir King&Mouse bendrasavininku Šarūnu (jo Mikkeller barley wine vis dar laukia savo eilės, todėl atskiro post’o apie pirmą bandymą pasikeisti alumi dar nėra). Negavęs japoniško craft’o (Yo-Ho Brewing Company) turėjau tik vieną išeitį – pats jį nusipirkt. Taip išvykau į Tartu japoniško alaus medžioti.

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Lino alus. Vienas jo augintų apynių mix’as (kairėje), o kitas šokoladinis alus su karobu.

Kaip visada, prieš kelionę pasiklioviau RateBeer miestų apžvalgomis ir pirmą kartą jos mane šiek tiek nuvylė. Tik prieš gerą savaitę, beskaitydamas komentarus Tikro Alaus puslapyje, sužinojau, kad Tartu slepiasi ne tik gera alaus parduotuvė (apie ją vėliau), bet ir dėmesio vertas pub’as – „J. R. Schrammi Keller, kuriame yra apie šimto rūšių alaus butelių, maždaug šešios rūšys „on tap“.“ Taigi, kitą kartą lankydamasis jau žinosiu vieną vietą, į kurią nueiti tikrai verta.

Būdamas Tartu neturėjau begalės laiko. Pirmiausiai, žinoma, prasukau pro senamiestį, apžiūrėjau universitetą ir galiausiai patraukiau link pirmo savo tikslo – Guinness’o rekordo.

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Įėjimas į kalną – buvusį parako sandėlį

„Pussirohukelder“ aludė, esanti Lossi gatvėje, yra įsikūrusi buvusiame parako sandėlyje, visiškai prie pat Tartu universiteto. Parako sandėlis buvo įrengtas kalno, kuris dabar priklauso universitetui, viduje. Šiai aludei priklauso Guinness’o rekordas už aukščiausias pub’o lubas pasaulyje. Deja, tai vienintelis dalykas, dėl kurio verta į tą vietą užsukt. Na, tiesa, dar yra nemokamas WiFi. Visa kita – apgailėtina. Interjeras kaip Marcėliukės klėčio – dvelkia ne senove, o paprasčiausiu kiču. Atmosferai atjauninti pasirinkti kabantys discoball’ai ir multimedijos. Ilgi, mediniai stalai primena Octoberfest’o stalus, galima užsisakyti ir litrinius bokalus. Muzika įvairi, pasitinka su the Beatles, o išlydi su Metallica. Restoranas taip pat rengia beer pong’o turnyrus. Žodžiu, „Pussirohukelder“ rasite visko, ko tik galite ieškoti, tik niekas nebus įgyvendinta aukštame lygyje. Ai, nors vieno dalyko tikrai nerasite – gero alaus. Jei jau esate ištroškęs, tuomet galėsite rinktis tarp didžiųjų komercinių Estijos aludarių flagmanų ir kabako naminio alaus, kurį verda Saku. Paragavau, skirtumo tarp jo ir Volfo porterio nesuradau.

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Lubų aukštis 10,2 m.

Sekanti stotelė mano sąraše buvo „Õllepood Nr.1 Gambrinus“ alaus parduotuvė. Kažkiek primenanti Alus Salons Rygoje, įsikūrusi Ruutli gatvėje 18 Tartu. RateBeer’e jie nesikuklina ir patys save pristato kaip „first and best beershop in Estonia!“. Na, o mes vertinam.

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Įėjimas į Ollepood Nr. 1 Gambrinus alaus parduotuvę

Nusileidus stačiais laiptukais žemyn, patenkama į parduotuvės patalpas. Jos nėra erdvios. Pastatyti keli kranai ir įvairiausios smulkmenos, suvenyrai, kurie sudaro barą. Arkinėse sienos angose sustatytos lentynos, kuriose sudėti apdulkėję bokalai pardavimui ir gausybė alaus. Alus stovi ir ant žemės, sustatytas kartoninėse dėžėse. Ten pamačiau ir japoniškus craftus. Asortimento perbėgimas akimis trunka neilgai. Šalia vienos lentynos sėdi keli studentai, aiškiai ne vietiniai. Vietos pasisėdėjimui nedaug, keturiese tilptumėt, bet su penktu jau būtų problematiška.

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Asortimentą sudaro gyvas galas įvairiausios produkcijos. Pirmiausia, žinoma, pilna belgiškos klasikos. Trapistai, vienuoliai, saison’ai, strong ale. Na, trumpai tariant, beveik viskas, ko verta paragauti. Kita lentyna skirta anglams, sumišusi su šiek tiek vokiškos, čekiškos produkcijos, žodžiu – visko po truputį. Galiausiai grindys ir kampinė kairė lentyna skirta craft’ams. Mikkeller pasirinkimas panašus kaip GAP’e – labai nenustebino. BrewDog’as savo ruožtu ten turi tikrai didesnį asortimentą. Taip pat jau minėti japoniški craft’ai, keli kiti amerikietiški ir, jeigu neklystu, tai mačiau, kad feisbuke paskelbė, jog jau turi ir Pohjala produkcijos.

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Parduotuvėje vyrauja lengvas chaosas. Paprašius paieškoti Duvel taurės, barmenas sudaužo vieną bokalą, kelių net nelabai ir pasiekia, galiausiai pareiškia, kad turbūt jau nebeturi. Nieko, pasiimu porą BrewDog’ų, St. Bernardus ir visus japonus, bei keliauju žiūrėt UEFA Čempionų lygos.

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Futbolą žiūriu „Ristiisa Pubi“, kuriame karaliauja prohibicijos laikų Amerikos herojus Al Capone. Sienos papuoštos įvairiais jo ir jo gaujos plakatais, suėmimo orderiais ir bylos medžiaga. Ganėtinai įdomu. Alaus meniu neblogas. Be didžiųjų estų aludarių galima rasti kelis anglus, porą belgiškų alų. Aš futbolo žiūrėjimui pasirenku „Young’s double chocolate stout“. Šiaip baro atmosfera puiki, nemažai žiūrinčių mačą, daug studentų, o maistas nelabai brangus. Nors galbūt ir nelabai skanus. Tokia vidutiniška vieta, tinkanti sporto transliacijos peržiūrai.

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Paskutinis atradimas – vietinė Rimi parduotuvė. Asortimentas ten didesnis nei Lietuvoje, o kainos nelabai kandžiojasi. Ten galite rasti Tripel Karmeliet, Chimay (visus), Duvel, Kwak, Paulaner Salvator ir nemažai kitos, dėmesio vertos produkcijos.

Japoniško craft’o degustacija jau greitai. Šiek tiek gaila, kad kelionės metu nežinojau apie J. R. Schrammi Keller pub’ą – parašykit jam recenziją į RateBeer!

Cheers!

Tartu - japoniškas craft'as ir Guinness'o rekordas

Dundulis sako: „Labas vakaras, Lietuva“!

Naujienos! Naujienos everywhere! Dundulis pristatė „Dubults“ – dvigubą Indian Pale Ale (IPA) ir „Wakatu“ – auksinį elį su Naujosios Zelandijos apyniais. Hm, pristatė prieš šiek daugiau nei mėnesį. Minėjau, kad prieš maždaug savaitę pasirodė jų „Kiečių“ gruit elis su pelynu? Lyg ir rašiau apie jo degustaciją neseniai. O dar ir GAP (Gero alaus parduotuvė) paskelbė, kad atsiveža naują Mikkeller siuntą. Hm, ir Martynas iš Tikro Alaus išvirė Jungle Bell’į, red IPA su Naujosios Zelandijos apyniais. Vienžo, naujienų nors vežimu vežk. O kas smagiausia? Jos nesibaigia! Griauna planus paragauti kokį trappist’ų dubbel’į, kuris lentynoj jau metus dulkes renka. Bet lai renka, su laiku geresnis darosi.

Šiandien Dundulis pristatė ir dar vieną naujieną – pirmąjį Lietuvoje virta šokoladinį porterį „Labas vakaras“. Jeigu reikėtų skaičiuot Dundulio pirmus kartus, tai vienos rankos pirštų tikrai neužtektų – tikras šelmis.

Grįžtant prie alaus, labai norėtųsi pagirt daryklą už etiketės dizainą, specialiai „Dubults“ ar „Wakatu“ sukurtos etiketės buvo puikios, bet „Labas vakaras“ minimalistinis dizainas, mane sužavėjo. Nieko daugiau nereikia, kad alaus butelys atrodytų estetiškai tvarkingas ir patrauktų žvilgsnį. Etiketė paprasta, baltu ant juodo surašyta.

Dundulis Labas vakarasLabas vakaras

Dundulis

Stilius: porteris

Alk. Konc.: 5,0 %

Rekomend. temp.: 13 °C

Išvaizda: alaus spalva tamsiai tamsiai ruda su polinkiu į rubino raudonumą. Puta susidaro standi, rusva. Susiformuoja ir „sėda“ tolygiai.

Kvapas: kaip ir dera šokoladiniam alui, kvape dominuoja šokolado ir kavos natos. Šiek juntamas ir lengvas degėsis – tai deginto salyklo įtaka.

Skonis: alus lengvas, kūnas mažas-vidutinis (body low – medium), karbonizacija aukšta (carbo – high). Dominuoja šokolado ir deginto salyklo skonis. Poskonyje išlieka lengvas juodojo šokolado kartumas. Nors karbonizacija kartais išsišoka, bet alus pakankamai švelnus. Būtų šaunu, jei kūnas būtų tvirtesnis, alui to šiek tiek trūksta. Alus, ties bokalo paskutiniu trečdaliu jau tampa šiek tiek per daug vandeningas.

Bendras įspūdis – puikus. Sakyčiau, kad tai būtų visai neblogas sesijinis alus.

P.S. Mano spekuliacijas, kad tai gali būti Petrashkos receptas ką tik pasitvirtino – tai jo autorinis darbas, krikštas Dundulio bravore! Sveikinam!

P.P.S. Siūlau išvirti double chocolate porter (ar stout) ir jį pavadinti „Labanakt“ – būtų puikus duetas! 😉

Trapistų vienuolynų alus

Trapistų vienuolynų alusVisai neseniai forbes.com pasirodė straipsnis (jau pašalintas) teigiantis, kad Orval alaus bravoras (Brasserie d’ Orval) praras Authentic Trappist Product ženklą, kuris suteikiamas Trapistų vienuolynų produkcijai. Buvo įvardintos kelios priežastys, kurių pagrindinė – senstantis vienuolynas nesugeba pritraukti jaunų vienuolių, todėl senųjų nėra kam pakeisti. Taip pat paminėta, kad produkto kokybė dėl to nesuprastės, bet bus prarastas ženklas, liudijantis gaminio autentiškumą, nes alų virs pašalietis. Visgi, brolis Xavier, Orval daryklos generalinis direktorius, tokią informaciją paneigė išplatindamas pranešimą, kad Orval alui niekas negręsia. Nuostabi naujiena „made my day“ ir paskatino parašyti straipsnį apie Trapistų alų.

Esminiai skirtumai tarp Trapistų alaus (Bières trappistes) ir vienuolynų alaus (Bières d’Abbaye arba Abdijbier)

Pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad nei vienuolynų alūs, nei Trapistų alūs nėra alaus stiliai, tai greičiau alaus kategorijos į kurias sukrenta tokie stiliai kaip blond, dubbel, tripel ir t.t. Taip pat svarbu, kad vienuolyno alus nebūtinai bus Trapistų pagamintas produktas. Egzistuoja esminiai skirtumai.

Pradėkime nuo trapistų. Tai Cistercų griežtų taisyklių ordinas (O.C.S.O., Ordo Cisterciensis Strictioris Observantiae), besilaikantis benediktinų statuto. Jis taip pat turi moterų, trapisčių, šaką. Šiuo metu veikia apie 170 trapistų vienuolynų, kuriuose gyvena apie 2500 trapistų ir 1800 trapisčių (duomenys 2008 m.). Pagrindinis Trapistų vienuolynų verdamo alaus skiriamasis bruožas yra Authentic Trappist Product prekės ženklas. Šis ženklas skiriamas produkcijai, pagamintai Trapistų vienuolyne ir ją nebūtinai turi sudaryti tik alus. Autentiškumo ženklą galima užsitarnauti už galybe kitų gaminių: sūrį, duoną, kosmetiką ir t.t. Norint, kad šis ženklas puikuotųsi ant verdamo alaus etikečių, reikia atitikti kelis pagrindinius kriterijus:

  1. alus turi būti pagamintas trapistų abatijos ribose trapistų vienuolių (arba jiems prižiūrint);

  2. bravoras, alaus gaminimas ir komercinė pakraipa turi priklausyti vienuolių bendruomenei;

  3. ekonominis alaus gamybos tikslas turi būti paramai, o ne finansinei naudai.

Trapistų vienuolynų alusDar prieš Antrąjį pasaulinį karą, Trapistai suvokė, kad „Trappist beer“ ženklas suteikia ekonominę naudą ir pradėjo įvairiais būdais jį ginti. Pirmieji tokių gynėjų buvo Orval vienuoliai, kurie net nusamdė advokatus, ginti Trapistų alaus interesus. Kadangi pavadinimas „Trappist“ nurodė produkto kilmę, kiekvienas verslininkas pasinaudojęs šiuo vardu neteisėtai, galėjo būti paduotas į teismą. Minima, kad 1962 m. vienas Belgijos aludaris už tai buvo nuteistas. Galiausiai, 1997 m. aštuoni vienuolynai įkūrė Tarptautinę Trapistų Asociaciją (International Trappist Association – ITA), kad apsaugotų Trapistų vardą nuo piknaudžiavimo siekiant ekonominės naudos. Tuomet ir buvo sukurtas Authentic Trappist Product ženklas, kuris suteikia vartotojui garantiją, kad alus bus pagamintas Trapistų vienuolyne. Septyni iš aštuonių vienuolynų, kurie prisidėjo prie ITA ir Authentic Trappist Product kūrimo, šį ženklą naudojo ir žymėdami savo alų:

  • Bières de Chimay (Belgija, atidarytas 1863 m.)

  • Brasserie d’Orval (Belgija, atidarytas 1931 m.)

  • Brasserie de Rochefort (Belgija, atidarytas 1595 m.)

  • Brouwerij der Trappisten van Westmalle (Belgija, atidarytas 1836 m.)

  • Brouwerij Westvleteren/St Sixtus (Belgija, atidarytas 1838 m.)

  • Brouwerij de Koningshoeven/La Trappe (Olandija, atidarytas 1884 m.)

  • Brouwerij der Sint-Benedictusabdij de Achelse Kluis/Achel (Belgija, atidarytas 1998 m.)

La Trappe savo ruožtu turi atskirą istoriją. Kiek pamenu iš Lino Čekanavičiaus paskaitos pirmųjų sambarių metu, tai šis vienuolynas kuriam laikui buvo praradęs autentiškumo ženklą (1999 m.), kurį vėliau susigrąžino (2005 m.).

2012 m. buvo priimtas pirmasis naujas aludaris – vienuolynas Austrijoje:

  • Stift Engelszell (Austrija, atidarytas 2012 m.)

O 2013 m. žymėjo dar didesnę plėtrą: Authentic Trappist Product ženklas buvo suteiktas vienuolynui už Europos ribų, taip pat dar vienam Olandijos trapistų vienuolynui:

  • St. Joseph’s Abbey (JAV, atidarytas 2013 m.)

  • Abdij Maria Toevlucht (Olandija, atidarytas 1899 m.)

Trapistų vienuolynų alusTrapistų verdamas alus yra vienas geriausiai vertinamų pasaulyje. Naujausiais RateBeer duomenimis, vienas tokių alų – Westvleteren 12 (XII) – paskelbtas geriausiu 2013 m. alumi. Geriausiu jis tampa jau ne pirmą kartą. Šimtuke dažniausiai puikuojasi beveik visi Trapistų alūs. Be jokios abejonės, šie produktai patenka ir į mano top sąrašą.

Dabar, kai jau išsiaiškinome kas yra Trapistai, galime pereiti prie bendresnio ir platesnio abibrėžimo, kas vis dėl to yra abbey (vienuolyno) alūs. Tikras alus rašo, kad abbey ale arba abbey beer yra belgiška stiprių, vaisinių alaus rūšių, gaminamų arba inspiruotų Trapistų ordino vienuolyno aludarių. Internete pavyko rasti kriterijus vienuolyno alui apibrėžti:

  1. alus verdamas ne Trapistų vienuolyne;

  2. alus verdamas komerciniame bravore turint sutartį su vienuolynu;

  3. alus pažymėtas nunykusio arba fiktyvaus vienuolyno pavadinimu ir verdamas komerciniame bravore;

  4. pažymėtas neaiškiais vienuolynų simboliais, nenurodant tikslaus vienuolyno pavadinimo ir verdamas komerciniame bravore.

1999 m. Belgijos aludarių sąjunga pristatė „Certified Belgian Abbey Beer“ ženklą, kad nurodytų alų, kuris verdamas pagal egzistuojančio arba apleisto vienuolyno licenziją. 2011 m. tokių sertifikuotų abbey alaus aludarių buvo 18. Žymiausi jų – Grimbergen, Leffe (Stella Artois), Tongerlo, Affligem (priklauso Heineken koncernui), Maredsous (Duvel Moortgat abbey ženklas) ir kt. Taip pat yra keli nesertifikuoti, bet abbey kategorijai priskiriami aludariai. Jie neturi vienuolyno pagrindo, bet naudoja religinius simbolius savo etiketėse remdamiesi vietiniais šventaisiais ir pan. Žymiausi iš tokių: St. Bernardus gaminantys Watou (seniau ši darykla, pagal kontraktą virė Westvleteren alų St. Sixtus vienuolynui) ir Tripel Karmeliet gaminantys Boostels.

Trapistų vienuolynų alus

Trapistų verdami alūs ir mūsų degustacijos.

Oficialus Trapistų organizacijos puslapis vis dar nenurodo kokį alų virs 2013 m. priimtos daryklos, tačiau galima įvardinti kitų vienuolynų produktus. Reikėtų pasidžiaugti, kad dalį šių alų galime paragauti Lietuvoje. Netgi sklinda gandas, kad ir pats Westvleteren sudalyvaus Žmogšąla alaus festivalyje. Taigi:

  • Bières de Chimay:

  • Brasserie d’Orval (Belgija, atidarytas 1931 m.)

  • Brasserie de Rochefort (Belgija, atidarytas 1595 m.)

    • Trappistes Rochefort 6

    • Trappistes Rochefort 8

    • Trappistes Rochefort 10

  • Brouwerij der Trappisten van Westmalle (Belgija, atidarytas 1836 m.)

    • Westmalle Dubbel

    • Westmalle Tripel

  • Brouwerij Westvleteren/St Sixtus (Belgija, atidarytas 1838 m.)

    • Trappist Westvleteren Blond

    • Trappist Westvleteren 8

    • Trappist Westvleteren 12

  • Brouwerij de Koningshoeven/La Trappe (Olandija, atidarytas 1884 m.)

    • La Trappe Blond

    • La Trappe Dubbel

    • La Trappe Tripel

    • La Trappe Quadrupel

    • La Trappe Bock Beer

    • La Trappe Witte

    • La Trappe Isidór (jubiliejinis alus)

    • La Trappe Puur

  • Brouwerij der Sint-Benedictusabdij de Achelse Kluis/Achel (Belgija, atidarytas 1998 m.)

    • Achel 5 Blond (nėra buteliuose)

    • Achel 5 Bruin (nėra buteliuose)

    • Achel 8 Blond

    • Achel 8 Bruin

  • Stift Engelszell (Austrija, atidarytas 2012 m.)

    • Trappistenbier Gregorius

    • Trappistenbier Benno

Le Gueuze, Paryžius

Mont des Cats verdamas už Chimay vienuolyne.

Taip pat, Prancūzijoje yra ir dar vienas trapistų vienuolynas, kuriam suteiktas Authentic Trappist Product ženklas – Mont de Cats. Tačiau, nors oficialiame trapistų interneto puslapyje galite rasti šio vienuolyno pavadinimą prie alaus, reikia žinoti, kad Monts de Cats autentiškumo ženklą užsitarnavo už gaminamus sūrius, o savo alų yra patikėjęs virti Chimay vienuolynui Belgijoje. Nors ilgai netilo kalbos, kad šis vienuolynas papildys Trapistų gretas ir alaus virime, tačiau kol kas toks spėjimas nepasitvirtino.

Prie kai kurių alaus pavadinimų esančios nuorodos nukreips į mūsų jau degustuotus gaminius. Taip pat savo eilės laukia visi Rochefort’ai, keli La Trappe, bei abu Westmalle. Su laiku šis sąrašas bus atnaujinamas.

Cheers!

Saison Dupont – klasikinis saison!

Sesija baigėsi, ta proga reikia paragauti ko nors tikrai išskirtinio. Sesija – saison, kodėl gi ne? Skamba beveik identiškai. Iš tiesų, tai saison stilius man šiokia tokia mistika. Dar nesu jo ragavęs, išskyrus Ligo Ziema festivalio metu, bet ten nors ir paliko įspūdį, tačiau buvo užgožtas stipresnių winter warmer’ių. Vieno gurkšnio užteko, kad kitą dieną ALEhous’e pasiimčiau butelį į namus. Koks iš manęs geek’as, jei saison neragavęs? Tiesa, Dundulio „Kvietkis“ buvo pristatytas kaip saison, bet mano nuomone stiliaus nesuprasi neparagavęs klasikos. O kas geriau už Saison Dupont, kurio mieles naudoja dauguma craft’ininkų JAV savo saison gamybai, apibūdina klasiką? Sakyčiau, kad niekas.

Taigi, trumpai apie stilių. Michael Jackson rašo, kad tai sezoninis, vasaros alus, tačiau prieinamas visais metų laikas. Nors alus ir apibūdinamas kaip vasariškas, tačiau yra ganėtinai stiprus, dažniausiai svyruoja nuo 5 iki 6,5% ABV. Alus pasižymi citrininėmis, pipirų natomis, taip pat yra sausas ir gausiai apyniuotas. Saison kilęs iš Valonijos regiono (prancūziškai kalbantis Belgijos regionas) ir yra laikomas tradiciniu to regiono farmhouse ale’u. Tim Webb savo interviu teigia, kad būtent saison tradicijos puoselėjimo ir garsinimo pavyzdys galėtų būti idealus Lietuvos kaimo aludariams. „Ir aš galvojau apie lambikus – na gerai, lyginti su lambikais būtų neteisinga, nes jie kaip folk alus, pažengė tiek toli per paskutinius 20 metų. Praeis dar kažkiek laiko, kai tą patį bus galima pasakyti apie lietuvišką kaimišką alų. Artimesnis panašus pavyzdys galėtų būti Saison iš Belgijos ar Biere du garde iš šiaurės rytų Prancūzijos, kurie yra kitokie tų šalių alaus pavyzdžiai, ir nors jie ne tokie garsūs, tačiau tai visiškai legitimios vietinės variacijos.“ Taigi, saison yra belgiškas „kaimiškas alus“.

Dupont brewery atsidarė 1950 m., senoje fermoje, kurios ūkinė veikla fiksuojama nuo 1759 m. Iki 1986 m. darykla išvirdavo iki 4 tūkst. hektolitrų alaus. Tuomet vis didesnei žmonių auditorijai atrandant belgiškąją produkciją, kilo susidomėjimas ir saison. Prasidėjo naujas daryklos etapas, kurio metu alus pradėtas eksportuoti į užsienį. Gamyba pakilo iki 5 tūkst. hektolitrų. Pradėjus glaudžiai bendradarbiauti su užsienio rinka, verdamo alaus kiekiai kilo kaip ant mielių ir 2010 m. pasiekė 14 tūkst. hektalitrų, o dabar sudaro 18 tūkst. hektalitrų per metus. Eksportuojama apie 40% viso išverdamo alaus.

Saison Dupont - saison klasikaSaison Dupont

Saison Brewery

Stilius: Saison

Rekomend. temp.: 12-14 °C

RateBeer.com: 99/100

BeerAdvocate.com: 93/100

Spalva: tamsiai auksinė, kaip sakų. Puta susidaro korėta, bet galiausiai susiformuoja beveik piršto storio ir išlieka ganėtinai ilgai.

Kvapas: nosį kutena malonus apynio žoliškumas ir karbonizacijos burbuliukai. Taip pat jaučiamos citrinos natos, juodieji pipirai ir prieskoniai kurių identifikuoti negaliu. Kvapas mainosi, galima užuosti vaisius, norėtųsi sakyti – abrikosą.

Skonis: tonizuojantis ir stebėtinai kartus. Ryškus mielių charakteris, kuris suteikia alui pikantiškumo. Kaip ir kvape, galima išskirti pipirus, bei citriną. Gomurį traukia alaus sausumas ir maloni rūgštelė. Poskonyje išlieka citrinos žievelės kartumas. Šio alaus kūnas vidutinis (body -medium), o karbonizacija aukšta (carbo – high).

Degustuojant alų apima jausmas, kad M. Jackson aprašydamas saison stilių, prie rašomosios mašinėlės sėdėjo būtent su šio saison taure.

Cheers!

Dundulio „Kiečių“ – eksperimentinis alus su pelynu.

Dundulis verda, mes ragaujam. Ne visada parašom atskirą įrašą blog’e, bet nuolatos kviečiam jų alaus paragauti. Karts nuo karto, jie mėgsta mus nustebinti įvairiais eksperimentais, limited edition alaus versijomis. Vienas tokių – „Kiečių“ – Dundulio virtas gruit elis. Apie gruit elius rašiau, kai pirmą kartą ragavau „Viržinio“. Flashback’as į praeitį buvo malonus, „Viržinis“ buvo sesijinis alus, lengvas, vasariškas alus kuris dar labiau patobulėjo šiais metais.

Ko tikiuosi iš „Kiečių“? Na, pirmiausia, tai alus, kuriam naudojama pelyno žolė ir ganėtinai stiprus alergenas – kietis. Kiečių skonio nežinau, neteko ragauti, na o pelynas primena apie žiemą ir anginą. Tuomet močiutė versdavo skalauti gerklę pelyno nuoviru – ne pats maloniausias prisiminimas. Besidomėdamas sužinau, kad kietis suteikia stiprų aromatą, laikomas piktžole, bet taip pat naudojamas ir maisto gaminime. Įsivaizduoju, kad alus turėtų būti stipraus, išskirtinio kvapo, mediciniškai kartus.

Alaus sudėtis – Pilsner, Aroma, Bisquit, CaraAmber salyklai, pelyno, bei paprastojo kiečio žolė, apyniai, alaus mielės ir vanduo – kaip visada, pateikiama ant etiketės. Patys aludariai, savo puslapyje, rašo: „suvaldytas pelyno kartumas ir žoliniai kiečių tonai harmoningai dera su salyklais, bei kiek primena daugeliui pažįstamą vermuto vyną.“

Dundulis "Kiečių"Kiečių

Panevėžio alus

Stilius: gruit elis

Alk. Konc.: 5,6 %

Rekomend. temp.: 15 °C

Išvaizda: Alų degustuoju šiek tiek šiltesnį, kambario temperatūros. Alaus spalva tamsaus gintaro, link rausvumo. Puta susidaro, bet nusėda beveik akimirksniu.

Kvapas: gėliškas/žoliškas, tačiau jaučiamos ir pakankamai stiprios salyklo užuominos. Užuodžiu lengvą uogų aromatą, kurio identifikuoti negaliu. Koją šiek tiek pakiša lengva sloga. Taip pat egzistuoja užslėptas pelyno kartumas, kvapas pažįstamas. Dėl stipraus kiečio aromato, tai jis suvaldytas, bet galėčiau pasakyti, kad identifikuoti kvapus sunku, todėl greičiausiai tai ir bus kiečio indėlis. Kvapas tikrai ryškus.

Skonis: alus lengvo kūno (low-medium body), ganėtinai aukštos karbonizacijos (medium-high). Pati pradžia – atrodo, kad dominuoja salyklas. Tačiau, toks konstatavimas tikrai klaidingas. Neilgai trukus po gurkšnio, gomurį užlieja lengvas pelyno kartumas, kuris dar labiau išryškėja poskonyje. Iš gelmių kylantis kartumas labai smagiai tonizuoja, pakandžioja liežuvį ir išlieka ilgam. Antras, trečias gurkšnis panašūs, tik salyklo pretenzijos visiškai nuslopinamos žoliškumo. Alus sausas, labai malonaus, šiek tiek gomurį sutraukiančio pojūčio.

Alus pretenzingas, galbūt pelynas patiks ne kiekvienam, tačiau paragauti šio produkto tikrai verta. Asmeniškai, labai nustebino, kaip puikiai aluje dera pelynas. Gerai, kad pasiėmiau du buteliukus!

Cheers!

Scroll to top