Uncategorized

Nurenk Pilsner Urquell merginą!

Šis žaidimas yra priežastis kodėl dar mokykloje žinojau kas yra Pilsner Urquell. Puiki reklamos idėja. WEB 2.0 laikais socialiniai tinklai vaidina nemažą vaidmenį įmonių rinkodaros strategijose. Facebook’as puiki vieta suburti savo vartotojus į virtualią bendruomenę ir komunikuoti su jais. Tokie ir panašūs žaidimai plinta virusiniu būdu ir padeda pritraukti daugiau gerbėjų, bei didinti prekės ženklo žinomumą. Tad kodėl kažko panašaus nesugalvojus ir Lietuvos tikro alaus gamintojams?

Smagaus žaidimo! Savo rezultatais pasidalinkite komentaruose 😉

 

Degustacijų organizavimo atmintinė

Prieš skaitant šį, primygtinai rekomenduojame perskaityti vieną pirmųjų mūsų straipsnių apie ALAUS RAGAVIMĄ.

Taigi šį kart trumpai apie labai smagų ir atraktyvų užsiėmimą – alaus degustaciją. Pristatysime svarbiausius žingsnius, kurie reikalingi vykusiai degustacijai parengti. Ši veikla puikus būdas gerai praleisti laiką, susipažinti su naujais ar prisiminti jau atrastus skonius, galimybė su savo pomėgiu supažindinti tave supančius draugus. Reikia nepamiršti rodyti  iniciatyvą, nes dauguma mielai prisijungia prie gerai suplanuoto užsiėmimo, tačiau neprisideda prie jo planavimo.

TEMOS PASIRINKIMAS. Jeigu degustaciją planuojate pirmą kartą siūlome rinktis bendrą  susipažinimą su gėrimu ir jo ekstremumais. Pasirinkite kelis skirtingus alaus stilius ir susipažinkite su jų skirtumais. Jei tai ne pirmoji degustaciją kurią bandote įgyvendinti, galite išbandyti lyginamąją degustaciją, susipažinti su panašiais stiliais ir jų skirtumais arba pabandyti pažinti vienos pasirinktos šalies produktus. Tai tik keli pasirinkimai, nevenkite improvizuoti, tai padarys degustacijos planavimą dar įdomesniu.

INFORMACIJOS PAIEŠKA. Sugalvojus degustacijos temą patartina internete susirinkti informacijos pasirinkta tematika. Ją galėsite papasakoti draugams prieš pradedami degustuoti alų. Tokiu būdu padėsite jiems susidaryti pagrindą kuriuo jie galės naudotis ragaudami alų. Informacija gali būti įvairi: apie stilius, šalis, įdomūs faktai, skoninės savybės ir kt.

TAURĖS. Degustacijai labai svarbu taurės. Vienam žmogui degustacijos metu optimalus alaus kiekis – 100 ml, todėl su taurėmis nereikia perspausti. Degustacijoms puikiai tinka vyno taurės, nes didesnės talpos taurėse toks kiekis alaus atrodo neestetiškai. Svarbu, kad visi ragautų iš vienodų taurių. Taurės turėtų būti skaidrios, nereljefinės. Taip pat labai svarbu prieš keičiant degustuojamą alų taures praplauti arba pakeisti naujomis.

UŽKANDŽIAI. Prieš keičiant alų taip pat labai svarbu neutralizuoti skonį likusį burnoje. Greta alaus taurių turėtų stovėti stiklinė vandens, kad būtų galima atsigaivinti. Taip pat patartina naudoti trapučius ar beskonius krekerius-sausaisnius. Venkite maisto su prieskoniais, druska ar cukrumi. Alaus ir maisto derinimas – atskira degustacijos tema.

Neapkraukite savęs dideliu alaus kiekiu. Užteks 3-4 skirtingų  alų, nes skonio receptoriai atšimpa. Ilgai ir lėtai degustacijai, kuriai planuojate skirti visą vakarą optimalus alaus skaičius – 5.

Pauliaus vertinimo kortelė Atviro Alaus Taurės 2013 finale.
Nr. 97 – Gediminas Volkas (petrashka.lt) #11 Mikkeller Single hop Amarillo klonas Amerikietiškas IPA – bronzos laimėtojas.

Taip pat nepamirškite pasiruošti lapelių su tušinukais, kad draugai turėtų kur pasižymėti savo pastabas. Nerašykite rišlių tekstų, tik svarbiausius pastebėjimus. Galite naudoti jau paruoštas ratebeer.com TASTING FORM. Alų galite vertinti balais, tačiau tai nėra privaloma. Vertinimas turi atsispindėti jūsų užrašuose.

Priklausomai nuo pasirinktos temos sudarykite degustacijos planą kurio laikysitės. Galite alų skirstyti pagal stiprumą, įdomumą – improvizuokite. Patarimas: blyškiausius alus degustuokite pradžioje, ryškesnio skonio gale. Kaip taisyklė stipresni alūs turi daugiau skonio, taigi pradėkite nuo silpnesnių. Degustacijos patalpoje patartinas geras apšvietimas, kad būtų lengva identifikuoti alaus spalvą. Aplinkoje neturėtų būti įkyrių kvapų (nesipraususius svečius išprašykite), patalpą patariama išvėdinti – tai padės lengviau perprasti alaus aromatų subtilybes. Pasirūpinkite, kad degustatorių netrikdytų aplinkiniai garsai. Patariama nuomones apie alų išdėstyti po to, kai visi pabaigs degustuoti. Tuomet padarykite degustacijos aptarimą, palyginkite savo užrašus. Atmosferai sukurti galite klausytis ramios muzikos: jazz‘o ar lengvo pop/rock. Labai svarbu, kad visas patiekiamas alus būtų tinkamos temperatūros. Optimali visiems alums tinkama apie ~14°C  temperatūra.

Tikras Alus. Tim Webb: Lietuviška alaus tradicija įdomi pasauliui, bet ją reikia vystyti

Tikro Alaus draugijos kvietimu Lietuvoje apsilankė šiuo metu įtakingiausias alaus ekspertas Tim Webb. Daugybės knygų autorius, CAMRA valdybos narys, alaus medžiotojas dirbęs kartu su legendiniu M. Jackson. Straipsnyje rasite interviu apie Lietuvos alaus tradiciją ir kitas įdomybes. Įdomi asmenybė ir vertas dėmesio straipsnis. Nuoroda:

http://tikrasalus.lt/2013/04/27/tim-webb-lithuanian-traditional-beer-and-future/

Bambalis su bambaliene virė skanią vakarienę arba visagalis Bambalis

Vienintelis ir nepakartojamas, nenugalimas ir gundantis, proto ir sielos vagis. Taip, teisingai, Bambalis iš didžiosios raidės. Šituos pamąstymus galvojau parašyti jau senokai, dar tuomet, kai Europos Komisija konstatavo, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymas, numatantis draudimą prekiauti didesnėmis nei 1 litro talpomis ir stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu,  prieštarauja vienai pamatinių ES vertybių – laisvam prekių judėjimui. Dar kartą perskaitęs V. Butkaus laisvus alaus svarstymus „apie alaus bambalį“ kibau į atlapus didžiajam prakeiksmui – įkvėpimui.

Vertėtų pradėti nuo to, kad jau kaži kada skaičiau tokius linksmus, tikslius ir įdomius pasvarstymus kokia nors, nebūtinai alaus, tematika. Siurrealizmas iš Lietuvos kaimų gyvenimo perteikiamas per bambalius lygiai toks, kokį žinau iš savo asmeninės gyvenimo kaime patirties.

„Bambalis yra gyvastis ir savastis. Tvirtagališkai iš visų jėgų spustelėkit garsą „m“ ir įsiklausykit į ryžtingą skambesį: bammm-ba-lis. <…> Laikas yra skaičiuojamas nuo bambalio iki bambalio. Dėl to jis reliatyvus: sausaisiais periodais išsitęsia iki neįmanomybės, derlingaisiais tiesiog šuoliuoja sykiu su laikrodžio sekundininku. Erdvė yra matuojama nuo bambalio iki bambalio. Ar žinote, kad socialpsicholiginę gerovę praščiokiškojoje Lietuvoje iš tiesų reikėtų matuoti pagal formulę: jau panaudotų bambalių tankis viename kvadratiniame kilometre padaugintas iš to kilometro gyventojų skaičiaus ir iš bambalių tankio intensyvėjimo koeficiento.<…> Bambalis valdo. „Antrąją“, o per ją gal ir visų kitų skaičių Lietuvas, „runkelių“, o per juos gal ir visų kitų daržovių Lietuvas. Rimtas ir solidus bambalis – ne mažesnio nei 9-11% VOL. solidumo. Vienvaldis trejybinis seimo pirmininkas, prezidentas ir monarchas viename asmenyje, tik dėl baisingo diplomatinio neapsižiūrėjimo neįtrauktas į britų karalienės Elžbietos II lituanistinio vizito programą.“

V. Butkus

Tiesa, nereiktų į šalį nustumti ir miestų – „kioskelių kultūra“ dar toli gražu neišnykus ir iš jų. Net ir sostinėje pilna „sovietmečio atgyvenų“, pliumpiančių bambalius prie pat parduotuvių ar vaistinių, visiškai greta mokyklų ar vaikų darželių. Normalu? – kartais paklausiu pats savęs. Žinoma. – atsakau nedvejodamas. Daugumai atrodo, kad nieko čia ir nepakeisi. Net ir policijos ekipažai pravažiuodami pro šalį numoja ranka ir nuvažiuoja tolyn. „Visų juk nesusemsi, ane?“. „Seni alkoholikai išmirs, jaunoji karta tiek negers“. Aha. Pasakė ir patys nusijuokė. Per trumpą savo gyvenimą jau tapau tokio vieno Antakalnio „vierchinės“ alkoholiko Šuriko degradacijos liudininku. Žmonės gėrė, geria ir gers. Bambalis gyvavo, gyvuoja ir neseniai paaiškėjo, kad gyvuos.

Grįžtant prie Butkaus pamąstymų. Jie rašyti apie 2007 metus, bet kas galėjo pagalvoti, kad jie taps tokie aktualūs nūdienos visuomenėje? Išsirinkom valdžią, ne kokią kitokią, o bambalių visuomenės valdžią. Masių už Bambalius parduoti balsai – gali būti mūsų visuomenės veidrodis. Juk taip patogu ant išgertos „puslikės“ prisėst, saulėgrąžas pagliaudyt, žiurkines pakibint… Riedėjom nuokalnėn kol galiausiai pasiekėm dugną. Seimo pirmininku tapo Bambalių ir agurkų partijos narys. „ChaChaCha“ į veidus Konstitucijai juokiasi Agurkichas užantyje laikydamas ne ką kitą, o pergalės kalvį – penkis litus kainuojantį Bambalį. Nors žinoma, Butkus šiek tiek hiperbolizavo sakydamas, kad Bambalis yra viskas viename, bet palaukime sekančių rinkimų, greičiausiai ir ten madas diktuos „piaro“ visažinis – Bambalis.

Nesupraskite manęs klaidingai, aš tikrai neteigiu, kad A. Matulo pasiūlytas įstatymas yra teisingas. Kvailas, žinoma, kad kvailas ir naudos iš jo būtų mažai. Bambalio niekas nepakeis ir neišgyvendins. O gaila… Labiausiai gaila tų žmonių, kurie niekada nepajaus to, ką Philippe Delerm įvardino mažu malonumu:

„Užtat pirmas gurkšnis! Gurkšnis? Viskas prasideda dar nepatekus į gerklę. Jau lūpomis pajunti putojantį auksą, virstančių putų gaivą, paskui gomuriu iš lėto nuslysta palaimos sušvelnintas kartumas. Pirmas gurkšnis atrodo toks skalsus! Bemat godžiai nuriji, neva instinktyviai. Iš tikrųjų viskas numatyta: kiekis – nei per daug nei per mažai, idealus jaukas; akimoju pajunti palaimą, pertraukiamą tai atodūsio, tai liežuvio pliaukštelėjimo, tai jiems prilygstančios tylos; užlieja apgaulingas begalinio malonumo pojūtis… Tuo pat metu jau žinai: gavai visa, kas geriausia. Pastatai taurę ir net truputį atstumi ant keturkampio padėkliuko. Grožiesi dirbtinio medaus, šaltos saulės atspalviu. Nuolankaus laukimo ritualu norėtum sustabdyti ką tik įvykusį ir jau išnykusį stebuklą. Patenkintas ant taurės perskaitai tikslų užsakyto alaus pavadinimą. Indas ir jo turinys, gali klausinėti, atsakinėti vienas kitam gelmėje, vis tiek daugiau nieko nebus. Norėtum išsaugoti gryno aukso paslaptį, apvilkti ją žodžiais. Tačiau prie saulės dėmėm nutašyto balto staliuko apviltam alchemikui lieka tik nuosėdos, ir vis daugiau gerdamas jis jaučia vis mažiau džiaugsmo. Apkartusi laimė: geri norėdamas užmiršti pirmąjį gurkšnį.“

Ph. Delerm

Nors, anot Butkaus, „bambaliniai“ irgi mėgaujasi pildydami savo priklausomybės užgaidas:

„Stebėkite nervingai virpančias lūpas, laukiančias susiliejimo su tik ką atvertu bambaliu, ir jūs išvysite… ne, ne troškulį, o didįjį geismą, konvulsiškas aistras, meilės ilgesį ir viltį. <…> bambalio turinys neskubriai, tačiau ryžtingai košėsi per lūpas, liežuvį, gerklę, tekėjo gilyn, ir žmogus neskubriai, bet irgi ryžtingai ėmė įgauti bambalio formas.“

V. Butkus

Vis tik, giliai širdyje, norėčiau, kad Bambalis būtų išvytas, sunaikintas ir niekada nebepasirodytų. Bet toks noras greičiausiai ir liks tik drambliuko svajonė. Kaip gi Lietuva be Bambalio ir kaip gi Bambalis be Lietuvos? Kits kitą laiko ir nepaleidžia. Kova su Bambaliu yra tarsi kova su vėjo malūnais, o iš Don Kichoto žinome, kad jos laimėti neįmanoma. Net ir išgyvendinus vieną blogybę, ją pakeis kita. Nors galbūt ta kita nebus tapatinama su alumi, o tai jau būtų malonu. Tačiau kol bus Bambaliai, tol alaus kultūra merdės. Panaikinus alaus tapatinamą su didžiuoju B, galėtumėm žengti didelį žingsnį į priekį, tačiau iki to – dar nežmoniškai ilgas kelias.

O dabar, reikia taikytis su tuo ką turim – Bambaline Lietuva arba Lietuva, kurią valdo Bambalis. Bambaliec…

Alaus taurių įvairovė

Kodėl egzistuoja toks didelis taurių pasirinkimas? Matome gausybę įvariausių formų, Belgijoje beveik kiekviena alaus darykla turi savo taures, šis reiškinys paplitęs ir visoje Europoje, nepralenkiantis ir Lietuvos. Ar tai yra tam tikri marketinginiai žaidimai, ar daryklos konkuruoja viena su kita ne vien tik alaus kokybe, kaina, tačiau ir taurių dizaino klausimu? Ko gero ne vienam iš mūsų teko gerti vienokį ar kitokį alų įpiltą į taurę besipuošiančia kitu prekės ženklu. Lietuvos baruose tai ganėtinai dažnas atvejis, toli gražu ne kiekviename bare, tačiau vis tiek, tai nutinka per dažnai. Na ir kas, pasakys mergina, teigdama, kad šio prekės ženklo taurės yra daug gražesnės, o kokį alų iš jos geriu man visai nesvarbu. Na ir kas, pasakys vaikinas teigdamas, kad svarbiausia yra alus, o gerti jį galiu nors ir iš kibiro.

Iš tiesų yra kiek kitaip. Be abejonės taurių kūrime svarbų vaidmenį vaidina ir marketinginiai aspektai, tačiau teigti, kad taurėje svarbiausia yra grožis būtų klaidinga. Iš tiesų, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, darant tam tikrus dalykus reikia naudoti tiems dalykams atlikti skirtas priemones. Valgant jautienos steiką naudojama tradicinė šakutė, valgant desertą – desertinė, padoriame restorane užsisakius žuvies patiekalą, atnešami žuviai valgyti skirti įrankiai, kiniečių restoranuose valgoma su pagaliukais ir t.t. Lygiai taip pat ir alaus kultūroje, tam tikro stiliaus alų patariama gerti su vienokia ar kitokia taure.

Tinkamai parinkta alaus taurė, padeda atsiskleisti visiems pagrindiniams to alaus stiliaus komponentams. Vienos taurės geriau išryškina alaus skaidrumą, kitos leidžia geriau pajusti aromatą, kuriame gali atsispindėti mielių charakteris, apynių eteriniai aliejai, įvairiausi vaisiai ar kiti kvapai, trečios yra naudojamos sesijose ir panašiai.

Šiame straipsnyje aprašysiu pagrindines taurių rūšis, jų privalumus lyginant su kitomis taurėmis bei rekomenduojamus stilius, kurie su aprašytomis taurėmis atsiskleis geriausiai.

Tulip.

Tulpės formos taurė (angl. Tulip)

Tulpės formos taurės pagrindiniai privalumai yra puikus aromato pateikimas bei standžios putos suformavimas bei išlaikymas. Apatinis taurės burbulas savotiškai įkalina visus aluje esančius kvapus, o išlinkimai esantys taurės viršuje padeda ilgiau išlikti alaus putai, kas taip pat prisideda prie geresnio alaus pojučio. Šioje taurėje geriausiai atsiskleis škotiški eliai, lambikai, geuzai, stipresnieji IPA stiliaus alūs, belgiški eliai ar kiti daugiau kvapniųjų savybių turintys alūs.

Snifter.

Siaurėjanti į viršų (angl. Snifter)

Ko gero daugeliui ši alaus taurė asocijuojasi su brendžiu, konjaku ar kitu stipriuoju gėrimu. Ne veltui, nes būtent iš šios taurės patariama gerti daug alkoholio turinčius gėrimus. Ši taurė, taip pat kaip ir „tulip“, puikiai perteiks aromatą, o subtili forma leis alų pasūkuriuoti, taip dar labiau užaštrinant kvapus. Taurė puikiai tinka visiems stipriesiems eliams, tripeliams, kvadrupeliams, imperial IPA, imperial stout stiliaus alums ar miežių vynui.

Goblet.

Goblet (Chalice)

Šios taurės paprastai būna labai puošnios, tikri meno kūriniai iš stiklo. Dauguma daryklų pagamina gana skirtingo dizaino, tačiau visos šios taurės turi tas pačias charakteristikas. Šios taurės yra ganėtinai plačios, todėl lengva gerti dideliais gurkšniais. Apačioje paprastai yra įbrėžimas, kuris padeda išsiskirti CO2, kas įtakoja didesnės putos susidarymą ir ilgesnį jos išsilaikymą. Šios taurės, taip pat kaip ir snifter`iai naudojamos gerti stipresnį alų. Skirtumas tas, kad su Goblet tipo taurėmis geriamas tik belgiškas abbey alus.

Pintos

Pintų būna įvairaus dydžio, nuo 16oz (beveik 0,5 l.) iki 20oz (beveik 0,6 l.). Šios taurės ko gero universaliausios taurės, pagrindinis jų privalumas – iš bet kurios pintos alus gersis labai lengvai, pakankamai dideliais gurkšniais, todėl jos puikiai tiks sesijoms. Yra keturios pintų rūšys: Imperial pint, German pint, English pint ir American pint. Kaip jau tikriausiai supratote iš Amerikietiškos pintos geriami amerikietiški eliai, gintariniai lageriai kartais ir ameriekitiški kvietiniai alūs. Šios taurės dažniausiai būna 16 oz talpos (kiek mažiau nei pusė litro), tačiau galima rasti ir 20 oz. Britiškos pintos būna 20 oz, tai yra beveik 0,6 litro bei naudojamos geriant angliškus elius. Imperiališkoji pinta taip pat kaip ir britiška yra beveik 0,6 litro talpos, tačiau iš šios taurės geriami airiški stautai. Vokiškos pintos būna 0,5 litro talpos ir iš jų geriami vokiški lageriai, Schwazbier, Oktoberfest alus ar įvairiausi bock`ai.

Iš kairės į dešinę: Imperial, German, English, American.

Weizenbier.

Kvietinio alaus taurė (Weizenbier glass)

Iš pavadinimo galima nesunkiai nuspėti, kad šios taurės skirtos gerti kvietinį alų. Plonos sienelės puikiai atskleis išraiškingą kvietinio alaus spalvą, o į aukštį didėjantis taurės skersmuo padės susidaryti didelei putai, kuri įkalins kvietiniam alui būdingus aromatus. Talpa dažniausiai būna 0,5 litro, tačiau Belgijoje galima rasti ir mažesnių 0,25 ar 0,33 litro talpos.

Pilsnerio taurė

Pilsner.

Ši taurė naudojama gerti daugelį šviesiųjų alaus rūšių, tačiau vėl gi, pavadinimas išduoda, kad pagrindinė rūšis, kuri geriama – pilsneriai. Šios taurės yra aukštos, plonos, kūgio formos. Tokia forma padeda atskleisti pilsnerio skaidrumą, pamatyti tikrąją alaus spalvą, bei taip pat padeda išlaikyti alaus putą. Be aprašytos formos egzistuoja ir kiek idomesnis pilsnerio taurės variantas, kuris pagrinde išlieka panašus į aprašytąjį, tik prie viso to taurės apačioje prisideda kojelė. Tokios taurės vardas – „Pokal“.

Flute.

Šampaninė (Flute) taurė.

Ilga ir siaura taurės viršūnė padeda palaikyti karbonizaciją, kas akivaizdu, šampaniniam alui yra svarbus reiškinys. Kylantys burbuliukai yra neatsiejama šampano, o taip pat ir šampaninio alaus dalis, todėl svarbu, kad burbuliukai išliktų kuo ilgiau. Iš esmės ši taurė yra labai panaši į tikrajam šampanui skirtas taures, tačiau šampaninio alaus taurės dažniausiai būna su šiek tiek trumpesne taurės koja. Iš šių taurių, be šampaninio alaus geriami, lambikai, oud bruin, čekiški pilsneriai ar kiti didesnę karbonizaciją turintys alūs.

Bokalas (Mug)

Ties šiuo tipu tikriausiai nereikia per daug išsiplėsti. Bokalai dažniausiai naudojami Šiaurės Amerikoje, Anglijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Pagrindinis jų privalumas – dydis, storas stiklas, bei patogi rankena. Būtent šie kriterijai suteikia progą susidaužti bokalais daug stipriau nei tarkime su pintomis.

Mano aprašytieji 8 bokalų tipai yra ko gero pagrindiniai, tačiau tai tik maža dalis to, ką galime rasti baruose, alaus mėgėjų namuose ar bravoruose. Norint visapusiškai mėgautis alumi nebūtina turėti visų bokalų, tačiau save ir, be abejo, alų gerbiantis alaus mėgėjas savo namuose turėtų turėti bent keletą pagrindinių taurių.

Štai visiems puikiai žinomas alaus medžiotojas Michael Jackson pagrinde naudojo 4 taurių rūšis: vasaros, degustavimo, sesijinė bei snifter taures (žiūrėti nuotrauką apačioje)

Linkiu ir Jums atrasti šį džiaugsmą ir mėgautis dar stipresniais gero alaus teikiamais malonumais.

Michael Jackson taurės.

Nuotraukos iš:
http://iutelecomgrad.files.wordpress.com/2012/03/;
http://probuswines.wordpress.com/2012/07/22/life-beyond-the-pint-the-importance-of-proper-glassware-to-the-beer-drinker/;
http://www.drinkstuff.com/products/product.asp?ID=10775;
http://thekegtap.com/2011/06/02/beer-foul-drinking-beer-from-the-bottle/;
http://www.webstaurantstore.com/libbey-3795-embassy-6-oz-flute-glass-12-cs/5513795.html;
http://en.wikipedia.org/wiki/Beer_glassware

IPA – Išvirė Paulius alų

Viršuje: du maišai salyklo; apačioje: keturi maišiukai apynių (tie žali – apynių spurgai, folijoje – apynių granulės); viduryje: raudonas pakelis mielių.

Visą gyvenimą maniau, kad išvirti alui reikia kažkokių specialių įrankių ir mechanizmų. O pasirodo, kad tai padaryti galima nusipirkus vos porą papildomų įrankių, kurie nėra brangūs. Taigi kovo 26 dieną sumaniau išsivirti savo alaus. Alaus virimuose esu dalyvavęs ir anksčiau, taigi nebuvau visiškai žalias šitam reikale. Entuziazmo netrūko, nes pagaliau nereikėjo su niekuo derint receptūros. Receptą susidariau pats, naudodamas atvirasalus.lt skaičiuoklę. Iš tikro, tai pradžioj atrodė, kad nepavyks ir gausis nesąmonė. Sudarinėdamas receptą daugiausiai gilinausi į medžiagų (salyklo, apynių, mielių) aprašymus, išanalizavau matyt visus IPA stiliaus receptus esančius atviram aluj. Tokiu būdu ir gimė „IPA – išvirė Paulius alų“ receptas.

Nuotraukoj galit pamatyt visus įrankius, bei medžiagas naudotas gaminant būsimą šedevrą. Pirkau: termometrą, fermentacijos indą su filtru ir „burbuliatorium“, dezinfekcijos priemonę (galima išsiversti ir be jos) , o puodą turėjau namuose, tai naujo nepirkau. Viskas kainavo apie 80lt ir tai yra ilgalaikė investicija. Aišku čia tik pagrindiniai dalykai, bet jų pakanka išsivirti savam alui. Yra dar krūva procesą palengvinančių smulkmenų, kurias nusipirkau vėliau, yra krūva brangių aparatų, kurių nepirksiu niekada… Žaliavos išvardintos recepte, tai iš naujo neperrašinėsiu, kam įdomu pasižiūrės. Žaliavų kainos tiksliai nepamenu, bet straipsnio gale pabandysiu paskaičiuot, kiek man kainavo vienas paties virto alaus bokalas.

Alaus misa. (nuotrauka iš kito mūsų virimo)

Rašydamas straipsnį „Kaip gimsta alus…“ empirinės patirties neturėjau ir aprašinėjau daugiau gamyklinę alaus gamybą, o čia papasakosiu, kaip tuos procesus atlikau namie. Viskas prasidėjo nuo nelemtos dezinfekcijos. Indų dezinfekcija labiausiai užknisantis procesas iš visų, apčiuopiamos naudos neduoda, bet daryti vis tiek reikia. Tikrasis alaus darymas prasidėjo nuo grūdų salinimo. Grūdų salyklo naudojau nei daug nei mažai 6kg. Grūdų salyklą supyliau į fermentacijos indą (tai tas baltas kibiras nuotraukoje), o puode užkaitinau vandenį. Tuo vandeniu, įkaitusiu iki daug laipsnių (tiksliai nepamenu kelių), užpyliau salyklą. Tas vandens ir salyklo mišinys vadinamas mentalu. Mentalas tapo apie 65°C. Taip salinau apie valandą laiko. Prieš tekininant įpyliau dar karšto vandens, kad mentalo temperatūra pakiltu netoli 80°C ir atsukau kranelį. Ir tuomet prasidėjo dideli sunkumai, nes virimo puodas kur kas mažesnis už nutekintos misos kiekį, tai pagalbon teko pasitelkti pagalbinių indų. Nutekintą misą užviriau ir kas tam tikrą laiką dėjau apynius. Pradžioj karčiuosius, pabaigoj aromatinius. Apynių dėjimas į verdančią misą kone maloniausia proceso dalis. Alų gerbiantys aludariai visuomet apynius įmes savo rankomis, jei ne visus tai bent jau simboliškai – saują. Šiuo gestu išreiškia meilę savo amatui. Baigus virti, misą supyliau į fermentacijos indą, kurį įkėliau į pilną šalto vandens vonią. Tokiu būdu atvėsinau iki kambario temperatūros. Paskutinis momentas – sudėti mieles ir laukti kol prasidės fermentacija.

Fermentacija prasidėjo kitą dieną, tas laikas iki fermentacijos pradžios buvo neramu. Infekcijos arba prastų mielių atveju fermentacija gali neprasidėti arba užsibaigti per anksti… Jos pradžia pastebima burbuliavimu. Fermentacijos metu išsiskiria angliarūgštė, kurios dalis išeina per vandens filtrą (burbuliatorių). Po šiek tiek daugiau nei savaitės paragavau, alus buvo geras, dar jaunas, ką tik gimęs, bet geras. Jau alų (fermentacijos metu misa virto alumi) perpyliau į švarų fermentacijos indą, kuriame dar palaikiau ne pilną savaitę, tai vadinama antrine fermentacija. Antrinės fermentacijos metu sudėjau likusius apynius. Kadangi antrinėje alus stovi kambario temperatūroje, tai apyniai išskiria tik savo aromatines savybes, suteikia alaus skoniui žoliškumo. Antrinės fermentacijos metu profilaktiškai vis atsukdavau kibiro kranelį patikrint ar alui viskas gerai. Tokių tikrinimų būdu dingo litras kitas alaus (didele kantrybe nepasižymėjau niekad) . Galiausiai viską išpilsčiau į butelius ir padėjau brandintis. Visą laiką alų brandinau kambario temperatūroje (nors patartina rūsio), skonis nenukentėjo. Dar turiu vieną butelį ir šiek tiek vėliau, šią ar ateinančią savaitę, aprašysiu jo degustaciją (aišku jei alus dar bus geras, tikėkimės bus.).

Išgertas alaus butelis

Alaus virimas užtruko visą dieną. Medžiagas važiavau pirkti ryte apie 10h, grįžęs iškart pradėjau gaminti. Baigiau, tai yra supyliau mieles, apie 1h nakties. Daugiausiai problemų sudarė elektrinė viryklė, kuriai užvirinti didelį litražą misos yra sunkiai įveikiamas darbas… Aišku, su patirtim ateina ir greitis, esu skaitęs, kad labiau patyrę kolegos užtrunka po 5h vienai partijai.

O dabar, visus skaičiuotojus labiausiai dominantis dalykas. Neskaitant elektros, vandens, degalų ir taros (galima naudoti ir panaudotus butelius) sąnaudų vieno bokalo (0,5l) kaina gavosi 1,30 lt. Vienu kartu pasigaminau 25l alaus, tai yra 50 bokalų alaus!

Lietuvoje skirtingų alaus stilių pasirinkimas yra ganėtinai mažas. Naminė aludarystė gali padėti susipažinti su dar neatrastais alaus stiliais.Naudojantis atviro alaus ar kokiais nors kitais receptais namuose išsivirti galite daugelį alaus stilių. Naminiu alumi galima paįvairinti savo ir draugų alaus sesijas. Naminins alus niekad nepakeis tokių alaus pažibų, kaip Chimay ar Westvleteren, bet prilygti daugeliui komercinių daryklų nėra sunkiai įgyvendinamas tikslas.

Alaus degustacijos aprašymą galite rasti ČIA

Čekija – Vidurio Rytų Europos alaus motina

Mano nuomone Čekija galima vadinti Vidurio Rytų Europos alaus motina, o jeigu kalbėtumėme tik apie lager tipo alų, tai tuomet Čekiją derėtų vadinti viso pasaulio alaus motina. Jums turėtų kilti klausimas, kodėl? Manau, paprasčiausią atsakymą į šį klausimą pateikė M. Jackson savo straipsnyje „ Does the world understand Czech beers?” kuriame jis teigia: „Kas vynuogės yra vynui, tas miežiai yra alui. Klasikinė gausybė miežių naudojamų lagerio gamybai visame pasaulyje, savo kilmės šaknis turi Moravijoje. Sumaltų miežių saldumas yra reguliuojamas pasitelkiant apynių žiedų aromatinį kartumą. O švelniausiai aromatizuoti apyniai ir labiausiai tinkantys lagerio gamybai atkeliauja iš Bohemijos. Moravija ir Bohemija kartu sudaro Čekijos Respubliką“. Čekijos alaus tradicijos yra labai gilios, ir būtent čekai Europos ir pasaulio alui yra itin nusipelnę, todėl būtų neatsakinga trumpai neperteikti jums čekiško alaus istorijos.

Alus Čekijoje turi nepaprastą istoriją ir kilmę. Nors kaip jau minėjau anksčiau, pirmasis alus yra datuojamas dar Mesopotamijoje, jo viduramžių istorija greičiausiai prasidėjo toje vietoje, kurią dabar vadiname Čekijos Respublika ir nuo ten pradėjo plisti į vakarus. Apyniai Bohemijoje jau tikrai buvo auginami nuo 859 mūsų eros metų ir jie tapo tokie populiarūs, kad vienas iš kelių karalių Wenceslas (gyvenęs 907-935), uždraudė, bet kokį apynių eksportą į kitas šalis, taip siekdamas išsaugoti alaus tapatybę. Auginimo vieta prie Zatec miesto, turi raudonojo molio dirvožemį, kuris išlaiko idealią drėgmę, reikalingą apyniams ir jį supa kalnai, kurie apsaugo apynius nuo stipraus vėjo ir liūčių. Zatec ir Saaz regionų apyniai dar ir dabar pasaulyje yra vadinami geriausiais ir švelniausiais.

Alaus virimas Pilsen ir Budweis miestuose yra datuojamas apytiksliai nuo 1200 metų. Alus buvo verdamas vienuolynų daryklose ir karalių rūmuose. Tie alūs buvo tamsūs arba drumsti, tačiau esminis lūžis įvyko 1842 m., kuomet Bohemijoje buvo išvirtas pirmasis šviesus, auksinės spalvos, skaidrus lager tipo alus. Šis kūrinys sukurtas prieš daugiau nei 150 metų užtikrino čekiškam alui amžiną vietą istorijoje. Šis alus yra laikomas dabartinio „Pilsner Urquell“ pirmtaku.

Daugumos dabartinių alaus daryklų Čekijoje pastatai yra datuojami nuo maždaug 1800 metų, kai Bohemija (dabartinė Čekija) dar priklausė Austrijos – Vengrijos imperijai. Jos turi klasikinės architektūros formas su itin dailiai išpuošta trikampe ar pusapvale viršutine pastato fasado (kai kada durų, lango) dalimi perimta iš oficialių rūmų. Dauguma jų yra pastatyta U formos, su vidiniu kiemu. Viename pastato sparne grūdų daigai yra laikomi ant akmeninių grindų, griežtai saugomuose kambariuose, prieš deginant ir  paverčiant juos salyklu. Kitame sparne, gražiai įrengtoje alaus darykloje, padarytas salyklas „susitinka“ su pavasariniu vandeniu iš giliausių Čekijos gręžinių ir  apyniais. Vėliau, po vidiniu kiemu įrengtuose patalpose, išvirtas alus fermentuojasi ir bręsta. Daugumoje šalių kur gaminamas alus, daryklos galiausiai nustojo pačios daiginti ir deginti savo grūdus ir perėjo prie bendro salyklo visoms to pačio alaus rūšims, bet ir čia mes sutinkame vieną išimtį ir ta išimtis yra Čekija. Jos daryklos ir toliau pačios stengiasi daiginti ir deginti savo grūdus, kad nenukentėtų kiekvieno alaus individualumas.

Dabartiniais laikais dauguma užsienio šalių daryklų savo alaus gamyboje naudoja būtent Čekijoje užaugintus apynius ir miežius, bet dažnai juos „užteršia“ pigesniais ingredientais. Skirtingai nei pasaulinio dydžio ir vardo daryklos, čekai daugiau investuoja į sunkų darbą ir ilgesnį alaus gamybos procesą, nei į lengvus pinigus, o tai padaro alų dar geresniu. Klasikinis, tokio darbo sėkmės pavyzdys yra BUDWEISER alus. Jo pavadinimas reiškia iš Budweis miestelio. Kaip sako M. Jacksonas „prašau, nenustokite sakyti pasauliui, jūsų  yra gaminamas tik Budweis miestelyje. Dauguma vartotojų to nesupras, tačiau nenustokite tvirtinti, kad jūsų alus gaminamas tik gimtajame mieste. Papasakokite jiems apie tai, kaip alus yra gaminamas Budweis.. Bohemijoje… Čekijos Respublikoje“. Tą aš ir pabandžiau Jums papasakoti.

Trumpai tariant – originalus miežių salyklas, klasikiniai apyniai, pirmojo pramoninio šviesaus alaus išvirimas, žinomiausio pasaulyje alaus stiliaus (pilsner) atsiradimas, miestelis, kuris įkvėpė vieno iš garsiausių ir geriausiai pasaulyje žinomo alaus pavadinimą, tai yra neįtikėtini alaus virimo pasiekimai, kuriais gali didžiuotis viena šalis – Čekija. Ar jums dar kyla klausimas, kodėl Čekija yra Vidurio Rytų Europos alaus motina?

 Smagi mintis apie tai ką reiškia būti čeku:

SKANAUS!

Alaus ragavimas

Ko gero, ragavimas yra daugiausiai jaudulio sukelianti alaus kultūros dalis. Na, o jei taip nėra, vadinasi, kažką darote bogai. Papasakosiu jums, kaip alų ragauju aš. Alaus degustaciją suskirsčiau į tris pagrindinius etapus: pasiruošimą ragavimui, ragavimą ir trečiąjį etapą.

Prince Charles

Pasiruošimas ragavimui. Be gero pasiruošimo – degustacija žlugus. Tai – lyg tvirti namo pamatai, neleidžiantys jam sugriūti. Viskas prasideda nuo apsipirkinėjimo. Atvirkščiai kitiems apsipirkinėjimams – šis yra smagus. Vaikščioti po alaus parduotuves ir ieškoti ko nors naujo, o gal pasiimti kažko jau pažįstamo, bei nustebinusio, puikiai tinkančio prie rytdienos pietų, o gal jūsų paaukštinimo progai (Bière de Champagne). Neturintiems patirities, rekomenduoju internete susirasti  alaus aprašymų ir šiuo būdu išsirinkti. Labai gerai prisimenu, kaip prieš porą metų, atsistojęs žiūrėdavau į pilnutėles alaus lentynas ir galvodavau, kaip, po galais, man kažką išsirinkti??? Beragaudami skirtingą alų, susipažinsite su alaus įvairove, bei atrasite labiau mėgstamus stilius.

Pope Benedict XVI

Jei pagaliau kažką išsirinkote, bėkite namo ir ieškokite informacijos apie savo laimikį. Gal būt jūsų alus iki šiol verdamas vienuolių (trappist) ir didžioji pelno dalis tiesiog atiduodama labdarai. O gal tokį alų labai mėgdavo garsusis Beer Hunteris M. Jackson, Princas Čarlzas ar popiežius Benediktas XVI. Pasiskaitykite, kokios skoninės savybės yra būdingos to stiliaus alui, kokios jo gaminimo subtilybės. Ši informacija padės jums geriau pažinti ir įsimylėti alų. Tokie internetiniai puslapiai, kaip Beer Advocate ar Rate Beer, jums padės išsiaiškinti, kokio stiliaus tai alus, kokia optimali jo ragavimo temperatūra, bei tinkama ragavimo taurė. Taigi, beliko tik atšaldyti alų iki reikiamos temperatūros ir !!!


Ragavimas. 
Atėjus ragavimo laikui, jūs, greičiausiai, net virpate iš noro paragauti. Lėtai įpilkite alų i taurę.

Pirmiausia, apžiūrėkite alų, įvertinkite jo spalvą. Skaidrus alus, vainikuotas tvirta puta, visada atrodo skaniai, bet ne visiems alaus stiliams tai yra būdinga! Kad gerai įvertintumėte alų, pasirūpinkit, kad taurė būtų švari. Alų degustuoti geriausia esant natūraliam apšvietimui. Aš mėgstu ragauti vakare, kai saulė jau nusileidus, tokiu atveju alaus išvaizdą patariu vertinti gerai apšviestoje patalpoje, nors prie žvakės šviesos kur kas jaukiau, bet pamatyti tikrąjai alaus spalvai reikalingas geras apšvietimas.

Pateliuskuokite alų taurėje, tai padės atsiskleisti visiems alaus aromatams. Pauostykite alų. Geras alus visada kvepės skaniai. Iš kvapo galima susidaryti įspūdį apie būsimą alaus skonį. Kartais alus taip skaniai ir įdomiai kvepia, kad šią procedūrą atlieku keletą kartų.

Gurgštelėkit! Kad tinkamai pajustumėte visus alaus skonius, neskubėkite iškart nuryti. Turėkite omeny, kad skirtingos liežuvio dalys, geriau pajunta skirtingus skonius. Atkreipkite dėmesį į tai, ar alus „skystas“, o gal „kreminis“. Geras alus visąlaik turės poskonį. Poskonis – tai skonis, likęs burnoje, nurijus alų. Vieni alūs turi silpnesnį, kiti – stipresnį poskonį. Ragaudami pabandykite įžvelgti tas savybes, kurios buvo aprašytos jūsų skaitytuose aprašymuose. Galbūt jūsų nuomonės sutaps, galbūt šiek tiek skirsis.

M. Jackson „Ultimate Beer“

Beragaudami trumpai pasižymėkite ką jaučiate. Nerašykite rišlių sakinių, tik kelias pastabas apie ragaujamo alaus savybes.

Trečiasis etapas. Tai etapas, kuriam nesugalvojau pavadinimo. Jei neturite, užsiveskite specialų sąsiuvinį – alaus dienoraštį. Jame aprašykite savo ragavimo įspūdžius. Tam ir reikia pasižymėti esminius dalykus ragaujant. Aprašykite kiekvieną degustaciją. Mano degustacijų užrašai  atrodo panašiai į apžvalgas rašomas ČIA, internete. Skirtumas tik toks, kad vietoj nuotraukų, priklijuoju alaus etiketę.

Pastabos. Ragaukite alų būdami geros nuotaikos! Rekomenduoju ragauti būnant vienam, tyloje. Ragaujant, įvairūs trukdžiai, tokie kaip televizorius, nėra pageidaujami. Labai svarbi yra alaus temperatūra! Pernelyg atšaldę alų nepajusite viso jo skonio, o jei gersite per šiltą, skonis gali pradėti varginti ir erzinti. Prieš ragaudami alų nevartokite labai stiprų skonį turinčio maisto ar gėrimų, nerūkykite. Tinkamai suderintas maistas ir alus yra labai didelis malonumas, tačiau pirmą kart ragaujant alų, nieko nevalgykite, nes tik taip pajusite tikrą jo skonį. Skanaus!


Trumpoji alaus istorija

Nesitikėkite čia išvysti išsamios alaus istorijos, kuriai greičiausiai reiktų storos, enciklopedinio dydžio knygos. Tai bus trumpas aprašas leisiantis Jums susipažinti su pagrindiniais alaus istorijos etapais išdėstytas chronologine tvarka.

Nėra tiksliai žinoma kada atsirado alus. Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingą pirmojo alaus pagaminimo laiką – nuo 7000 iki 10000 metų pr. Kr., tačiau istorikai sutaria, kad alus buvo sukurtas Mesopotamijoje. Jeigu taip galima sakyti, kad jis buvo „sukurtas“, mat sakoma, kad alus atsirado atsitiktinumo dėka kai mažame kaimelyje moterys pastebėjo, kad miežiai augantys laukuose tinka maistui, bet yra kieti ir kartūs. Tada jos užmerkė miežius vandenyje, kad šie bent kiek suminkštėtų. Užpiltas ant grūdų vanduo po kurio laiko tapo saldus, grūdams sudygus išlindo maži daigeliai. Tikriausiai, staiga pakilęs vėjas nuo vynuogynų atnešė laukinių mielių, nes  po kurio laiko vanduo kuriame buvo grūdai surūgo t.y. tapo alumi, moteris jo paragavusi lengvai apsvaigo. Žinoma, kad egiptiečiai alų naudojo sakralinėms reikmėms ir apeigų metu.

Vienuolynai ilgai vaidino pagrindinį vaidmenį alaus ir vyno gamyboje. Kadangi, vienuoliai buvo išsilavinę ir mokėjo skaityti, bei rašyti, jie kūrė ir užrašinėjo alaus, vyno, sūrio, bei kitų gaminių receptus. Tačiau vienuoliai alų virdavo tik savo reikmėms. Trumpiau tariant, ilgą laiką alus buvo verdamas tik savom reikmėm.  Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie alaus darymą pardavimui datuojami 1088 m. Čekijoje. Jau nuo 1118m. veikė pirma pramoninė alaus darykla Černevicės mieste. Įdomu tai, kad pirmasis valstybės išleistas įstatymas susijęs su maisto kokybe buvo alaus grynumo įstatymas (Reinheitsgebot), kurį 1516 m. pasirašė karalius Vilhelmas IV. Jame numatyta, kad alus turi būti daromas iš miežių, apynių ir vandens. Šis įstatymas buvo išleistas, todėl, kad aludariai, naudodami visų rūšių grūdus, taip išpopuliarino alų, kad vis mažiau grudų likdavo duonai ir kitiems būtiniems maisto gaminiams. Dėl šio įstatymo, Vokietijoje trumpam sustojo ir tuo metu itin populiaraus kvietinio alaus gamyba ir vystimasis. Alaus virimas naudojant kviečius vėl buvo „legalizuotas“ tik XIXa. (todėl, kvietinis alus nefigūruoja Oktoberfeste, nors ir yra Bavarijos pasididžiavimo objektas) ir nuo tada alaus grynumo įstatymas yra neprivalomas – tokiu būdu leista vėl atsiskleisti tokiom specializuotom alaus rūšim, kaip „vaisių alus“. Nepaisant to, šiuo įstatymu vokiški alūs užsitarnavo gryno ir kokybiško alaus reputaciją (versta iš M. Jacksono knygos Beer).

Dar viena itin svarbi data alaus istorijoje yra 1842m. Garsusis aludaris Jozefas Grolis 1842 m. spalio 5 d., Čekijoje, išvirė pirmą pramoninį šviesų alų. Tai buvo šiuolaikinio alaus Pilsner Urquell pirmtakas. J. Grolio dėka įvyko perversmas alaus gamyboje. Čekų aludariai greičiausiai buvo pirmieji, kurie alaus gamyboje panaudojo apynius, o vėliau sukūrė ir šiais laikais populiariausią alaus stilių pasaulyje (pilsner). Daugiau informacijos apie alaus gamybos procesą galite rasti čia.

Pirmieji bandymai virti alų Lietuvoje įvyko valstiečių ūkiuose, kur jis buvo naudojamas savo reikmėms ir švenčių progomis, nesiekiant pelno (apie lietuviško alaus tradicijas ir papročius galite paskaityti čia). Pagal turimus istorinius šaltinius seniausia iki šių laikų išlikusi pramoninė alaus darykla Lietuvoje buvo atidaryta 1686m. Biržuose – Biržų alaus darykla.

Scroll to top