RENGINIAI

Normalus in town!

Normalus American Pale Ale

Normalus American Pale Ale

 

Apie ką aš čia? Apie tai kas formavosi ilgai, o atsitiko greitai.

Viskas prasidėjo prieš beveik 7 metus, kuomet Paulius surado ir kartu išsitempė mane su Tomu į Kaune vykusį alaus simpoziumą – renginį skirtą namų aludariams. Daug ten visko išgirdom, dar daugiau kilo klausimų, bet dabar suvokiu, kad ten buvo įžiebta pirma kibirkštis, kuri užkūrė tai ką pristatau šiandien.

Keli mėnesiai po simpoziumo jau važiavome pas mane į kaimą ir žvarbų žiemos vakarą ant elektrinės viryklės gimdėme pirmąjį alų. Pradėjome aišku nuo all-graino, tad daug ten visko nutiko tą vakarą: nuo 3-4 valandų laukimo iki kol vanduo užvirs, iki visą naktį trukusio alaus vėsinimo sniege ir visą savaitgalį nešiojant fermentorių iš kambario į kambarį ir nerimaujant: kodėl vis dar neburbuliuoja?

Smagu atsimint tą pirmąjį kartą ir dabar, įvertinus kaip mes ten jį virėm, žiauriai įdomu kaip jis galėjo gautis toks pusiau geriamas. Anyways, tas alaus simpoziumas buvo tai ko reikėjo, kad iššauktų pirmą virimą, o pirmas virimas parodė, kad alus yra daug, daug daugiau nei gėrimas draugų kompanijoj ir kūrybinės begalybės alaus gamyboje nebepaleido iki šiol. Alumi susidomėję likome visi trys. Kol Tomas su Paulium nėrė į alaus prekybą, aš likau prie puodų.

Per tuos kelis metus, po beveik tonos litrų alaus išvirto namuose ir kaime, po daugybės degustacijų draugų kompanijose, tinkamai susidėliojus žvaigždynams ir atsivėrus reikiamoms čakroms, išvirto alaus kiekį didinu dvigubai. Ir tai padariau vienu virimu.

Susipažinkite. Bendras mano ir bravoro Apynys kolaboracinis alus:

Normalus etikete webNormalus
Stilius: American Pale Ale
ABV: 4,6%
IBU: 33
EBC: 10


Šviesus, neįpareigojantis, draugų kompanijos neužgožiantis. Double dry hoppinta tropinių ir citrusinių vaisių aromatinių pučiamųjų simfonija. Lengvai geriamas, vidutinio-pilno kūno, gerai subalansuotas, gaivus, sausokas, vasara trykštantis ir lengvai kabinantis vakarėlis taurėje.

Susipažinkite ne tik su raidėmis, bet ir pačiu alumi. Ateinantį trečiadienį (liepos 4 dieną), bare Prohibicija vyks oficialus ir labai Normalus pristatymas, kurio metu visą istoriją papasakosiu plačiau. Ateik nuo 19:00 arba anksčiau, arba vėliau, aš ten tikrai būsiu ir viską tau papasakosiu.

O iki tol, potencialiai viral klipas iš virimo dienos:

[kad_youtube url=“https://www.youtube.com/watch?v=7youRooa7GI&frags=pl%2Cwn“ ]

 

#tcbw2016 – Tallinn Craft Beer Weekend

Tallinn Craft Beer Weekend (TCBW) – didžiausias alaus festivalis Baltijos šalyse. Vyksta vos antrus metus, bet organizacija, dalyvių ir lankytojų skaičius – viskas tiesiog stulbina. Žmogšala III festivalis Lietuvoje ar Labietis alaus festivalis Latvijoje kasmet plečiasi ir auga, bet savo mastu jie toli gražu neprilygsta festivaliui Taline.

Šiemet, jau maniau, kad nepavyks sudalyvauti TCBW 2016, nes su draugais buvom pasirinkę dalyvauti krepšinio turnyre. Tačiau Velykos sujaukė visus planus. Turnyras buvo savaite paankstintas, o alaus festivalis nukeltas savaitgaliui po Velykų. Džiaugsmas dėl tokio sutapimo truko neilgai, nes jau vasario pradžioje buvo paskelbta, kad visi bilietai išparduoti. Tuomet, pristatydamas Munkebo Mikrobryg alų Kaune, kalbėjau su Modestu iš mgkolekcija.lt ir abu gailėjomės, kad bilietų nenusipirkom. Vis dėlto, laimingo atsitiktinumo dėka, pavyko gauti du bilietus į festivalį ir štai – nuotykiai iš Tallinn Craft Beer Weekend trumpai.

Nori tu to ar ne, bet visuomet pasąmonėje esi linkęs lyginti du pažįstamus dalykus, todėl nieko nuostabaus, kad rašydamas šias eilutes aš vis galvoju apie Žmogšalą ir TCBW. Vis dėlto, nors palyginimas čia nelabai laiku ir vietoje, bet esminis dalykas lietuviui dažniausiai yra kaina. Talino alaus festivalio bilietas kainavo 120 100 eurų dviem dienom arba 60 eurų vienai dienai. Lyginant su Žmogšalos 10 eurų vertės bilietu – skirtumas stulbinantis. Bet manau, kad šioje vietoje lyginti nustosiu. Tiesiog pasakysiu, kad nusipirkęs vienos dienos bilietą galėjai paragauti 128 skirtingus alus nemokamai (visas alus festivalyje buvo nemokamas), o su dviejų dienų bilietu – 256 skirtingus alus. Sėkmės! Ta prasme, aš nekalbu apie Saku ar dar ten kokią sugedusią Joaldos girą bambaliuose. Aš kalbu apie puikų alų, tiesiai iš keg’o. Ir čia buvo visko – barley wine brandintas porto vyno statinėje, russian imperial stout iš konjako statinių, nuostabi session IPA ir t.t., buvo tokio alaus kuris Lietuvoje kainuotų 15 eurų už 0,33 ir dauguma verktų, kaip alus išvis gali tiek kainuoti.

Jeigu jums tokia kaina atrodo nesveikai išpūsta – galite nebeskaityt, nes ten paragautas alus buvo vertas kiekvieno išleisto cento. Nesakau, kad viskas buvo puiku, bet buvo tokių genialių gėrimų, nuo kurių oda pašiurpdavo ir reikėdavo save žnybtelėti, kad pabustum iš letargo, skonio receptorius glostančio, miego. Dar vienas tokios kainos pliusas – buvo atsijoti debilai, kuriems atrodo, kad alus turi kainuoti 1 eurą už nolpetkę ir kurie į tokį renginį ateina prisiurbti. TCBW netrūko smagiai apšilusių žmonių, bet nesimatė nei vieno miegančio ant suolo ar besielgiančio neadekvačiai ir už tai galime dėkoti visagaliui eurui. Kaip aš mėgstu sakyti – kuo daugiau, tuo geriau.

Aš nežinau kiek buvo parduota bilietų, bet žmonių buvo labai daug. Erdvė buvo maždaug 30% didesnė nei 2015 metais ir aš net neabejoju, kad kitais metais bus ieškomas dar didesnis pastatas, kuriame tilptų dar tūkstančiu žmonių daugiau. Ir kas mane nuteikia dar maloniau, kone visi bilietai buvo parduoti elementariausiai – per komunikaciją socialiniuose tinkluose, nes geras produktas nereikalauja didelio marketinginio biudžeto. Festivalis vyko apleistame uosto lofte, kažkokios buvusios gamyklos ar kokio tai velnio angare. Aplinka buvo atšiauri ir nušiurusi, atsidavė baisiu sovietinės nostalgijos dvoku, bet kartu buvo labai provokuojanti. Žodžiu, kiekvieno šiuolaikinio hipsterio svajonė. O šalia, gretimoje erdvėje buvo scena ir joje vyko Tallinn Music Week koncertai, kurie tiesiog gadino bendrą renginio atmosferą. Bet tokia tik mano nuomonė. Grupės buvo šūdinos tiek šiemet, tiek ir 2015 metais.

Iš viso Talino festivalyje dalyvavo 31 alaus darykla iš 12 skirtingų pasaulio valstybių. Buvo vieni latviai – Labietis ir septynios estų alaus daryklos (Tanker, Lehe, Sori, Vormsi, Ollenaut, Puhaste ir žinoma Pohjala). Įsivaizduojat, estai turi septynias indie daryklas fesivalyje ir tai toli gražu ne visi estų indie alaus gamintojai. Apie Estijos alaus rinką ir lankytinas vietas plačiau parašysiu šio sekmadienio skaitiniuose. Gaila, bet lietuvių neatstovavo nei vienas bravoras, nors būtų buvę labai smagu. Galbūt kitais metais, nors nežinau ir nedalyvavimo priežasties.

Viena iš mano matytų naujienų šiame festivalyje buvo nuolatos gyvai atnaujinamas Untappd socialinio tinklo feed’as su įvertinimais (rodomas dideliuose TV ekranuose). Taip galėjai sekti geriausiai/dažniausiai vertinimus alus ir aludarius ir taip nepasimesti visame gero alaus ir retų alaus stilių liūne (to Øl quadas „Fuck Art – this is advertising“ ir rūkytas porteris su chilli pipirais „Smoke on the porter fire in the rye“ nuolatos buvo vieni pirmųjų). Tai dar vienas pliusas. Prie to paties reikėtų paminėti ir ganėtinai inovatyvius taurių plovimo sprendimus ir didžiulį kiekį geriamojo vandens, kurio tikrai reikia. Vien aš išgėriau kokius penkis litrus vandens ir tai buvo puiku, nes nesijautė jokių dehidratacijos simptomų.

Taigi, Tallinn Craft Beer Weekend turi tikrai ne vieną gerą dalyką iš kurio verta pasimokyti kitų festivalių organizatoriams, tačiau, kaip ir visur kitur, nebuvo išvengta ir minusų. Pirmiausiai, kaip jau minėjau, nesupratau kokio velnio ten buvo paleisti tie begalviai muzikantai. Turiu omenyje, jeigu ten būtų grojusi bent kiek kokybiškesnė muzika, viskas būtų kūl, bet antrus metus iš eilės šalia TCBW paleidžia groti kažkokius nevykėlius, kurie tik gadina visą festivalio atmosferą. Kol jie staugia neįmanoma ne tik kad susikalbėti su aludariais, bet ir su draugais su kuriais alų vertini. Tikiuosi, kad kitais metais begalvius paleis ganytis į gardą, kuris bus atokiau nuo festivalio teritorijos.

Antra – maistas. Ir čia akmuo turėtų kristi ne tik į organizatorių, bet ir į tiekėjų lysvę. Kuomet tu pusvalandį stovi eilėje ir galiausiai tau pasako, kad sorry, sold out’as ir valandą laiko nebus burgerių, nes baigėsi mėsa, tu tik pagalvoji: „rimtai?“. Kamon. Tau tereikėjo atsivežti mėsos į festivalį ir tu sufeilinai tai padaryti tinkamai. Buvo tik trys maisto tiekėjai, o bilietų parduota tūkstančiais – tai galbūt ir organizatoriai galėjo pasirūpinti keliais tiekėjais daugiau. Atskiras paminėjimas ir dėl maisto kokybės. Arti nebuvo nei vienos padoresnės maitinimo įstaigos, o maistas, be burger box’o, kuris patyrė sold out’ą, buvo toli gražu ne ką geresnis už pašarą „iš bėdos“.

Dar keli smulkesni minusai – pavyzdžiui pusė festivalio teritorijos kažkodėl buvo padengta žvyru ar akmenukais, kurių dulkės ne tik strigo gerklėj, bet dar ir po festivalio atrodei kaip ką tik baigęs pamainą Akmenės cemento gamybos ceche. Taip pat šiek tiek trūko sėdimų vietų, o neišnaudotos erdvės dar buvo. Taigi ir suoliukų buvo galima pastatyti daugiau. Aš, asmeniškai, viso festivalio metu sėdėjau kokias 15 minučių. Kitais metais organizatoriams siūlyčiau iš festivalio teritorijos pašalinti ne tik akivaizdžiai padauginusius asmenis, kurių tiesa neteko matyti daug, bet ir kelis tuos, kurie ryškiai ten atėjo nesiprausę. Kaip ir juokauju, bet kartu ir ganėtinai rimtai kalbu, nuo kai kurių piliečių sklido toks odoras, kad jo negebėjo užmušti ir vanilinis imperinis stout’as.

Tallinn Craft Beer Weekend yra rekomenduojamas kiekvienam. Ir tai jums kainuos palyginti menką pinigų sumą. Pavyzdžiui mano išlaidos šiemet: autobuso bilietai Vilnius-Ryga-Talinas-Ryga-Vilnius – 30 eurų (nors galima buvo pirkti ir pigiau jeigu būtumėme tai padarę iš anksto), dvi naktys apartamentuose netoli Talino centro (10 minučių pėsčiomis) – 36 eurai, bilietas į festivalį (viena diena) – 60 eurų. 126 eurai išlaidų, plius tiek kiek pats nori išleisti maistui, pub’ams ir alaus lauktuvėms. Ką aš gavau už tai? Neišdildomus įspūdžius, daug naujų pažinčių ir suspėjom paragauti 79 iš 128 alaus rūšių vien festivalio metu. O dar kiek buvo paragauta prieš ir po. Tiesa, nevadinkime to degustacija, tai tebuvo ragavimas, o degustacija galima pavadinti nebent pirmus 10 gurkšnių. Buvo labai gerai ir reikėtų padėkoti organizatoriams už puikų festivalį!

P.S. Kaip jau minėjau, šį sekmadienį sekmadienio skaitiniuose plačiau parašysiu apie patį Taliną ir Estijos alaus sceną, nes ji tiesiog verta atskiro paminėjimo. Taip, kad stay tuned!

Cheers!

Žmogšala III – žieminio alaus festivalis okupuos Gariūnus!

Nepraėjo nei metai ir aš vėl rašau. Ir vėl apie tą patį – žieminio alaus festivalį Žmogšala. Priešingai nei filmų tęsiniai, Žmogšalos alaus festivalis kasmet vis gerėja. Trečia Žmogšala ir vėl bus didesnė, garsesnė ir įvairesnė tiek dalyvių, tiek ir lankytojų prasme. 

Šiemet festivalis keliasi iš miesto centro ir vyks Gariūnų verslo centre. Kodėl? Atsakymas paprastas: reikia daugiau erdvės. Vieni iš pagrindinių nusiskundimų iš ankstesnių Žmogšalos festivalių – vietos trūkumas. Organizatoriai sureagavo ir pasiūlė žymiai didesnę erdvę, daugiau komunalinių patogumų, daugiau dalyvių ir svarbiausia – dar daugiau alaus. Tai vat, sakom jums – nepatingėkit. Į Gariūnus veža nemokamas autobusas (nuo stoties), Lietuvoje jau yra UBER, susiraskite designated driver. Atvažiuokit, nes bus linksma!

Kaip šiais metais bus su maistu? Na, tiksliai mes nežinom, bet tikrai bus snacks’ų. Bus ir Keulė, nes tyčia ar netyčia, bet jie oficialiai startuoja su savo nauju spot’u Gariūnuose likus dviem savaitėms iki festivalio pradžios. Vadinasi išsprendžiamas dar vienas nusiskundimas iš ankstesnės Žmogšalos – maistas. Bus daug šiltos ir riebios, gomuriu lėtai slystančios keulienos. Tik iki jos teks paeiti. Žemėlapis yra patalpintas jų FB paskyroje. Taip pat šiemet žadamas ir virtuvės šefas pačiame festivalyje. Koks bus maisto meniu pasakyti dar negaliu, tačiau gandai, kurie mane pasiekė sako, kad tai bus žmogus dirbęs toje pačioje Keulėje, o vasarą rengdavęs BBQ Trys Staliukai ir Telikas bare. Jeigu esi vegetaras/veganas – say no more, mes pasirūpinsime sveikais užkandžiais specialiai tau. Būk festivaly ir paragausi!

Taip, dar vienas pasikeitimas – šiemet Žmogšaloje mes dalyvausime ne kaip vieni iš organizatorių, kurie angliškai kalbina užsieniečius ir jų nieks neklauso, o kaip dalyviai. Pristatysime savo naujausią projektą – didmeninės prekybos įmonę UAB „Prohibicija“. Turėsim alaus. Gero alaus. Turėsim ir sveikų užkandžių. Kaip jau minėjau – tiks jie ir vegetarams/veganams. Ruošiam ir dar kelias staigmenas.

Toliau, trumpai, apie dalyvius. Sąrašas gausus. Ką jums tikrai reikia žinoti? Bus Prohibicija.

Ai, ir dar šis bei tas (sąrašas iki festivalio gali dar labiau išsiplėsti):

Didmenininkai:

Aludariai:

Lietuva:

Latvija:

Estija:

Rusija:

Taip pat bus ir kviestinių svečių, kurie savo produkcija neprekiaus, bet jos bus galima paragauti festivalio metu. Vieni iš tokių yra svečiai iš Ukrainos, Lvovo – Pravda Beer Theatre. Atsigabens šiek tiek Putin Xuilo, Obama Hope ir papasakos apie savo daryklą, alų ir misiją.

Vos nepamiršau ir dar vieno svarbaus aspekto – kaip visada dalyvaus ir namų aludariai. Jie stebins savo alaus gausa ir naujais receptais. Pačiais netikėčiausiai skoniais. Lygis bus tikrai aukštas, žada dalyvauti kone visi geriausi – patikėkit, aš žinau, kad bus tikrai gerai.

Dabar trumpai svarbiausia informacija:

dalyvaus Prohibicija;

.

OK, dabar rimtai:

Festivalio vieta: Gariūnų turgus, Gariūnų g. 70, Vilnius.

BILIETAI (SPAUSKIT IR PIRKIT)

Oficialus puslapis

FACEBOOK puslapis

Renginys FACEBOOK

Jei turit klausimų, rašykit komentaruose ir jums bus atsakyta. 

Iki greito!

Vasaknų alaus festivalis

Jau greit susitiksime Vasaknų alaus festivalyje. Penktadienį ir/arba šeštadienį beergeek’ai ten ves savo paruoštą alaus protmūšį.

vasaknu festivalisŠių metų birželio 13 dieną Vasaknose (Zarasų raj.) prasidės ir tris dienas vyks pirmasis netradicinis alaus festivalis. Vasaknų dvaro ir parko teritorijoje tris dienas Jūsų lauks rinktiniai Lietuvos aludariai, netradicinis maisto patiekimas.

Šventės teritorijoje bus naudojama vietos valiuta – saknos, alus bus pilamas į molinius bokalus, o plastmasiniai indai ne bus smarkiai toleruojami. Taigi galit pasiimti savo indų! Alaus bus galima pirkti ne tik pilnais bokalais, bet 100 ml degustacinėmis dozėmis. Planuojama surinkti 5-6 tik įdomiausius Lietuvos, kurie pateiks apie 20 skirtingų skonių ir stilių alų. Šventės teritorijoje veiks vaisių ir daržovių turgus, suvenyrų krautuvė, bankas ir kitos pramogos.

Penktadienio vakare, visiems iš anksto susirinkusiems šventėje bus dalijama šilta šventės sriuba (atsivežk savo šaukštą ir bliūdą!) ir pilnaties apšviesto ežero fone, degant laužams, skambės garsių Lietuvos bardų ir džiazmenų improvizacijos. Programą pratęs naktišokiai pagal senuosius lietuviškos muzikos šlagerius iki pirmų gaidžių. Intelektualai ar šiaip tingintys šokti galės sudalyvauti alaus viktorinoje su smagiu prizu. Kaip kitaip galima praleisti penktadienį, tryliktą dieną ir dar esant pilnačiai? Šv. Antanas juk paglobos šventę.

Šeštadienį nuo pat ryto prasidės sodo ir daržo gėrybių turgus, vyks netradicinis netradicinio maisto gaminimas ant laužų (nebijokite – mėsos tikrai bus, čia ne tas festivalis). Bus galima tvenkinyje pasigauti žuvį, kurią tuoj pat jums vietoje ir iškeps. Vyks alaus degustacijos, aludarių prisistatymai, ekskursijos į dvaro alaus daryklą. Įsidienojus – slaptos apeigos ant dvaro griūvėsių kalno. Po pietų – orientacinis žaidimas parke „Surask Pliaterių lobį“ su pagrindiniu prizu, vertu apie porą šimtų litų. Vyks lankininkų pasirodymai, galėsite ir patys išbandyti lankus.

Parko scenoje visą dieną pasirodys Zarasų rajono muzikantai. Vakare didžiojoje – geriausių Lietuvos ir artimojo užsienio folk, rock ir metal stiliaus grupių pasirodymai (programos ieškokite tinklapyje). Po 7 valandų koncerto – naktišokiai.

Sekmadienį – bendras rytinis susėdimas vėlgi prie karštos sriubos ir gyvos akustinės muzikos, pasidalinimas įspūdžiais ir visų maisto likučių negailestingas naikinimas.

Nakvynei bus pasiūlytas dvaro viešbutis, mažiau išrankiems – nemokamas palapinių miestelis ir improvizuotas hostelis . Taip pat bus galimybė apsistoti pas aplinkinių kaimelių gyventojus.

Al`fiesta – alaus festivalis Litexpo rūmuose.

al'fiesta_logoVilniuje penktadienį startuoja dvi dienas truksiantis festivalis „Al’Fiesta“

„Litexpo“ penktadienį prasidės dvi dienas truksiantis alaus, gero maisto ir muzikos festivalis „Al’Fiesta“. Kovo 14-15 dienomis, vyksiančių renginių metu lankytojų lauks gurmaniškų maisto gamybos idėjų pristatymas, pasaulio aludarių produkcijos degustacijos, koncertai, rekordų siekimas ir kitos pramogos.

„Su žymiuoju „Oktoberfest“ tikrai nesilyginame, tačiau Vilniui ketiname padovanoti savitą ir išskirtinę šventę, kur daug dėmesio skirsime kultūringam alaus ragavimui, gardžiam maistui, muzikai ir turiningai programai. Rinksimės klausytis geros bavariškos muzikos, susipažinsime su beveik 100 skirtingų rūšių Lietuvos ir užsienio gamintojų alaus, galėsime kartu įvertinti žinomų žmonių kulinarijos gabumus. Abi dienas lankytojų lauks kaskadininkų pasirodymai, įvairūs rekordai, linksmybės, momentiniai žaidimai“, – sakė vienas festivalio „Al’Fiesta“ organizatorių Arūnas Valickas.

Festivalyje dalyvaus didieji, mažieji Lietuvos alaus gamintojai bei platintojai, kurie pristatys ne tik puikiai visiems žinomas ir geriausiai pasaulyje įvertintas alaus rūšis, bet ir dar neragautus skonius. Lankytojai galės susipažinti su Lietuvos, Čekijos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Kubos ir kitų šalių gamintojų alaus rūšimis, alaus kokteiliais.

Anot A. Valicko, festivalis į dvi dienas padalintas neatsitiktinai. Penktadienio ir šeštadienio programa bus orientuota į skirtingų pramogų mėgėjus.

Penktadienį laukia aktyvi programa su kaskadiniais elementais, bavariškais orkestrais ir jų geriausiomis šokėjomis, o atvėsti neleis Body art madų šou „Rūbai be rūbų“ (N – 18). Vakaro akcentas – grupės „Čilinam“ koncertas su M. Jampolskiu, R. Rudoku ir Stano.

Šeštadienio ryte lankytojai bus pakviesti į „Al‘Fiesta“ virtuvę, kur gamins žinomi Lietuvos žmonės – Donatas Baumila, Mino, grupė „Kitokios“, grupė „Dar“, projektas „Vyrai virtuvėje“. Organizatoriai ketina lankytojams pasiūlyti ir naujų kulinarinių idėjų, gurmaniškų patiekalų gamybos receptų.

Antrą festivalio dieną lankytojai ne tik pamatys, kaip gaminami gurmaniški patiekalai, bet ir mėgausis bavariška muzika, festivalio pramogomis, linksminsis kartu su „Joniu“, Mino. Atėjusiųjų lauks momentiniai konkursai ir kitos pramogos. Šeštadienio „vinis“ – net trijų valandų „Rondo“ koncertas.

Daugiau informacijos: www.alfiesta.lt

Žieminio alaus festivalio „Žmogšala“ apžvalga

Pirmasis Lietuvoje žieminio alaus festivalis „Žmogšala“ baigėsi, taigi laikas trumpai apžvalgai. Nors mes (BeerGeek.lt) prisidėjome prie renginio organizavimo, didžiausi nuopelnai atitenka Alaus Brolijai ir jos seniūnui Vidmantui Laurinavičiui. Savo ruožtu pasistengsiu pateikti kuo objektyvesnį renginio įvertinimą.

5. Alaus kultūra, Gero alaus parduotuvė, BBG, Dundulis ir namudiniai aludariai (GIN, Linas ir Povilas) prie kurių glaudėsi ir atvežtas lenkiškas alus. Tiek dalyvių buvo. Turėjo atvykti dar keli, bet dėl tam tikrų priežasčių nepasirodė. Alaus rūšių ir stilių neskaičiuosiu – pirštų neužtektų! Jei įdomu ką praleidote, galite pasižiūrėti čia.

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Naminiai aludariai. Jų alus baigėsi anksčiausiai, tiesa, jo buvo mažiausiai, bet, ko gero, naminiams aludariams ši apžvalga aktualiausia. Alus, kurį jie pasiūlė, buvo žeurei įdomus. Kiek teko girdėti atsiliepimų – favoritu dauguma rinkosi Povilo pristatytą pumpkin ale. Man, asmeniškai, labiausiai patiko Lino rūkytas alus iš namuose rūkyto ir savo auginto salyklo. Rūkymui buvo naudotas juodalksnis ir kaukazinių slyvaičių mediena (jeigu teisingai pamenu). Rūkytas prieskonis šiame aluje buvo labai nuosaikus. Tiesa pumpkin ale’as Lino alui metė rimtą iššūkį, bet jo nenukonkuravo. Trečioje vietoje, mano asmeninėje lentelėje, liko GIN pristatytas „Žirmūnų kartusis“. Vienas alumi mažiau besidomintis draugas savo FB profilyje dalinosi tokiu pastebėjimu apie šią IPA: „“Žirmūnų kartusis“, ne visai mano skonio, bet „ėjo“ tikrai lengvai. Be to kiekvienas Žirmūnų pilietis šio alaus paragauti privalo!!!“. Labai norisi pagirti naminius aludarius, nes pristatytas alus buvo tikrai geras!

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka © Bang Bang Photography

Premjera. Žmogšalos metu turėjo vykti česnakinio alaus premjera, bet įvyko Dundulio „Kovarnių“ stout’o pristatymas. Pasinaudodamas proga, susirinkusiems lankytojams Dundulis pristatė savo naujausią produktą – rūkyto salyklo stout’ą. Nors tikėjausi, kad alus bus ekstremalesnis, tačiau pakalbėjęs su Simonu (Dundulio technologas) supratau šio alaus tikslą. Pirmiausiai, salyklo rūkymas ant durpių suteikia salyklui ne tokį aštrų prieskonį (palyginus su medžiu). Antra, pagalvojau, kad vis dėlto tai stout’as – šis stilius asocijuojasi su nuosaikumu. Trečia, jis skirtas pažindinti klientūrą su skonių ekstremumais, nes, kaip sakė Simonas, vėliau planuojama virti ekstremaliau. Šio alaus buteliukas laukia savo degustacijos namie ir netrukus aprašymas pasirodys mūsų puslapyje. Renginyje buvo galima paragauti net keturių skirtingų rūkyto alaus stilių, o tai leido palyginti tiek rūkymui naudojamų medžiagų įtaką, tiek stiliaus (recepto) įtaką alaus skoniui.

Staigmena I. Lenkiškas baltic porter stiliaus alus Komes. Daugumą renginyje buvusios produkcijos jau buvo tekę ragauti anksčiau, tačiau šis alus nustebino ne tik dėl to, kad buvo naujiena, bet ir todėl, kad buvo skanus, išbaigtas ir geras. Trumpa šio alaus degustacija:

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka pasiskolinta iš beerguide.pl

spalva: juoda, itin tamsi;

kvapas: kava, degintas salyklas, riešutai, šiek tiek karamelės;

skonis: alus sausokas, pilno kūno. Skonyje dominuoja degintas salyklas, kava, karamelė. Poskonis kartokas, jaučiamos kavos ir karamelės natos.

Staigmena II. Tiesa, ši staigmena jau ne tokia maloni. Teko ragauti ir tikrai prastos produkcijos. Viena iš jų buvo atvežta iš Lenkijos – Jablanowo Super Mocne. Tikrai tragiškas alus, paragavus net nupurtė, o kvapas kaip šlapio skuduro. Kitas alus, kuris paliko neigiamą įspūdį – Dundulio „Patriotų“. Kaip kažkas festivalyje išsireiškė – talkininkų alus. Nepykit, bet tokiam alui festivalyje ne vieta. Nežinau kam jis virtas ir ką buvo bandoma padaryti, bet bandymas tikrai nevykęs. Taip pat ir BBG alus – paprastas čekiškas pilsner’is. Gal ir neblogai išgerti taurę tarp degustuojamų intensyvaus skonio winter warmer’ių, bet jis netilpo į festivalio rėmus ir pasimetė minioje. Nors pardavimai byloja, kad jis buvo neblogai perkamas.

Maistas. Festivalio metu maistu rūpinosi Wingo restoranas. Daug atsiliepimų apie maistą negirdėjau, žinau, kad kai kam nepatiko maisto šildymui naudojamos mikrobangų krosnelės, kiti minėjo kad sumuštinis buvo „nekažką“. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad didesnių problemų su maistu neturėjau. Mėsos troškinys buvo visai neblogas, o žinant, kad renginio vietoje nebuvo galimybės nieko gaminti, nes nebuvo tinkamos įrangos – rezultatas, kurį pasiekė Wingo, tikrai geresnis už vidutinišką.

Minusai. Didžiausias festivalio minusas – trūko sėdimų vietų. Nusipirkus maisto, teko valgyti atsistojus, nes laisvų vietų ant minkštasuolių nebuvo. Tai pastebėjo tikrai nemažai žmonių. Papildomų kėdžių buvo galima gauti, tačiau ir jos nebūtų išsprendę esminės problemos. Jeigu festivalis vyks kitais metais, į šią problemą reikės atsižvelgti. Taip pat lankytojai pastebėjo, kad trūko pramoginės programos. Aš sakyčiau, kad galbūt renginį reikėjo pradėti šiek tiek vėliau, tuomet ir pramoginės dalies nebūtų prireikę. Taip pat netikėtai trumpai užtruko ir alaus pristatymai. Pasiruošimo trūko ir patiems pristatytojams. Šioje vietoje taip pat reikėtų pasitempti.

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka © Bang Bang Photography

Pliusai. Pabaigti reikėtų teigiama nata. Labai džiugino žmonių aktyvumas. Be didesnės reklamos renginį aplankė virš 200 žmonių. Tai net viršijo pirminį planuotą skaičių. Taip pat atvyko svečių iš Latvijos ir Amerikos. Žinoma, kitas akivaizdus pliusas – galima buvo paragauti ir susipažinti su gausybe alaus stilių ir skirtingų alaus rūšių. Malonu, kad prie kiekvieno stendo stovėję pardavėjai nusimanė apie savo parduodamus produktus ir galėjo suteikti naudingos informacijos. Tikrai didžioji dalis šio renginio buvo alaus kultūros Lietuvoje skatinimas. Apibendrinimui panaudosiu festivalio metu išgirsta frazę – „šito renginio „vibe’as“ labai geras!“

Daugiau atsiliepimų:

beer.lucky.lt;

apiealu.lt;

alutis.lt;

P.S. Padėkoti norėčiau visiems prisidėjusiems prie organizavimo, dalyvavusiems ir ragavusiems. Išskirtinis ačiū Kostui iš Bang Bang Photography, kuris fotografavo renginį.

P.P.S. Labai įdomi Jūsų nuomonė – pasidalinkite komentaruose!

Cheers!

Daugiau renginio nuotraukų rasite BeerGeek.lt Facebook paskyroje čia

ir Alaus Brolijos Facebook paskyroje čia

„Žmogšala“ – žieminio alaus festivalis Lietuvoje (papildyta 02-10)

Atėjo laikas sudėlioti visus taškus ant „i“ ir apie organizuojamą alaus festivalį papasakoti plačiau. Ta proga nusprendėme susisiekti su „Alaus brolijos“ seniūnu ir vienu iš renginio organizatorių Vidmantu Laurinavičiumi. Trumpas interviu apie „Žmogšalos“ alaus festivalį:

Kaip kilo mintis suorganizuoti žieminio alaus festivalį?

Mintis tai kirba jau seniai – dar prieš 10 metų esu dalyvavęs panašiam žiemos festivalyje Mančesteryje, nuo to laiko ir yra noras surengti tai Lietuvoje. Latviai čia mus vėl aplenkė (kalbama apie Ligo Ziema), bet mes nenorėjom skubėti ir padaryti labiau organizuotą festivalį. Juk alų galima gert ne tik vasarą ar rudens oktoberfestuose.

Gal gali plačiau papasakoti apie alų, kurio galima tikėti „Žmogšalos“ metu?

Pagrindinė alaus pasirinkimo mintis – kad žmogus galėtų paragauti kuo įvairesnio alaus. Dalyvaus visi stambieji alaus importuotojai – nereiks pirkti viso butelio, užteks tik paragauti. Dažnai parduotuvėje retas rizikuoja mokėti didelius pinigus už nežinomą alų. Taip pat vasario pradžioje darysime specialų autoreidą į Lenkiją ir iš ten atsivešime pilną bagažinę to alaus, kurio nėra pirkti Lietuvoje. Yra užsakytas ir Westvleteren 12 (XII) (pripažintas geriausiu alumi pasaulyje), ir jei tiekėjai Lenkijoje nepaves – bus ir šito gėrio festivalyje.

Į renginį patenkama tik su pakvietimais. Ar tai reiškia, kad paprastas alaus gėrėjas ten neturės ką veikti, o „Žmogšala“ skirta tik siaurai alaus entuziastų bendruomenei Lietuvoje?

Pakvietimai yra tam, kad būtų galima suvaldyti lankytojų srautą ir alaus kiekius. O alaus mėgėjų į profesionalus ir neprofesionalus mes neskirstome. Pakvietimas yra gan brangus, todėl taip natūraliai atsirenka tik tie žmonės, kurie realiai domisi alumi, jo kultūra, stiliais, o ne tiesiog prisigėrimu.

Panašiame festivalyje Rygoje (Ligo Ziema) buvo prekiaujama maistu, tačiau labai trūko geriamo vandens – troškuliui tarp degustuojamų alų numalšinti. Ką planuojate pasiūlyti „Žmogšaloje“?

Pažadu vandens tikrai nepritrūks! (juokiasi) Bus geriamo vandens aparatai, stiklines galima bus išsiskalauti ir vandens atsigerti. Taip pat bus ne tik alus, bet ir gira, arbata, kava. O maistą mums ruoš baro „WINGO“ savininkas ir virtuvės šefas Skirmantas Tomkevičius, kuris, beje, laimėjo „Švyturio“ alaus ir maisto derinimo konkursą, bet nebuvo paimtas dėl savo pankiško gyvenimo būdo, kuris nepatiko „Švyturio“ vadams. Jis paruoš specialias vieno kąsnio užkandėles prie alaus.

Mano nuomone, tokių renginių Lietuvoje labai trūksta, tačiau vis dėlto, ar žmonės aktyviai perka pakvietimus? Koks pakvietimų skaičius gali būti parduotas?

Pakvietimų skaičius ribotas, nenorime iš meno galerijos kur vyks renginys daryti troleibuso piko valandomis. Pakvietimai jau tirpsta gana greitai ir, manau, tie, kurie lauks iki paskutinės savaitės, jų nebegaus. Kaip minėjau, pakvietimų skaičius yra griežtai apribotas ir jokie verkimai ar maldavimai paskutinėmis dienomis nebus vertinami. Todėl prašom jais pasirūpinti jau dabar kol jų dar yra.

žmogsala

Į interviu sudėta pagrindinė informacija apie „Žmogšalą“ (renginio naujienas galite rasti Facebook socialiniame tinkle sukurtame įvykyje: čia). Kita svarbi informacija:

„Žmogšala“ alaus festivalis vyks vasario 22 d., Vilniuje, miesto centre esančioje meno galerijoje – nestandartinėje vietoje tokiam renginiui. Renginio pradžia 16:00

PAPILDYMAS (01-31)!

Alaus daryklos kurių produkcijos galėsite paragauti:

– Mikkeller
– BrewDog
– Samson
– Fuller, Smith & Turner Brewery
– Wychwood Brewery
– Brakspear Beers
– Jennings Beer
– Ringwood Beers
– Marstons Beer Company
– Haacht Brewery
– Crafty Dan
– Lindemans Brewery
– Fullers
– Brunehaut Brewery
– Dundulis
– Schlenkerla
– Emelisse
– Westmalle
– Jacobs
– Traquair
– Syndikatet
– Kwak
– The Orkney
– Anderson Walley
– Het Anker
– Svaneke
– Refsvindinge
– Gulden Draak
– tAEppe fald

ir kitos – dar bus papildoma

Naminiai aludariai:
Povilas Žukauskas
Gediminas Navickas
Linas Zakarevicius

Plius vasario 16-18 dienomis bus daromas reidas į Lenkiją/Vokietiją atsivežti alaus iš kitų alaus daryklų, kurių Lietuvoje kol kas oficialiai dar nėra!

Maistas – WINGO ir master-chief Skirmantas Tomkevičius
Arbata, kava – WINGO.
Gira – Rokantiškių alus „Mažas mielas girinukas“.

– pakvietimai į renginį, be kurių nebūsite įleidžiami, yra riboti. Mažą jų kiekį turime ir mes, bet vis dėlto, pagrindinis platintojas – „Alaus brolija“. Pakvietimai nėra nemokami.  Tik nusprendę įsigyti pakvietimą gausite tikslią informaciją apie renginio vietą ir kainą (pakvietimo kainą susidaro: įėjimo į renginį mokestis, renginio taurė, pirmas užkandis ir pirmas alus). Dėl kvietimų galite kreiptis el. pašto adresais: info@beergeek.lt ir info@alutis.lt .

renginio programa (bus pildoma) :

16:00 Pradedam įleisti publiką.

18:00 Oficiali programa – aludarių ar jų atstovų prisistatymai scenoje ir/arba projektoriuje.

18:15 Pirmojo Lietuvoje oficialiai išvirto česnakinio alaus premjera! Aukciono būdų parduodamas pirmas serijos butelys (visi jie bus numeruoti). Aludaris Robertas atsako į susirinkusių klausimus. Vėliau – degustacija.

18:45 „Gero alaus parduotuvės“ pristatymas ir atsakymai į susirinkusiųjų klausimus.

19:15 „Alaus Kultura & Delicatessen“ pristatymas ir atsakymai į susirinkusiųjų klausimus.

22:00 Muzika, laisvas laikas pokalbiams ir pan.

01:00 Visi išlydimi namo.

LĪGO ZIEMA 2014

Taigi visai neseniai, Rygoje, vyko žiemos alaus festivalis „LĪGO ZIEMA 2014“. Tai antrasis žiemos festivalis Latvijos sostinėje. Praėjusiais metais, panašų renginį, tik žymiai mažesnei auditorijai organizavo alaus baras-parduotuvė „ALEHouse“. Šiais metais, renginys įgavo masiškesnę formą ir mes, be didesnių dvejonių, nusprendėme jame apsilankyti.

LĪGO ZIEMA 2014

Labietis iškaba žymėjo įėjimo į festivalį vietą.

Festivalis vyko pramoniniame Rygos rajone, organizatorių „Labietis“ alaus bravoro-baro teritorijoje. Atvykę į renginio vietą, pasigedome organizuotumo. Buvo neaišku iš kurios pusės pradėti, todėl patraukėme ten, kur buvo daugiausiai žmonių. Pasirodo, tai buvo vienas iš trijų stage’ų, kuriame savo produkciją pristatė Latvijos naminiai aludariai. Tik ten išsiaiškinome, kad alų galima ragauti išsikeitus pinigus į vietinius, festivaliui skirtus, kuponus, kurie buvo keičiami „Labietis“ bare. Pasirinkimas paprastas – komercinei produkcijai skirti kuponai kainavo 5 arba 20 eurų, o namudinių aludarių kuponas 5 eurus.

Mūsų pareiga, nusipirkus kuponą į naminių aludarių stage’ą, buvo išrinkti ir geriausią ten parduodamą alų. Jeigu gerai pamenu, tai viso, save pristatė aštuoniolika aludarių. Prisipažinsiu, visų neišragavom. Kadangi, esu dalyvavęs „Atviro alaus“ aludarių taurėje Lietuvoje, galiu tik pasakyti, kad braliukams iki daugumos mūsų namudinių, kaip man keliais iki Pekino. Kai kurios produkcijos, net nebuvo galima laikyti alumi. Be abejonės, tai šiek tiek nuvylė. Išsikeitę likusius kuponus į craft aludarių, patraukėme ragauti jų alaus.

LĪGO ZIEMA 2014

„Viva“ Kazbek vieno apynio eksperimentai

„Labietis“ bare buvo pilstomas jų alus, tiesa tik stipresnis, nes festivalis buvo skirtas žieminiam alui. „Labietis“ verda ganėtinai įdomią produkciją, nevengia eksperimentų. Ne visi eksperimentai mums pasirodė vykę, labiausiai patiko jų siūlomas klasikinis pale ale’as ir imperial IPA. Ragavom ir, kaip jie teigia, pagal Latvijos tradicijas virto alaus. Taip pat eksperimentų, vienas jų buvo su kadagiais, panašus į Lietuvoje aptinkamą „Mėnuo Juodaragis“. Vėliau, dėka ramtyno, prisijungėmė prie trumpos ekskursijos po jų bravorą. Ten, vienas iš savininkų, prisipažino, kad silpnesnę produkciją, atjungė nuo kranų. Bene įdomiausia pasirodė jų vieno apynio serija „Viva“.

Antrame aukšte, virš „Labietis“ baro, buvo susirinkę Baltijos šalių craft’iniai aludariai. Latvius, be jau minėto „Labietis“, atstovavo „Valmiermuiža“, „Malduguns“, „ALEhouse“ (jie pristatė tik vieną savo pačių produktą – Medusas IPA, o visą kitą sudarė jų importuojama ir parduotuvėse parduodama produkcija). Lietuviai ir estai turėjo po vieną savo atstovą, atitinkamai „Dundulis“ ir „Pohjala“. Labiausiai norėjosi paragauti estiškos pasiūlos. Kaip jau minėjo Tikras Alus, į festivalį „Pohjala“ atsivežė daugiausiai savo pilotinę produkciją, bet buvo ir vienas komerciškas produktas – pusiau ruginis elis „Rukkirääk“. Paragavus keletą jų siūlomų produktų, susidarė nuomonė, kad potencialo vyrukai tikrai turi ir savo amatą išmano. Patiko ir vėliau, jų paleistas kvietinis alus, bei nevisai brandus imperinis porteris. Ramtyns, taip pat minėjo, kad jie organizuos savo minifestivalį – bus įdomu, lauksim žinių.

LĪGO ZIEMA 2014

„Pohjala“ estonian craft beer.

Nemažai dėmesio, festivalio metu sulaukė ir mūsų šalies flagmanas „Dundulis“. Verta pastebėti, kad daugumos ragautojų nuomonė apie lietuvišką craft’ą buvo itin palanki. Tas labai džiugino. Deja, tik vėliau, jau palikę festivalį sužinojome, kad „Dundulis“ ten pristatė ir naująjį produktą, gruit elį „Kietys“. Problema, žinoma, nedidėlė, alus jau atsirado ir „Špunka“ parduotuvėse. „ALEHouse“ prie savo stendo, taip pat traukė nemažą auditorijos dėmesį. Ir nors pristatė tik vieną savo produktą, jų butelinė produkcija buvo verta nuodėmės. Vienuolių alūs, saison, IPA’os, Imperial stout’ai, Mikkeler, Brewdog – galėjai ragauti iki nukritimo. Didžiąją laiko dalį ten ir praleidome. Likusios latvių craft’inės daryklos, nors ir nežybėjo išskirtinumu, tačiau, pristatė ganėtinai neblogus porterius, būtent jie ir paliko didžiausią įspūdį. Taip pat, reikia pastebėti, kad „Valmiermuiža“ skyrė daugiausiai dėmesio savo išoriniam prisistatymui.

Alus festivalio metu, tikrai buvo neblogas. Galbūt, išorinės komunikacijos stoka, sutrukdė pritraukti šiek tiek daugiau alaus daryklų, bet iš kitos pusės tai tikrai nebuvo minusas. Šešių daryklų ir jų pristatomos produkcijos, buvo per akis. Nors festivalis, galbūt ir neįvykdė savo užsibrėžtų tikslų pritraukti apie 2000 tūkstančius lankytojų, tačiau ir su buvusiais ~500 buvo sunku prasilenkti. Patalpos buvo tikrai per mažos, sėdimų vietų buvo vos keliasdešimt. Pasibuvus tokioje sausakimšoje patalpoje, labai norėjosi įkvėpti gryno oro, deja, organizatoriai, kažkodėl sugalvojo „puikią“ idėją – lauke, metalinėse bačkose, užkurti laužus, nuo kurių dūmų buvo galima springti stovint craftinių aludarių stage’o balkone ar nusileidus į pirmą aukštą pas naminius aludarius ir „Labietis“ barą. Taip pat ir rūbai, po tokių pasistovėjimų, smirdėjo tarsi būtum grįžęs iš stovyklinio žygio. Dar vienas ir matyt didžiausias minusas, buvo tai, kad organizatoriai nepasirūpino vandeniu. Juk po winter warmer’ių, reikia atsigerti ir ko nors neutralaus. Vis dėlto, šioje vietoje gelbėjo greta buvusi Rimi parduotuvė.

LĪGO ZIEMA 2014

Festivalio taurės

Tokie minusai, neleidžia vertinti festivalio, kaip idealaus. Tačiau malonu, kad kai kuriomis smulkmenomis buvo pasirūpinta. Pavyzdžiui, festivalio stiklinės, kurias buvo galima nusipirkti už 2 eurus, arba gauti dovanų, jei pirkdavai 20 eurų kuponą. Iš stiklo alų ragauti/degustuoti, žymiai maloniau, nei iš plastikinės taros.

Apibendrinant, norėtusi pagirti organizatorius už parodytą iniciatyvą ir palinkėti organizacines smulkmenas sutvarkyti kitais metais. Savo ruožtu, galiu tik patvirtinti, kad į tokį renginį nuvažiuoti buvo verta.

Cheers!

Aludarių taurė 2013

Šių metų gegužės 11 dieną „Alaus namuose“ Vilniuje įvyko alaus konkursas – Aludarių taurė 2013. Taurė vyksta antrus metus iš eilės, tikėkimės organizatoriai nepritrūks entuziazmo ir ateinančiais metais. Konkursui savo alų pateikti galėjo tiek komerciniai bravorai tiek namudiniai  aludariai. Gaila, bet šiais metais nedalyvavo nei viena komercinė darykla, net drąsiausia – Dundulis.

Konkursui buvo pateikti ~75 alūs, kurie suskirstyti į 11 kategorijų. Kiekvienai kategorijai teisėjavo 3-5 nešališki teisėjai. Degustacijos buvo aklos, t.y. teisėjai nežinojo nei alaus pavadinimo nei aludario. Į finalą pateko kiekvienos kategorijos (išskyrus kvietinių) nugalėtojai ir 4 daugiausiai taškų surinkę antrų vietų nugalėtojai.

Kartu su kolega Vladu teisėjavome kategorijose, aš – stipriųjų tamsiųjų belgiškų elių, Vladas – stautų ir kvietinių. Taipogi, man teko garbė ir malonumas teisėjauti finale.

Finale buvo 10 teisėjų. Visi gerai žinomi Lietuvos alaus scenoje ir pora kviestinių svečių iš užsienio. Finalo alūs paliko gerą įspūdį, beveik visi buvo puikūs. Labai smagu, kad namudinė aludarystė Lietuvoje taip toli pažengus ir tik belieka laukti kol ji peržengs namų slenkstį ir pradės kurtis komercinės micro daryklos. Išvada tokia, kad Lietuva turi potencialo tapti craft alaus šalimi! Beje, pirmąją ir antrąją finalo vietas užėmė tas pats aludaris – Rimvydas Jurėnas. Sveikiname jį!

Pastabos organizatoriams:

  • Degustacijų salėje trūko šviežio oro ir šiek tiek daugiau šviesos.
  • Žmonės nedalyvaujantys tuo metu vykstančioje degustacijoje, turėtų laukti kitoje patalpoje. Buvo daug triukšmo, ypač finale.
  • Per greiti tempai finale, reiktų skirti bent jau 7-10 minučių alui įvertinti ir aprašyti.
  • Vertinimo metu neturėtų būti jokių diskusijų, kurios galėtų įtakoti įvertinimus.

All in all, renginys buvo šaunus, ačiū organizatoriams už kvietimą, buvo labai smagu. Pats renginys buvo suorganizuotas gerai, visos iškilusios problemos buvo išspręstos operatyviai. Iš organizatorių verta išskirti pagrindinį aludarių taurės organizatorių Gytį, ir Leandrą, kuris koordinavo visą renginio metu vykstantį veiksmą. Be beergeekų taurėje teisėjavo dar pora blogerių – Modestas ir Regis.

Daugiau straipsnių apie renginį:
Gytis – Interviu su Rimvydu Jurėnu – aludarių taurės nugalėtoju
Gytis – 2013 metų „Aludarių taurę“ užtikrintai laimėjo Rimvydas Jurėnas
Regis – Apie teisėjavimą arba užrašai sau
GiN – Pasiekimai „Aludarių taurėje 2013“
Renginio metu labai daug fotografavo/filmavo Modestas ir GiN, taigi turbūt bus ir daugiau nuotraukų bei atsiliepimų.

Nuotraukos – http://alusalus.lt/2013/05/aludariu-taures-2013-akimirkos/
Daugiau nuotraukų – http://mgkolekcija.wordpress.com/2013/05/23/aludariu-taure-2013/

 

Apie Old Port Ale pristatymą

Matyt jau supratote iš antraštės, kad čia rašysiu apie naująjį ŠUA produktą – Old Port Ale škotiškąjį elį. Šis alus oficialiai pristatytas sausio 17d., nors tiesą sakant, prekyboje pasirodė žymiai anksčiau, todėl į šį pristatymą žygiavau su alumi susipažinęs. Kodėl apie tai rašau tik dabar? Tiesiog anksčiau parašyti neturėjau nei laiko, nei noro, o vis dėlto neparašyti būtų šiek tiek negarbinga, nes tai vienas iš nedažnų atvejų, kuomet didįjį pramoninką gali paminėti geru žodžiu.

Nustebau, kuomet pasitikrinęs BeerGeek pašto dėžutę joje aptikau kvietimą į šį renginį. Pasvarstęs nusprendžiau, jei jau kviečia, tai greičiausiai ir blog‘ą skaito, todėl remdamasis Michael Jackson principu, nepasididžiavau ir kvietimą priėmiau. Deja, teko eiti vienam, nes kiti BeerGeek‘ai dalyvauti negalėjo. Mane šis renginys intrigavo dėl keleto dalykų:

1)      kokia publika bus pakviesta/ar aptiksiu ten kitų blogerių;

2)      kaip vyks pristatymas, kokią dalį jame užims „mes geriausi“ šou;

Straipsnio pabaigoje pateiksiu oficialų spaudai paruoštą tekstą, galėsite jį paskaityti, pakomentuoti ir pakritikuoti. Apie patį alų irgi nekalbėsiu, nes kam įdomu, pasisakymus galėjote surasti pingvi ir alusalus (rekomenduoju, nes aprašymas ir įvertinimas puikiai atitinka realybę) blog‘uose.

Taigi, tiesiog trumpai mano nuomonė ir intrigų atomazgos. Nuvykus į pristatymą Ex Libris klube, net nespėjus pasikabinti palto, mane pasitiko vėsi taurė Old Port Ale. Šiaip ne taip nusigavęs iki rūbinės ir pasikabinęs paltą, gana lengvai išsisukau nuo ten besibūriuojančių žurnalistų (nežinomas veidas niekam nebuvo įdomus :)) ir prasmukau į pagrindines patalpas, kuriose jau šnekučiavosi nemaža dalis svečių. Pradėjau nagrinėti susirinkusią publiką savo skvarbiu antropologo žvilgsniu ir, deja, nepamačiau nei vieno pažįstamo veido iš alaus sferos. Šiek tiek pasitrynęs aplinkui pagalvojau, kad būtų buvę smagu šalia atvykusio Račo išvysti ir Ramanauską, bet norai ir liko norais. Prasidėjo pats pristatymas, sveikinimo žodį tarė R. Viršilas, po jo kalbėjo Dž. Armonienė ir D. Dabrovolskas. Renginio metu, susirinkusiai publikai nuotaiką palaikė ir nuobodžiauti neleido svetys iš Škotijos, kuris renginio pradžioje pareiškė „kad kiekvienas Port Ale gurkšnis leidžia jam pasijusti vis didesniu škotu“. Supraskite kaip norite, man tai pasirodė sarkastiška. Neišvengta buvo ir linksmų nusikalbėjimų, kaip antai virtuvės šefas, kalbėdamas apie maisto derinimą, šį alų vadino lageriu. Galiausiai, renginiui besibaigiant ir sukviestom žvaigždėm besiskirstant, susipažinau su viena blog‘ere – sezoninevirtuve.lt portalo savininke. Linksmai paplepėję, pasukome skirtingais keliais.

Galutinė mano nuomonė apie šį renginį tokia: kad ir kas jį rengtų – ar didysis pramoninkas, ar mažasis aludaris – toks renginys prisideda prie alaus kultūros skatinimo Lietuvoje. Nors ir neišvengta „popsinių“ elementų ir sukviesta auditorija apie alų nusimanė matyt tiek pat, kiek aš apie baletą, ją pavyko sudominti (net ir man pasirodė įdomu, kokius patiekalus siūlys derinti prie šio alaus). Už tai dedame pliusą Švyturiui ir tikimės, kad kitos daryklos paseks šiuo pavyzdžiu (gal jau ir pasekė, net pats nežinau). Žinoma, turint pinigų, tokį „pijarą“ prasukt nesunku, tačiau šis renginys net ir nebuvo persmelktas tuo „mes geriausi“ šou.

Oficialus pareiškimas spaudai:

„Švyturys“ pristatė škotiškąjį elį – „Old Port Ale“

„Švyturio“ aludariai sausio 17-osios vakarą skambant dūdmaišių garsams pristatė „Old Port Ale“ – naująjį Tradicinės „Švyturio“ kolekcijos narį. Tai škotiškojo elio (angl. Scottish ale) stiliaus alus.

Į „Old Port Ale“ vakarą susirinkusius svečius įsijausti į užjūrio dvasią padėjo ne tik dūdmaišių muzikos garsai, bet ir ypatingo svečio – aktoriaus Malcolmo Stewarto – deklamuojama alaus poezija bei sekamos alaus ir škotiškų tradicijų istorijos.

„Sukurti škotiškąjį elį paskatino tai, jog lietuviai daug keliauja, atranda vis naujas alaus rūšis. „Old Port Ale“ – tamsus, gražios raudonos rubino spalvos, klampus, 5,6 alkoholio stiprumo elis. Jis skirtas išrankesniam alaus mėgėjui, kuris ieško naujų ir įdomių alaus rūšių. Tai salstelėjusio skonio, gana tirštas alus, o kompaktiška puta išsiskiria tirštos grietinėlės užbaigimu“, –naująjį alų pristato jo kūrėja vyriausioji „Švyturio“ aludarė Džuljeta Armonienė.

„Old Port Ale“ pagrindas – trijų miežių salyklų derinys. Kurdama jo receptą Dž. Armonienė pirmą kartą panaudojo „Carared“ salyklą. Jis suteikia „Old Port Ale“ dar daugiau kūningumo ir gilią, rubino raudonumo spalvą. Dėl aukštutinės ir žemutinės fermentacijos (ale) mielių alus tampa turtingesnio aromato ir skonio.

Anot „Švyturio“ aludarės, patiems ragaujant šį škotiškąjį elį galima atrasti įvairių poskonių: „Aš pati jaučiu gvazdikėlį, egzotines gėles, prieskonių – šie poskoniai yra suformuojami salyklo. Pagal savo stilių, škotišką elį formuoja visų pirma salyklo įvairovė, o apynių jo skonyje, o ypač aromate, nėra daug, jie yra kaip fonas skonių paletėje“.

Ieškoti skonių balanso

Norint geriausiai atskleisti škotiško elio aromatą, jį rekomenduojama ragauti iš į viršų siaurėjančios taurės ant kojelės.

Alaus someljė, virtuvės šefas Donatas Dabrovolskas „Old Port Ale“ siūlo derinti su ožkos sūriu, rūkyta lašiša, ispaniškais kumpiais.

„Iš patiekalų išskirčiau dideliais gabalais keptą, sodrią mėsą ar žuvį. Šių produktų skoninės savybės puikiai dera ir balansuojasi tarpusavyje su šio škotiškojo elio poskoniais“, – teigia D. Dabrovolskas.

Tradicinę „Švyturio“ kolekciją sudaro tradiciniai alaus stiliai. Šia kolekcija Klaipėdos aludariai siekia parodyti alaus įvairovę, skatinti pažinti platesnį alaus pasaulį. Tradicinė kolekcija skirta išrankesniam vartotojui, o skirtingi ją sudarantys alaus stiliai derinami su jų poskonius atitinkančiais patiekalais.

RECEPTAS

Virtuvės šefas Donatas Dabrovolskas rekomenduoja ir namuose pasigaminti prie šio škotiškojo elio derantį bei nesudėtingai paruošiamą užkandį – rūkytos lašišos suktinuką su karamelizuotomis morkomis ir salierais.

Rūkytos lašišos suktinukas su karamelizuotomis morkomis ir salierais

Paruošimo laikas: 20-30 min.

  • 500 g plonai pjaustytos rūkytos lašišos
  • 400 g morkų
  • 400 g salierų šaknų
  • 200 g rudojo cukranendrių cukraus

Morkas ir salierus nuvalome ir susipjaustome nestoromis lazdelėmis ir jas užmerkiame į šaltą vandenį 2-4 val., o geriausia būtų iš vakaro. Daržovės tuomet bus saldžios ir sultingos.

Mirkytas daržoves nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir kepiname keptuvėje įpylę šlakelį aliejaus. Lengvai apskrudus daržovėms beriame cukrų ir jį kaitindami ištirpiname, tada dar labiau viską pakaitiname, kol cukrus aplink daržoves karamelizuojasi. Karamelizuotas daržoves suberiame ant kepimo popieriaus ir atvėsiname. Atvėsintas daržoves apsukame rūkytos lašišos juostelėmis ir patiekiame.

P.S. matyt vertėtų pastebėti, kad viso renginio metu jaučiausi atsidūręs nevisai savo vietoje. Mūsų „didžiųjų“ žvaigždžių akinamas spindesys neleido renginio metu jaustis jaukiai ir visiškai atsipalaidavus. Malonu sulaukti kvietimo į tokį renginį, bet man asmeniškai maloniau buvo dalyvauti NGR… 🙂

Renginio nuotraukos:

 

 

 

Scroll to top