RAGAVIMAI

Užkandžiai: traškūs avinžirniai

Rengiant ar dalyvaujant pasisėdėjimuose (ar sesijose) tenka paragauti įvairiausių užkandžių. Dažniausiai tai būna eilinės užkandėlės pirktos artmiausiame prekybos centre, bet retkarčiais atsiranda ir tokių narsuolių, kurie pagamina kažką namie ir vaišina visus susirinkusius. Neseniai, minėdamas sesijos pabaigtuves, kaip tik sutikau vieną tokią narsuolę ir man kilo idėja paprašyti ir paplatinti skanaus užkandžio receptą šiame blog’e. Tikiuosi, kad tai taps tradicija ir dažniau galėsiu dalintis savo aptiktais ar kitų papasakotais receptais – juk kepta duona ar „čipsai“, matyt pats prasčiausias pasirinkimas gurkšnojant skanų alų. Jūsų dėmesiui ir teismui pirmasis ledlaužys – traškių avinžirnių receptas.

Užkandžiui reikės:

avinžirnių (užmerkti, kad išbrinktų per naktį)
aliejaus,
druskos,
prieskonių:
petražolių,
džiovintų česnakų,
čili pipirų,
rozmarino,
baziliko,
kumino  (spaudžiame čia, jei pirmą kartą girdime tokį prieskonio pavadinimą),
juodųjų pipirų.

Gaminame:

Per naktį vandenyje išbrinkusius avinžirnius apie 20 min verdame ant stiprios ugnies – išvirę jie taps minkšti, tačiau nesutežę, birūs. Išvirtus avinžirnius nusausiname (nes būdami drėgni jie ne iškeps, o išsitroškins)ir suberiame į kepimo skardą. Tuomet gausiai apšlakstome aliejumi, apibarstome druska ir prieskoniais (saikingai naudoti pipirus, tačiau petražolės negailėti). Viską išmaišome ir keptame jau įkaitusioje orkaitėje apie 30-40 min, vis pamaišydami ar pakratydami skardą. Iškepę avinžirniai yra dailiai rusvi – jų išorė traški, o vidus minkštas.

Paragaukite – nepasigailėsite.

Už receptą nuoširdžiai dėkoju Indrei! 🙂

Dundulio Gutstoutas – good stout’as!

Gutstoutas

Širvėnos bravoras

Stilius: avižinis stautas

Alk. konc.: 5,2%

Rekomend. temp.: 14 °C

Lietuviškas stautas?! Išgirdęs dar 2012 metais Dundulio paskelbtą naujieną iškart užsimaniau paragauti. Teko šiek tiek palaukti, bet vos tik perskaičiau naujieną, kad sausio 11 dieną jo bus galima įsigyti baruose ir alaus parduotuvėse iškart suskubau į „Alaus kolonėlę“ nusipirkti „Gutstouto“.  Nusipirkau, ir ne litrą, o iškart du – pasitikėjau aludariais, tikėjau (tiksliau būtų sakyt – tikėjausi), kad šis stoutas bus geras.. Ir nenusivyliau, bet apie tai šiek tiek vėliau. Dabar trumpai apie patį alų.

Galbūt pirmas klausimas kuris nejučiomis iškyla – kas per velnias tas avižinis stautas?

These are generally medium to full bodied stouts that have an unreal smoothness to them from the addition of oats to the mash. The oats not only add a lot of smoothness to the mouth feel but give a touch of sweetness that is unlike any other type of stout. Both levels of roasted flavor and hop character will vary.

beeradvocate.com

Trumpai – švelnus, kavinis stautas, puikiai tinkantis atgaivai po sunkios darbo dienos..

Štai kaip savo būsimą (dabar jau esamą) produktą pristatė patys aludariai:

Laukdami svieto pabaigos, nutarėme ir mes pasidalinti “juoda” naujiena savo produkcijos asortimente. Tai avižinis stoutas “Gutstoutas”. Alus barų kranus ir Jūsų bokalus pasieks 2013 metais.

“Tai elio stiliaus alus, išsiskiriantis savo sudėtinga degintų salyklų baze, kavos ir šokolado užuominomis primenančiu skoniu. Alaus gamyboje naudojami net trijų rūšių deginti salyklai – šokoladinis, degintas salyklas,  skrudinti miežiai. Alaus kūną sutvirtina Miuncheno ir “CaraCrystal” karamelinis salyklas,  šilkinį pojūtį gomuryje suteikia avižų dribsniai. Alaus virimui naudojame angliškus Target ir  East Kent Goldings apynius.  Fermentuojamas aukštos atenuacijos angliškomis Nottingham  elio mielėmis.”

sirvenosbravoras.lt

 Mano pastebėjimai:

KVAPAS:  aiškiai dominuoja kavos aromatas. Kvape, taip pat juntamos grietinėlės natos – stoutas išsiduoda, kad bus švelnus ir maloniai tekantis gomuriu.

IŠVAIZDA:  stautas yra juodos – anglies spalvos. Šiek tiek nuvylė šio alaus puta – ji nebuvo nei standi, nei patvari, vienu žodžiu visiška priešingybė „stautiškai“ putai. Vis dėlto, putos netvarumas gali būti ir šalutinis alaus pirkimo iš pilstyklos pavyzdys. „Alaus kolonėlėje“ mane perspėjo, kad alus ką tik pajungtas ir gali būti netinkamos temperatūros, todėl grįžęs namo, palaikiau jį kambario temperatūroje ir degustavau tik po gero pusdienio. Reikėtų šio stauto paragauti tiesiai iš krano, galbūt ir vaizdas tuomet būtų visiškai kitoks. „Gutstouto“ karbonizacija yra medium-high (vidutiniškai aukšta), o body – low-medium (mažai-vidutiniškai tirštas)

SKONIS: skonyje, kaip ir kvape, dominuoja kava ir grietinėlė. Apyniai praktiškai nejuntami, jų kartumas maloniai derantis su deginto salyklo skoniu. Taip pat šis alus maloniai kreminis, labai švelnus. Šiek tiek erzinantis dalykas yra netikėtai pasireiškusi rūgštelė, kuri šiek tiek per stipriai erzino gomurį, ypač pirmojo bokalo metu.

Iš šio alaus tikėjausi labai daug ir tikrai nenusivyliau. Siūlau paragauti ir įvertinti, nusivilti neturėtumėte. Širvėnos bravoras savo internetiniame puslapyje siūlo šias vietas, kur galima nusipirkti Gutstouto: (čia)

Nusprendžiau iš komentaro tekstą perkelti ir į straipsnį.

PAPILDYMAS (2013-01-25) Antrasis ragavimas: Taigi, vakar šio alaus ragavau (gėriau) antrą kartą. Pasikeitė keletas dalykų – alus atkeliavo iš Kauno – mašinoje praleido apie 130 km. Kol keliavo, galbūt dėl mašinoje buvusios temperatūros, alus sušilo iki maždaug rekomenduojamų 13-14 laipsnių (neturėjau galimybės pamatuoti tiksliau). Šiek tiek pastovėjęs ant stalo, kad “susistovėtų” buvo suverstas į pintą. Ir iš tiesų – puta standesnė ir patvaresnė (nors norėtųsi daugiau, bet komentaruose aukščiau paaiškinta, kaip galima būtų išgauti geresnį efektą) ir rūgštumo gaidos neliko arba bent nepajaučiau. Išvados: neplakite, gerkite rekomenduotinos temperatūros ir per ilgai nelaikykite – tada pajusite tikrą malonumą gurkšnodami šį stout’ą 🙂 Geras alus – geriausia reklama, kažkaip net ir norint nelabai yra ką sukritikuoti. Spaudžiu dešinę aludariams.

Samuel Adams Boston Lager

 Samuel Adams Boston Lager

 Boston Beer Company, Massachusetts,  JAV

Stilius: Vienna lager

Alk. konc.: 4.90% ABV

Rekomend. temp.: 5-8°C

Ratebeer.com: 70/100

BeerAdvocate.com: 90/100

Samuel Adams – vardas ir pavardė Bostone gerai žinomo maištininko kovojusio dėl nepriklausomybės bei virusio alų pagal paveldėtas tėvo tradicijas. Tikriausiai šios dvi priežastys ir lėmė būtent tokį alaus vardą.

Jim Kosh – jau šeštos kartos aludaris savo šeimoje. Jis buvo pirmasis iš šešių, metęs šį amatą ir pasiekęs gana neprastą karjerą ne alaus industrijoje, iki kol, veikiausiai meilės vedamas, vėl atsisuko į jau primirštą amatą – alaus gamybą. 1985 metais Jim Kosh išsitraukė senai vartytus savo proprosenelio receptus, rado savo mėgstamiausio – Boston Lager alaus receptą ir išvirė gana nemažą kiekį šio alaus. Toliau sekė varginantys vaikščiojimai po Bostono barus ir restoranus, kurių savininkams buvo siūloma paragauti kitokio alaus. Metų gale Samuel Adams Boston lager galima buvo įsigyti net 25 baruose ir restoranuose. Alaus mėgėjai greitai skleidė žinią apie kažką kitokio, neragauto, nepaprasto, kas bravorą atvedė į neregėtos sėkmės kelią. Šiandien Samuel Adams siūlo virš 30 alaus rūšių, kurios parduodamos visose JAV valstijose bei daugiau nei 20 šalių už Atlanto.

Samuel Adams Boston lager – pirmasis šio nuostabaus bravoro perlas, kuris išgarsėjo savo skonio pilnumu bei visišku išskirtinumu lyginant su kitais, tuo metu JAV parduodamais alumis. Šis alus yra laimėjęs daugybę prestižinių alaus konkursų, kurių datos yra pažymėtos ant alaus kamštelių.

We’ve always pushed ourselves to see what we can do to make the beer taste better without changing the recipe. Most of those efforts have focused on the process and the ingredients. Wanting to leave no stone unturned, we turned our attention to the glass. There are hundreds of beer glasses but we wanted to see if like wine, we could use the shape to actually enhance the flavor and taste of the beer. Over the course of 18 months we evaluated hundreds of different shapes. Our custom glass was crafted to optimize the experience of drinking a full flavored beer like Samuel Adams Boston Lager.

Gamintojas 

 Mano pastabos. Vario spalva bei lageriškas skaidrumas iš karto sužadina norą paragauti. Puta susidaro aukšta, išsilaiko ganėtinai ilgai. Pritraukus taurę arčiau burnos užuodžiu skrudintą salyklą, apyniai taip pat jaučiami, tačiau jie greitai atsiduria salyklo fone, kvapas patvirtina, kad netrukus raugausime kažką kitokio.

Skonyje tai visiškai pasitvirtina, salyklas ir apyniai puikiai dera, neišryškėja nei vienas, nei kitas alaus komponentas, tačiau sudėjus juos abu, gaunamas labai išraiškingas, kiek saldokas skonis, kuriam apibūdinti tinkamiausias vienas žodis – pilnavertiškumas.

Karbonizacija aluje aukštoka, tačiau ne per aukšta, kūnas – vidutinis, puikiai tinkantis lageriui.

Viską apibendrinus šis lageris yra ko gero geriausias iš mano gertų. Kaip elių megėjas galiu teigti, kad šis lageris gali lygiuotis su eliais. Jei ne šiek tiek besikandžiojanti kaina (virš 5lt už 0,33l) išbandyčiau šį alų ir sesijų metu. Alus gaivinantis, lengvas, atsigėrus gurkšnį norisi iš karto atsigerti ir dar vieną. Paragavus šio alaus nekyla jokių klausimų dėl Samuel Adams išpopuliarėjimo priežasčių. Verta, rekomenduoju!

Schlenkerla – rūkytas alus!

Pristatome Jums du senojo Vokietijos brewpubo Aecht Schlenkerla šedevrus. Pirmas – tai tradicinis rauchbier’as. Alus, kurio kiekvienas alaus gerbėjas privalo paragauti. Antrasis – netradicinis helles stiliaus variantas, kuriame jaučiama rūkyto skonio užuomazga. 

Aecht Schlenkerla Rauchbier Märzen

Brauerei Heller-Trum / Schlenkerla

Stilius: Rauchbier

Alk. konc.: 5,1% ABV

Rekomend. temp.: 9 °C

RateBeer.com97/100

BeerAdvocate.com: 91/100

Rauchbier išvertus iš vokiečių kalbos reiškia rūkytas alus. Alus rūkytu vadinamas, nes miežinis salyklas džiovinamas ant atviros ugnies, tokiu būdu jis įgauna dūmo skonį ir kvapą. Alui giminingo gėrimo – viskio mėgėjai yra pažįstami su rūkytu salyklu. Škotijos Ailos saloje yra gaminamas viskis, kurio salyklas yra džiovinamas ant degančių durpių laužo, kas viskiui suteikia durpišką/rūkytą skonį. Šis salyklo ruošimo būdas Vokietijoje būdavo naudojamas anksčiau, o šiuo metu liko nedaug alaus gamintojų, kurie visi įsikūrę Frankonijoje, Vokietijoje. Prasidėjus craft beer revoliucijai šį būdą pradėjo naudoti ir pasaulio aludariai/ bet tradicinis rauchbier yra Bambergo rauchbier. Laužui yra naudojamos medis pavadinimu bukas (beech).

It has a firm smokiness from its aroma through its palate to its clean, dry, long finish. Its aroma and flavours are shock at first, but this style marries perfectly with smoked ham or sausages.

Michael  Jackson  „Great Beer Guide“

Mano pastabos. Alus tamsiai rudos spalvos, skaidrus. Kvapas – rūkyto salyklo, pirties dūmo.  Skonyje dominuoja rūkytas salyklas. Į galą pasirodo silpnos apynių užuomazgos. Tarp vidutinio ir pilno kūno (medium to full body), kreminė pabaiga.

Iš esmės, tai šis alus yra išskirtinis. Dūmo skonis yra labai aiškiai išreikštas ir pastebimas. Rekomenduoju nusipirkti butelį Aecht Schlenkerla Rauchbier Märzen ir butelį kokio kito lagerio pavyzdžiui Paulaner Oktoberfest bier ir juos palyginti tarpusavyje – tokiu būdu pajausite milžinišką dūmų įtaką alui.

Aecht Schlenkerla Helles Lagerbier

Brauerei Heller-Trum / Schlenkerla

Stilius: Dortmunder/Helles

Alk. konc.: 4,3% ABV

Rekomend. temp.: 6-10°C

RateBeer.com: 86/100

BeerAdvocate.com: 89/100

“Schlenkerla Helles” is brewed with fine Bavarian aroma hops from the area around the city of Nürnberg. It’s lagered in century old caves underneath the historic Schlenkerla brewery and maltings. Schlenkerla Helles is boiled in the same copper kettles and bottom fermented by the same yeast as the historic Schlenkerla Smokebeer. Its subtle smokiness without using smoke malt makes “Helles Schlenkerla Lager” a unique representative of the classic lager beer style “Bavarian Helles”. Editor’s note: Since this is not intended as a smoked beer, and is not billed as such, it has been classed here as a Helles, despite some samples having residual smoke character.

Gamintojas 

Mano pastabos. Visiškai skaidrus alus, putos tik užuomazgos. Labai labai šviesi spalva, nesimato kitų salyklų indėlio apart bazinio. Stiprus miežio kvapas. Skonyje dominuoja bazinis miežinis salyklas, šiek tiek kartumo pabaigoje. Jaučiamos pretenzijos i dūminį skonį.

Gurkštelėjus, ateina į galvą Lietuviško alaus reklamos, kai rodo tyrą vandenį ir žvilgantį miežio grūdą. Tai –  kokybiškas lageris. Kur kas kokybiškesnis, nei jo stiliaus kolega švyturio extra! Švarus ir grynas alus.

Tomo pastabos. Spalva:  Skaidri, itin lageriška. Lengvos, auksinio krislelio glūdinčio vandenyje spalva. Puta susidaro nemaža, bet greitai išsisklaido ir iš jos lieka tik užuomina. Ganėtinai keista, bet pats alus po savęs palieka ganėtinai ryškų paveikslą. Alaus karbonizacija nėra labai aukšta, bet ji viršija vidutinę. Alus ganėtinai vandeningas, jo drink-ability aukštas.

Kvapas: dominuoja vienas, labai aiškiai išreikštas salstelėjęs aromatas, tarsi ir medaus, bet apibūdinti sunkoka. Tas medaus aromatas, greičiausiai skleidžiasi nuo miežių salyklo.

Skonis: Kaip lageris, man asmeniškai per saldus. Apynių tik užuominos.  Skonis neišraiškingas, labai lengvas. Sunku pajausti kažką ryškaus, jaučiamas salyklas. Tas skonis primena medaus korio, su šiek tiek medaus likučių ir keliomis bitės kojelėmis. Poskonyje tos „bičių kojelės“ gardžiai pereina į rūkytos mėsos prieskonį. Medaus skonis čia greičiausiai atsiranda iš miežinio salyklo. Šis alus yra žymiai kokybiškesni Biržų miežinuko variantas. Skanaus!

Viržinis alus – Tikro Alaus Draugijos eksperimentas.

Nuotrauka neryški, bet nenorėjau iškreipti vaizdo naudodamas blykstę.

Viržinis (alaus kiekis RIBOTAS!)

TAD ir Curva piscis”; Tauros bravoras, Panevėžys.

Stilius: Gruit (elis su žolelėmis)

Alk. konc.: 4,5 % ABV

Rekomend. temp.: 10 – 12 °C

Šiandien, spalio 25d., (pradėjau rašyt tada, bet „postinu“ tik dabar) „Leičiuose“ buvo pristatytas naujausias Tikro Alaus produktas – Viržinis alus. Tai – sezoninis viržių alus, arba tiksliau, gruit elisKaip rašo Tikras Alus savo puslapyje: „tai bendras TAD ir aludarių grupės iš Vilniaus “Curva piscis” (lot. “kreivos žuvys”) kūrinys, virtas Tauros bravore Panevėžyje. Jam rinkome viržius skirtingose Lietuvos vietose – Dzūkijoje ir pamario pelkėse, tada suvežę į Panevėžį, pasiraitojome rankoves ir ėmėmės darbo.”

Kas tas gruit elis?

„Though hardly ever made nowadays, Gruitbier was in its time, some 500 to 1,000 years ago, clearly the most common beer style in the world. Gruit is old German for herbs. Gruitbier was brewed both on the Continent and on the British Isles. Gruit (or herbs) is what most medieval brewers used to flavor their beers with before hops became a universal beer flavoring agent starting around the 15th century. Gruit was used either as a single type of herb or as a mix. The medieval pre-hops brewers used just about any herb to flavor their brews. Perhaps the most common of these were yarrow, bog myrtle (also known as sweet gale), juniper, rosemary, mugwort, and woodruff. Because most of these medieval herbal hops-substitutes add a slight bitter-sweetness to the brew, the taste of Gruitbier can probably best be described as faintly resembling Vermouth.”

germanbeerinstitute.com

PASTABA: Mes ragaujame paprastą šio alaus variantą, nes deja specialusis rezervas Vilniaus nepasiekė. Gamintojai apie spec. rezervą: <…> keturias statines alaus atskyrėme ir specialiai paruošėme – papildėme alaus ir dalies paliktų žiedų plikalu – taip išgaunant dar daugiau aromato!”

Gamintojai: „Viržis – rausvai žydintis augalas, plačiai paplitęs Lietuvos teritorijoje. Viržio žiedai išskiria kvapnų nektarą, kurį renka ne tik bitės, įvairūs vabzdžiai, bet ir… aludariai. Viržių alus žinomas bent keletą tūkstantmečių – archeologai aptiko viržių pėdsakų vieno seniausių fermentuotų gėrimų inde, datuojamame 2000 m. prieš Kr. Šis alus nuo senų senovės apipintas legendomis, minimas skandinavų sagose, škotų mite apie narsiuosius piktų žmones, kurių karalius paaukojo sūnaus ir savo gyvybę, idant išsaugotų svaigaus ir jiems galią teikusio viržių gėrimo paslaptį. Vedami smalsumo ir noro suprasti nepaprastą viržių alaus skonį, remdamiesi išlikusių receptų aprašais, sumetę viržius, pačių surinktus skirtingose Lietuvos vietose, Tikro alaus draugija ir aludarių grupė Curva piscis sukūrė savą šio alaus versiją. Joje salyklas ir apyniai suderinti taip, kad neužgožtų subtilaus viržių aromato ir skonio.”

Daugiau informacijos Tikras Alus tinkalraštyje. Čia plačiau aprašomas gaminimo procesas, pateikiamos vietos kuriose galima nusipirkti ir paskanauti šio alaus! Užsukite.

Mano pastebėjimai: Bendrai nuo BeerGeek.lt kolektyvo norčiau padėkoti už galimybę paragauti gruit elio be didesnių pastangų ar kaštų. Tai retas atvejis ir puikus alaus kultūros kėlimo pavyzdys. Ačiū!

Toliau apie alų:  šio alaus tikrai nesiimsiu vertinti. Pirmas kartas, kuomet ragauju gruit elį (apart gurkšnelio, kurį svetys iš Norvegijos atvežė į Sambarius) patirties turiu per mažai. Tačiau pastebėjimus pateiksiu:

KVAPAS: silpnai išreikštas, salstelėjęs aromatas, primenantis kažkokias uogas. Laukines uogas, greičiausiai spanguoles, galbūt avietes. (Tačiau, tai gali būti ir tie patys viržiai, nes su jais susidurti anksčiau – neteko)

IŠVAIZDA: „kaip obuolių kompoto“, t.y. gelsvai oranžinė – tarsi šviežiai surinkto medaus spalva. Alus visiškai neskaidrus, „body“ silpnas, karbonizacija žema, putos beveik nėra.

SKONIS: labai lengvas, vasariškas tarsi summer beer. Gurkšnodamas prisiminiau vasarą ir supratau, kad karštą vasaros dieną tokiu alumi mielai atsigaivinčiau, bet kadangi už lango audra ir ant nosies žiema, norisi kažko stipresnio ir tvirtesnio. Grįžtant prie skonio, tai jis neišraiškingas, kaip ir kvapas. Jaučiamas natūralumas, tačiau tikėjausi stipresnio viržių išraiškingumo. Labai vandeningas alus, jo „drink-ability“ labai aukštas. Pats alus šiek tiek rūgštelėjęs. Jame jaučiasi „gamtos indėlis“. Alus šiek tiek primena „laukines avietes“.

Apibendrinant, sakyčiau, kad šis alus yra puiki atgaiva karštos vasaros dieną arba neįpareigojantis bičiulis sesijai. Gaila, jog tai limited edition produktas, nes mielai jo išgerčiau prie šiltesnių orų. Reikėtų pastebėti, kad tai tik mano nuomonė, alų gėriau iš bačkos ir deja, netinkamos temperatūros, todėl galėjau praleisti kažką svarbaus ar ryškiai atskleisto. Ačiū už šį tą naujo, tas ketvirtadienio vakaras nepraėjo veltui!

Laukite ir kitų BeerGeek‘ų įvertinimo ir nepamirškite paragauti Viržinio! Galbūt tokia proga daugiau niekada nepasitaikys!

Marston’s Oyster Stout

Oyster stout

Marston’s, Burton upon Trent, Anglija

Stilius: Dry Stout

Alk. konc.: 4,5% ABV

Rekomend. temp.: 13 °C

RateBeer.com: 45/100

BeerAdvocate.com: 78/100

1834 metais John’as Marston’as įkūrė alaus daryklą, kurią pavadino paprastai – „Marston’s“. Iki šiol Marston’s ne kartą jungėsi su kitomis alaus daryklomis ir dabar yra dalis „Marston’s Beer Company“, kuri valdo daug prekės ženklų, dalies jų galima įsigyti ir Lietuvoje. Marston’s flagmanas yra Pedigree (pale ale), atrodo seniau jo galima buvo nusipirkti vynotekoj. Pats „Oyster Stout“ pradėtas pardavinėti 1995 metais, kaip nuolat besikeičiančio special edition asortimento dalis. Po šešių mėnesių austrių stautą įtraukė į pastovų butelinių alų asortimentą. Marston’s šio alaus gamybai austrių nenaudoja, tą subtilų skonį suteikia ypatingos mielės. Yra daryklų, gamybos procese naudojančių austres, bet kol kas pačiam ragauti neteko.

Daugelis įvairaus plauko dendžių neįsivaizduoja austrių be šampano taurės, tuo tarpu 19 amžiaus Anglijoje austrės buvo varguolių maistas. Jas netgi nemokamai patiekdavo pub’uose, kaip užkandį prie stauto. Šis derinys buvo labai pamėgtas darbininkų, nes buvo ypač skanus ir pigus.

Among dry stouts reasonably widely available in britain, it has the fruitiest of flavours, with suggestions of onion or shallot and firm, woody, cedary background. These complex flavours are beutifully combined.

 Michael  Jackson  „Great Beer Guide“

Šio mano pamėgto stauto ratebeer ir beeradvocate įvertinimai yra labai prasti, bet siūlau nekreipt dėmesio į juos. M. Jackson’as yra pasakęs: austrių stautą galima arba labai pamėgti arba visai jo nesuprasti. Man pasisekė, patenku į pirmą kategoriją. Pamilau šį stautą nuo pirmo grukšnio. Pasitikėkit manimi ir galbūt atrasit dar vieną mėgstamą alaus stilių. Ir galit būt tikri, kad šūdino alaus jums niekada nesiūlyčiau. Skanaus!

Mano pastabos. Tipiška stauto išvaizda. Juodos spalvos, nedidelės rusvos putos. Puta nėra kreminė, kaip kitų ragautų dry stout’ų. Kvape dominuoja skrudintas salyklas, kurį papildo aromatas, kažkuo panašus i belgiškų mielių, dažnai sutinkamų dubbel’iuose ar quad’uose. Gurkštelėjus, pasitinka apynių skonių gama, po kurios seka kažkoks skonis, kurio nepavyksta identifikuoti, kažkas dar nepažįstamo mano gomuriui. Galiausiai viską užbaigia skrudinto salyklo kartumas. Lengvo kūno (light body) alus. Iš pradžių sausokas, bet gale lygus ir kreminis. Alus kurio praktiškai nereikia nuryti, atrodo, kad jis ištirpsta burnoje. Daug gaivesnis už savo brolius iš Airijos.

„IPA – išvirė Paulius alų“ degustacija

Toks skaidrus, kad pastačius knygą, kitoje taurės pusėje, galima būtų ją skaityti!

IPA – išvirė Paulius alų

BeerGeek.lt namų bravoras, Vilnius, Lietuva

Stilius: IPA (india pale ale)

Alk. konc.: ~5,2% ABV

Rekomend. temp.: 12 – 14 °C

Alaus receptą galite rasti ČIA

Alaus virimo eigos aprašymą ČIA

Saulėtą popietę, už lango čiulbant paukščiams, atidariau paskutinįjį „IPA – išvirė Paulius alų“ butelį. Nuo išpilstymo į butelius praėjo maždaug šeši mėnesiai, todėl labai bijojau, kad alui jau laikas į pensiją, kad per ilgai laikiau ir alus bus pagedęs. Galų gale čia gi mano paskutinis butelis, pirmojo sąvo alaus…

  • Tamsios gintaro spalvos, visiškai skaidrus, jokių nuosėdų. Nedidelė, balta puta. Atitikimas stiliui? 5/5.
  • Kvape dominuoja apyniai. Kvepia skaniai, gundo paragauti.
  • Skonyje dominuoja apyniai. Net ne dominuoja, o visiškai karaliauja. Iš pradžių jaučiamas žoliškumas suteikia alui natūralumo pojūtį, kurį greitai pakeičia citrusinių skonių simfonija.
  • Kaip ir priklauso IPA’ai – lengvo kūno, nedidelės putos bei karbonizacijos.

Išvada. Apynių naudojau nemažai, manau juos suderinau gerai. Skoniai tarpusavyje derėjo puikiai. Sausas apyniavimas davė alui natūralumo, žalio skonio. Salyklas šiam recepte atliko antraeilį vaidmenį. Puikiai prisidėjo kvietinis salyklas, kurio naudojau nedaug, bet jis matyt prisidėjo prie to gaivumo pojūčio. Mieles rinkausi neutralias, bet būtent jos mano lūkesčių nepateisino.

Problema. Mielės paskutiniame butelyje buvo tobulai nusėdusios ir skonyje jų nesijautė visai. BET pilant antrą taurę alaus iš to paties butelio pateko šiek tiek mielių, kurios davė molio prieskonį. Tas molio prieskonis visiškai nederėjo prie tobulai suderintų kitų skonių. Molio prieskonis sugadino skonių kaitos malonumą, perėjimą nuo žolinio skonio prie citrusų… Kita kart verdant, turbūt pakeisiu mieles. Malonu būtų sulaukti patarimų mielių klausimu.

All in all, puikus IPA, norėčiau šaldytuve visąlaik turėti tokio buteliuką.

Vilkmergės kvietinis

Vilkmergės kvietinis alus, naujiena, su kuria ko gero jau spėjo susipažinti daugelis alaus mėgėjų. Už tai, kad mes šio alaus paragavome tik dabar, ko gero galime padėkoti įmonei pavadinimu „Greitasis kurjeris“, kuri Vilkmergės alaus adresuotą siuntinį mums gabeno apie dvi savaites. Kartu su siuntiniu gavome ne tik seniai žadėto alaus, tačiau taip pat ir priekaištų, kodėl mes nelaukėme siuntinio, pasirodo, jei jau žinai, kad artimiausiu metu turėtum gauti siuntą, būk malonus ir būk namuose, nes bet kurią artimiausių dviejų savaičių minutę gali pasirodyti kurjeris. Tiek jau to, ne apie juos čia rašome, bet pareigą pranešti visuomenei apie taip šauniai dirbančią įmonę vis tiek jaučiu.

Grįžtant prie alaus, Vilkmergės alus papildė savo gyvo alaus kolekciją dar vienu, šį kartą kvietiniu alumi. Tai jau ketvirtasis šios daryklos produktas, kuris kaip ir ankstesnieji yra išpilstytas į pusės kvortos (0,41 l.) butelius. Vilkmergės aludariai šį produktą apibūdina kaip bene vienintelį gyvą kvietinį alų išvirtą Lietuvoje, tačiau mes nedidelėje lietuviško kvietinio alaus rinkoje žinome dar ir Kauno kvietinį bei Dundulio Balamuc gyvą alų.

Kvietinis alus, kaip ir kiti mūsų produktai, verdamas pagal XVIII a. tradicijas: ne tik nepasterizuojamas, bet ir nefiltruojamas, todėl dar vadinamas „gyvu“. Dėl ypatingo skonio kvietinis visada buvo laikomas gurmanišku alumi, tinkančiu netgi prie tokių patiekalų kaip jūros gėrybės ar sūriai. Gėrimo sudėtyje yra natūralių mielių nuosėdų, tad prieš pilant jį į taurę rekomenduojama paversti butelį, kad mielės pakiltų.

Gamintojas

Vilkmergės aludariai šį alų gerti pataria 7-9 C laipsnių temperatūros, taigi atvėsinome iki maždaug panašios temperatūros ir paragavome.

Mūsų pastebėjimai:
Karbonizacija keistokai aukšta, spalva itin blyški. Kvapas stiprus, paprastas, tačiau sunkiai nusakomas, labai panašus į Švyturio balto. Jaučiami lengvai „mėsingi“ vaisiai, lyg ir bananas ar persikas, galbūt greičiau bananas. Alus skystas, vandeningas, kartokas, tačiau taip pat juntamas ganėtinai ikyrus saldumas. Poskonyje išliekantis kartumas nustelbia visą likusią simfoniją, gali būti juntami ir saldesni vaisiai, bet viską greitai nuplauna vandeningumas.

Bières de Chimay

Chimay yra viena iš septynių alaus daryklų pasaulyje, kurios gamina Trappist’ų alų. Darykla Chimay yra Scourmont vienuolyne, kuris yra įsikūręs Valonijoje (prancūziškai kalbančiame Belgijos regione), o pavadinimas Chimay yra kilęs nuo savivaldybės tokiu pat pavadinimu.

Trappist’ai – vienuolių ordinas, turintis gilias alaus gamybos tradicijas. Kaip jau minėjau ženklą “Authentic Trappist Product” turi teisę naudoti tik septynios alaus daryklos iš kurių šešios yra įsikūrusios Belgijoje ir viena Olandijoje. Pelnas gautas pardavus Trappist’ų produkciją yra skiriamas vienuolyno išlaikymui, o didžioji dalis yra aukojama įvairioms labdaros organizacijoms. Pagal išverdamo alaus apimtis Chimay yra antroje vietoje, nusileidžia tik La Trappe alui, kurio beje irgi galima įsigyti Lietuvoje. Chimay alaus šeimą sudaro keturi alūs:

  • Chimay Blueu ( 9% ),
  • Chimay Rouge (7%),
  • Chimay Triple (8%),
  • Dorèe yra išskirtinis alus. Tai patersbeer (father‘s beer, tėvo alus), jo galima paragauti tik pačiame vienuolyne ir jis pagrinde yra gaminamas tik vienuolių reikmėms. Dorèe yra silpnas (apie 5%) šiek tiek panašus į Chimay Rouge. Jis yra nekomercinis, netgi Chimay internetiniame puslapyje apie jį nėra skelbiama.

 Chimay Rouge

Chimay Rouge

Bières de Chimay S.A; Valonija, Belgija

Stilius: Dubbel

Alk. konc.: 7% ABV

Rekomend. temp.: 10 – 12 °C

RateBeer.com: 99/100

BeerAdvocate.com: 91/100

Chimay Rouge (red, raudonas) dar vadinamas Chimay Premiere, kai yra išpilstytas į 0,75l talpos butelius. Tai yra pirmasis Chimay alus.

Ingredients: Pilsner malt (French barley from Champagne); wheat starch or flour (10% – 15%); dextrose (5%); malt extract (0.1%); hop extract from German Hallertaur (aroma) & American Galena (bittering) hops. Yeast & liquid invert sugar added to the bottled beer.
Chimay Red is noted for its coppery colour which makes it particularly attractive. Topped with a creamy head, it gives off a light, fruity apricot aroma produced by the fermentation. The taste perceived in the mouth is a balance confirming the fruity nuances noticed in the fragrance. Its taste, which imparts a silky sensation to the tongue, is made refreshing by a light touch of bitterness. To the palate, the taster perceives a pleasant astringency which complements the flavour qualities of this beer very harmoniously. This top fermented Trappist beer, refermented in the bottle, is not pasteurised.

Gamintojas

Mano pastabos. Rusvai raudonos spalvos. Piršto storumo, iki pat paskutinio gurkšnio išlikusi puta. Kvepia saldžiais vaisiais, galima užuosti šiokias tokias alkoholio užuomazgas. Vidutinio kūno, smagios karbonizacijos. Iš pat pradžių pasitinka vaisinis gaivumas, kiek vėliau juntamas žolinis silpnai karstelęs poskonis.

Belgiškiems alums būdingas stipriai išreikštas mielių charakteris, Chimay Rouge – neišimtis. Pausaulinio lygio alus, skaniausias mano ragautas dubbel’is. Lietuvoje galima rasti kiekvienam didesniame prekybos centre. Alų ragavau iš originalios Chimay taurės. Mėgaudamasis Chimay, kartu ragavau ir lauktuvių gautą sūrį. Sūris – bosniškas, iš seno trapistų vienuolyno, kuriame kadaise taip pat buvo verdamas alus.

Chimay Blueu

Chimay Blueu

Bières de Chimay S.A; Valonija, Belgija

Stilius: Belgian Strong Dark Ale

Alk. konc.: 9% ABV

Rekomend. temp.: 12 – 15 °C

RateBeer.com: 100/100

BeerAdvocate.com: 95/100

Chimay Blueu (blue, mėlynas) dar yra vadinamas Grande Réserve, kai yra išpilstytas į 0,75l talpos butelius.

This aromatic, lively, rich ale has a medium-sweet middle, with gently drier suggestions of thyme, pepper, sandalwood, and nutmeg in the finish.

Michael  Jackson  „Great Beer Guide“

This authentic Belgian beer, whose tinge of fresh yeast is associated with a light rosy flowery touch, is particularly pleasant. Its aroma, perceived as one enjoys it, only accents the delightful sensations revealed by the odour, all revealing a light but agreeable caramelized note.

Gamintojas

Mano pastabos. Kvape  dominuoja karamelės saldumas susimaišęs su žalio obuolio gaivumu. Spalva tamsiai ruda (dėl netinkamo apšvietimo deramai įvertinti buvo sunku).  Piršto storumo puta – iki paskutinio lašo. Įvertinti skonį – tikras išbandymas, nerandu žodžių jam perteikti. Visiškai nepajutau apynių indėlio. Juntamas alaus stiprumas, šioks toks alkoholio prieskonis, kuris suteikia alui taurumo. Alus saldokas, bet gerąja prasme. Saldumas puikiai dera su kitomis skoninėmis savybėmis, juntamos vynuogių, džiovintų razinų natos.

Chimay Blueu yra skirtas gurkšnoti. Tai puikus winter warmer (žiemos šildytojas) pavyzdys. Šis, kaip ir daugelis stipriųjų belgiškų elių, tinka ilgam brandinimui rūsyje. Jau ne vienerius metus planuoju paslėpti dėžę kitą, bent penketui metų (alaus brandinimą ir antrinę fermentaciją butelyje aprašysiu būsimuose straipsniuose). Chimay Blueu bandyčiau derinti su brandintos jautienos steiku, kurio natūralus/tikras/kokybiškas mėsos skonis būtų lygiavertis kompanijonas šiam išskirtiniam alui. M. Jacksonas siūlo derinti su Rokforo (Roquefort) sūriu – prancūzišku, brandintu mėlynuoju sūriu, kurio gamybos tradicijos, išlaikytos beveik nepakitusios.

Petrus Oud Bruin

Petrus Oud Bruin

Brouwerij Bavik, Flandrija, Belgija

Stilius: Oud Bruin (flanders red/brown)

Alk. konc.: 5,5% ABV

Rekomend. temp.: 9 – 13 °C

RateBeer.com84/100

BeerAdvocate.com83/100

Vakarų Flandrija garsėja savo raudonai-rudais saldžiai-rūgščiais eliais. 2007 metais išleistoj, M. Jackson‘o redaguotoj knygoj teigiama, kad alui gaminti yra naudojamas jaunas tamsusis bei kalvadoso statinėse nuo dviejų iki trijų metų brandintas šviesusis alus. Maišymo procesas šiek tiek primena gueuze gamybą, kai yra maišomas jaunas ir senas lambicai. Gamintojas savo internetiniame puslapyje teužsimena, kad alus ąžuolinėse statinėse yra brandinamas du metus, o etiketėje nurodytas dvidešimties mėnesių laikotarpis.  Kad ir kaip ten bebūtų su tais metais, alus – neeilinis.

This is a blend of 70 percent young brown ale and 30 percent pale ale that has been stored in Calvados tuns for two to three years.

„Beer“, vyr. Redaktorius M. Jackson

Top-fermented beer with a deep dark red colour. This beer ripens for 24 months in oak barrels. This gives Petrus Original (in Flanders called “Oud Bruin”) its vinous, noble taste and slightly sour in character.  The mild alcohol content makes this beer the perfect thirst-quencher.

Gamintojas

It is a complex brew, with a tannic aroma and a very smooth palate, with a clean, toffee-like maltiness, hints of chocolate, and cinnamon-dusted peers.

Michael Jackson „Ultimate Beer“

Mano pastabos. Skanios tamsiai raudonos spalvos. Yra juntamas labai rūgščių vyšnių bei žemės riešutų aromatas. Skystos tekstūros alus. Skonyje dominuoja saldžiai-rūgščios trešnės, kurios pereina į kriaušės bei jos žievelės poskonį. Puikus balansas tarp saldumo ir kartoko rūgštumo. Lengvas, gaivus ir neįkyrus alus. Rūgštokas, dėl to puikiai tinka numalšinti troškuliui. Nors ramiam žiemos vakarui nerekomenduočiau, tačiau puikiai derėtų prie gaivaus deserto vėjuotą pavasario pavakarę.

Scroll to top