RAGAVIMAI

degustacija | sakiškių alus corn lager

Šiame blog’e dar nebuvo aprašyta nei viena Sakiškių alaus degustacija. Ir kad jau siekiu prikelti BeerGeek iš numirusių tarpo, tai pasitaikius pirmai progai taisau dvi klaidas – įrašas apie naujausią Sakiškių produktą ir pirma alaus degustacija šiame blog’e nuo 2014 metų sausio. Tada Raudonos plytos buvo naujiena rinkoje.

degustacija Sakiškių Corn Lager

sweet home Alabama. Living the redneck dream

Taigi, Sakiškių alus išleido naują Pancho serijos alų – Corn Lager (american adjunct lager). Jeigu teisingai suprantu tai Pancho serija yra bendras Sakiškių ir Sofa de Pancho restorano projektas, kuris Sakiškių alui suteikia meksikietiškų spalvų. Buvo porteris su chipotle, o dabar kukurūzinis lageris. Stilius pasirinktas labai įdomus. Tikrai nedažnai indie alaus darykla sugalvoja išvirti bene labiausiai alaus geek’ų nemėgstamą alaus stilių pasaulyje, kurį „išgarsino“ tokie vardai kai Bud Light ar Coors arba hipsterių favoritas PBR. American adjunct lageris yra menkaverčio skonio ir masinės gamybos produktas, kuris labai išpopuliarėjo Amerikoje po prohibicijos laikotarpio. Pagrindinis tokio alaus tikslas buvo sukurti produktą masėms su kuo mažiau skonio, kuo mažesniais kaštais ir kuo geriamesnį. Būtent dėl taupymo politikos ir nuolatinio alaus virimo optimizavimo alaus gamyboje ir buvo pradėti naudoti tokie miežių pakaitalai kaip kukurūzai ir/ar ryžiai. Tikslas pasiektas – dažniausiai randamas american adjuct lageris yra negeriamas alus skaidraus stiklo buteliuose.

Kuomet aš išgirsdavau žodžius Bud Light (galima sakytis american adjuct lagerio sinonimas) aš iškart pagalvodavau apie tikrą redneką iš Amerikos. Tokį, kuris grįžta po darbo dienos namo į savo apšiurusią lūšną Alabamos pelkėse. Išlipa iš sudrožto Fordo pikapo ir instantly užsikiša kramtomo tabako už apatinės lūpos. Tuomet kaimietišku akcentu pašaukia Anai Li, kad neštų savo subinę su šaltu alaus buteliu į verandą ir kaistų trijų dienų pupelių troškinį. Pagriebęs iš jos rankos butelį rednekas savo kišeniniu revolveriu nusišauna kamštelį, prasuka revolverį ant piršto ir vienu mauku susileidžia pirmą alaus apkabą. Tuomet girgždančioje verandoje kresteli į savo supamą krėslą, pasitaiso madingą 80-ųjų mullet’ą ir pasiima į rankas šalia pastatytą shotgun’ą. Lėtai besisupuodamas ir beglostydamas laikomą ginklą rednekas Džo pasineria į palaimingą konfederatų kantri muzikos jūrą ir nejučia užmiega. Tai vat su tokiu stereotipiniu vaizdeliu aš pirkau Sakiškių Corn Lager ir labai tikėjausi gauti lengvą, vasarišką alų, kuris sugriautų mano galvoje nusistovėjusius stiliaus stereotipus ir liktų tik malonus gaivos prisiminimas.

Pancho Corn Lager nusipirkau Gero Alaus Parduotuvėje, kur jis kainavo menkus 1,99 plius fucking depozitas (kitą kartą apie tai). Grįžau namo, nupūčiau dulkes nuo du metus nenaudoto degustacinio BeerGeek stendo ir palaukęs kol alus atvės šaldytuve atsikimšau butelį.

Alus pilasi skaidrus, blyškiai gelsvos spalvos. Šiek tiek primena Berliner Weisse, nes pageidaujamo lagerio skaidrumo nėra. Yra lengva migla ir keletas plaukiajančių mielių nuosėdų. Susidaro standi, švariai balta puta, kuri gan greitai sėda. Pasukęs alų taurėję putą šiek tiek atgaivinu. Kvapas beveik neegzistuoja, vos vos jaučiamas saldus kukurūzas ir apynio užuominos. Toks saldžiai žoliškas aromatas, kuris man labiausiai primena žalią kukurūzo burbuolę iš močiutės brolio ūkio. Paragavus Corn Lagerį ganėtinai stipriai kerta karbonizacija. Šiek tiek nurimus burbuliukams pasijaučia, kad  alus yra itin lengvo kūno ir labai lengvai geriamas. Pirmiausiai pagalvoju, kad valgau kukurūzo burbuolę. Tokią skanią ir labai saldžią, kaip ta, kurią kažkada pirkau vaikščiodamas Kroatijos kurorto gatvėse. Aluje visiškai dominuoja kukurūzo skonis. Po keletos akimirkų pasijaučia, kad alus yra ne toks bukas ir vienpusiškas, atsiranda kompleksiškumas. Poskonyje išryškėja šiek tiek tiesmukas apynio kartumas. Nors perskaičiau, kad Green Bullet yra kartusis ir aromatinis apynys, bet neapleidžia mintis, kad naudotas tik kaip kartusis. Tas kartumas gelbsti šitą alų, bet kuomet jis išnyksta lieka tik labai daug saldėsio burnoje. Ir tas saldėsis ilgainiui gali įgristi. Vienas iš būdų jį panaikinti išgerti kitą alaus gurkšnį ir taip kol alus taurėje pasibaigia.

Šitą Sakiškių stiliaus eksperimentą užskaitau. Tikrai matau žmonių, kuriems šitas alus pasirodys labai skanus, nes jiems patinka saldūs gėrimai. Aš tikiuosi, kad bus galima paragauti ir keginės versijos, tuomet tikrai nusipirksiu alų dar vienam įvertinimui. Iki idealumo man pritrūko kompleksiškesnio apynio, kuris manau, tikrai padarytų šitą alų geresniu. Tokio gėliško ir žemiško, net nereikia labai amerikietiško, bet didesnės apynio įtakos norėtųsi. Ir galbūt su kitu apyniu būtų labiau suvaldytas kukurūzinis saldumas, kuris mane šiek tiek erzino.

Šito alaus esmė yra užgesinti degančią burną po karšto meksikietiško patiekalo arba atgaivinti vartotoją karštą vasaros dieną. Regiu Corn Lager sėkmę vasaros terasoje, jeigu tik jis bus teisingai pristatomas. Sakiškėms pavyko sulaužyti american adjuct lagerio steriotipą ir tai manau yra svarbiausia. Tikiu, kad išpildymo spragas ištaisys nauja įranga apie kurią Sakiškių alus paskelbė kiek anksčiau.

Pirkit ir ragaukit!

P.S. mane galite sekti ir socialiniame alaus tinkle Untappd, ten rasite ir tikslų šito alaus įvertinimą.
https://untappd.com/user/TomasBeerGeek

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

Pradėkime nuo pradžių. Gruodžio mėnesį ne tik „Dundulis“ stebino savo naujienomis. „Švyturio“ alaus darykla taip pat nesėdėjo rankų sudėjus ir paleido net keturias naujienas. Kaip lietuviškam pramonės milžinui – tikrai labai daug.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

Vardinė „20 statinių“ stout’o taurė, kurią gavome pristatymo metu.

Pirmiausiai buvo stout’as, pavadintas „20 statinių“. Jis brandintas viskio „Bunnahabhain“ statinėse 90 dienų ir parduotuvių lentynas pasiekė pirmąją gruodžio savaitę. Mūsų kolektyvas sulaukė kvietimo į šio alaus pristatymą, tačiau jo degustacijos aprašymo mūsų puslapyje nerasite dėl vienos priežasties – mano kuklia nuomone jis dar nebuvo pasiekęs savo skonio piko. Alui trūko brandos, todėl logiškesnis sprendimas buvo vieną butelį pasidėti į rūsį ir palaukti dar bent 90 dienų. Patikrinsim ir tuomet greičiausiai atsiras alaus degustacija. „20 statinių“ stout’as buvo pirmasis bandymas nustebinti – labai vykęs. Daug kam jo kaina pasirodė kosminė, bet galiausiai reikia suvokti, kad tokį alų pagaminti ne vaikų žaidimai ir už kokybę tenka mokėti brangiau. Vis dėlto, dabar jo lengvai ir negausi – dauguma, jei ne visas stout’as, jau išpirktas, o tai tik įrodo, kad kaina nesuvaidino didesnės reikšmės.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – pirmasis rimtas crafty atstovas Lietuvoje.

Toliau apie tai, kas taps nuolatine preke Lietuvos rinkoje. Pirmas rimtesnis (vis dar neapsisprendžiu ar „Vilkmergė“ turėtų būti laikomas crafty ar ne) didelės pramoninės daryklos bandymas pasiūlyti craft produktą. Tiksliau, toks alus vadinamas crafty. „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – eksperimentinis, mažas „Švyturio“ bravoriukas, kuriame atliekami alaus receptų bandymai. Jeigu rezultatas tenkina, tuomet partija verdama didžiojoje darykloje ir paleidžiama į plačiuosius vandenis. Pirmieji trys teigiamai paties „Švyturio“ įvertinti rezultatai: „Bėganti kopa“ – belgiškas witbier (kvietinis) stiliaus alus, „Ungurio kojos“ – amerikietiškas (taip rašoma oficialiame puslapyje) nefiltruotas lageris (apatinės fermentacijos alus) ir „Nežinomas krantas“ – belgiškas dubbel’is, kurio gamyboje naudojamos džiovinto ąžuolo drožlės. Šis alus taip pat pasirodė dar gruodžio mėnesį. Interviu su vienu iš „Raudonųjų plytų alaus dirbtuvių“ projekto idėjos generatorių ir kuratoriumi Andriumi galite pasiskaityti Gyčio ir Regio blog’e „alusalus.lt“. Savo įvertinimą jau pateikė ir Petrashka. Oficialiame alaus dirbtuvių puslapyje patalpintas įrašas, kuriame sakoma, kad vertintojai pasidalino į dvi dalis – teigiamai vertinančius ir palaikančius idėją bei heiterius, kurie purtosi vien išgirdę „Švyturio“ vardą („haters gonna hate“). Straipsnio pavadinimas atskleidžia, kad pasirinkau pirmąją pusę. Kodėl? Tuoj paaiškinsiu.

Pradėsiu nuo tokio elementaraus dalyko kaip alaus butelio išvaizda. Supilstytas į simpatiškus ir visiškai paprastus 0,33 l. buteliukus ir papuoštas įsimintina ir neperkrauta smulkmenomis etikete – alus atrodo estetiškai. Po kiekvienu pavadinimu surasite nurodytą stilių, o atsukę buteliuką į kitą pusę – svarbiausią informaciją apie produktą. Nurodomi naudoti apyniai, salyklai, kitos smulkmenos.

Aptarus butelio išvaizdą, pats laikas pereiti prie alaus degustacijos.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Bėganti Kopa

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ „UAB Švyturys-Utenos alus“

Stilius: witbier

Alk. konc: 4,5 %

Rekomend. temp: 10-11 °C

Pirmasis degustacijos sąraše – kvietinis alus. Alų degustuoju aukštesnės nei rekomeduojama temperatūra.

Spalva: skaisčiai geltona. Puta susidaro standi ir balta. Ilgainiui gražiai išsiformuoja.

Kvapas: pirmasis užsiuodžia bananas. Šiek tiek stebina, nes tai man asocijuojasi su vokišku weizenu. Įdėmiau pauosčius pasirodo ir citruso, bei gvazdikėlio natos. Ryškėja ir tropinių vaisių aromatas.

Skonis: alus lengvas, aukštos karbonizacijos (carbo – high). Alaus kūnas silpnas (body – low). Skonyje dominuoja citrusas. Jaučiamas ir citrusinio vaisiaus žievelės kartumas (etiketėje nurodomi saldieji apelsinai). Alus sausas, vasariškas. Poskonyje, be gomurį kandžiojančio sausumo, galima jausti ir lengvą kartumą (greičiausiai žievelė arba apynys). Asmeniškai aluje šiek tiek trūksta ryškesnių prieskonių aromato ir skonio. Alus pasirodė tarpinis variantas tarp witbier ir weizen.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Ungurio kojos

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ UAB „Švyturys-Utenos alus“

Stilius: american lager

Alk. konc: 5,3 %

Rekomend. temp: 9-10 °C

Spalva: ryškaus gintaro, tamsiai geltona. Susidaro balta ir korėta puta, kuri labai greitai nusėda. Alus neskaidrus, šiek tiek drumstas.

Kvapas: dominuoja karamelės natos, kurios atsirado dėl naudoto karamelinio salyklo. Ganėtinai stiprus ir miežio aromatas. Kvapas tikrai nėra išraiškingas – norisi daugiau apynio žoliškumo, kurio šiuo atveju beveik nėra, nors naudotas sausasis apyniavimas. Galima pajusti nebent simboliškas ir labai užslėptas apyniškas natas.

Skonis: alus lengvo kūno (body – low) ir aukštos karbonizacijos (carbo -high). Alus lengvas, vandeningas. Jaučiamas apynių kartumas, kuris yra silpnokas, taip pat ganėtinai aiškiai jaučiama karamelė ir jos saldumas. Skonyje, kaip ir kvape, trūksta apynių raiškos. Poskonis sausas, traukiantis gomūrį.

Apibendrinant – tikėjausi daugiau, bet galbūt šitas alus suras savo vartotojų auditoriją. Jis neįpareigojantis ir tinkantis atsigaivinti vasarą, bet ne mano skonio.

„Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ – „Švyturio“ žingsnis pirmyn.Nežinomas krantas

Raudonų plytų alaus dirbtuvės/ UAB „Švyturys-Utenos alus“

Stilius: dubbel

Alk. konc: 6,0 %

Rekomend. temp: 14-15 °C

Spalva: tamsiai ruda, linkusi į raudonumą. Rusva puta susidaro silpna ir greitai nusėda.

Kvapas: dominuoja džiovintų slyvų aromatas. Taip pat jaučiamas ir kitas džiovintas vaisius, sakyčiau abrikosas. Egzsituoja karamelinės natos. Kvapas saldus, medienos neužuodžiu. Galbūt šiek tiek trūksta kompleksiškumo, bet kvapas nenuvilia.

Skonis: labai ryškūs džiovinti vaisiai – slyvos, razinos. Kūno norėtųsi šiek tiek tvirtesnio, nes dabar jis vidutiniškas (body – medium). Karbonizacija vidutiniškai aukšta (carbo – medium/high). Skonis saldus, galbūt galėtų būti šiek tiek „ramesnis“, tačiau saldumas nėra labai įkyrus ir netrukdo. Poskonis sausokas, išryškėja šiek tiek degintų natų, lyg ir atsiranda mediena ir žinoma, viskas baigiasi saldžia džiovinta slyva.

Galutinis verdiktas: kaip pirmas bandymas – tikrai neblogas dubbel’is. Žinoma, yra kur tobulėti. Nederėtų jo lyginti su belgų klasika, tačiau tvirtesnis kūnas šiam alui nepamaišytų.

Alaus degustacija didesnių stebuklų neparodė, tačiau aš vis dar laikausi savo nuomonės, kad paragauti tikrai verta. Galbūt mano kartelė šiai produkcijai buvo šiek tiek per aukštai iškelta. Gali būti, kad koją pakišo ir tai, kad virti alaus stiliai buvo puikiai pažįstami ir žinojau, kad iš jų galima tikėtis daugiau. Sekantis „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ sąrašę – IPA. Labai laukiu šio alaus pasirodymo, nes jį bus galima įvertinti ne tik pasauliniame, bet ir lietuviškame kontekste, lyginant su Humulupu IPA.

Žingsnis pradėti virti crafty alų – labai sveikintinas. Sustabarėjusioje Lietuvos alaus rinkoje tai gali atsipirkti su kaupu. Ateityje „Raudonos plytos“ turėtų pateikti dar ne vieną eksperimentą, kurie, tikiuosi, kas kart bus vis geresni. Bet kokiu atveju toks eksperimentavimas – žingsnis į priekį.

Cheers!

Dundulis sako: „Labas vakaras, Lietuva“!

Naujienos! Naujienos everywhere! Dundulis pristatė „Dubults“ – dvigubą Indian Pale Ale (IPA) ir „Wakatu“ – auksinį elį su Naujosios Zelandijos apyniais. Hm, pristatė prieš šiek daugiau nei mėnesį. Minėjau, kad prieš maždaug savaitę pasirodė jų „Kiečių“ gruit elis su pelynu? Lyg ir rašiau apie jo degustaciją neseniai. O dar ir GAP (Gero alaus parduotuvė) paskelbė, kad atsiveža naują Mikkeller siuntą. Hm, ir Martynas iš Tikro Alaus išvirė Jungle Bell’į, red IPA su Naujosios Zelandijos apyniais. Vienžo, naujienų nors vežimu vežk. O kas smagiausia? Jos nesibaigia! Griauna planus paragauti kokį trappist’ų dubbel’į, kuris lentynoj jau metus dulkes renka. Bet lai renka, su laiku geresnis darosi.

Šiandien Dundulis pristatė ir dar vieną naujieną – pirmąjį Lietuvoje virta šokoladinį porterį „Labas vakaras“. Jeigu reikėtų skaičiuot Dundulio pirmus kartus, tai vienos rankos pirštų tikrai neužtektų – tikras šelmis.

Grįžtant prie alaus, labai norėtųsi pagirt daryklą už etiketės dizainą, specialiai „Dubults“ ar „Wakatu“ sukurtos etiketės buvo puikios, bet „Labas vakaras“ minimalistinis dizainas, mane sužavėjo. Nieko daugiau nereikia, kad alaus butelys atrodytų estetiškai tvarkingas ir patrauktų žvilgsnį. Etiketė paprasta, baltu ant juodo surašyta.

Dundulis Labas vakarasLabas vakaras

Dundulis

Stilius: porteris

Alk. Konc.: 5,0 %

Rekomend. temp.: 13 °C

Išvaizda: alaus spalva tamsiai tamsiai ruda su polinkiu į rubino raudonumą. Puta susidaro standi, rusva. Susiformuoja ir „sėda“ tolygiai.

Kvapas: kaip ir dera šokoladiniam alui, kvape dominuoja šokolado ir kavos natos. Šiek juntamas ir lengvas degėsis – tai deginto salyklo įtaka.

Skonis: alus lengvas, kūnas mažas-vidutinis (body low – medium), karbonizacija aukšta (carbo – high). Dominuoja šokolado ir deginto salyklo skonis. Poskonyje išlieka lengvas juodojo šokolado kartumas. Nors karbonizacija kartais išsišoka, bet alus pakankamai švelnus. Būtų šaunu, jei kūnas būtų tvirtesnis, alui to šiek tiek trūksta. Alus, ties bokalo paskutiniu trečdaliu jau tampa šiek tiek per daug vandeningas.

Bendras įspūdis – puikus. Sakyčiau, kad tai būtų visai neblogas sesijinis alus.

P.S. Mano spekuliacijas, kad tai gali būti Petrashkos receptas ką tik pasitvirtino – tai jo autorinis darbas, krikštas Dundulio bravore! Sveikinam!

P.P.S. Siūlau išvirti double chocolate porter (ar stout) ir jį pavadinti „Labanakt“ – būtų puikus duetas! 😉

Saison Dupont – klasikinis saison!

Sesija baigėsi, ta proga reikia paragauti ko nors tikrai išskirtinio. Sesija – saison, kodėl gi ne? Skamba beveik identiškai. Iš tiesų, tai saison stilius man šiokia tokia mistika. Dar nesu jo ragavęs, išskyrus Ligo Ziema festivalio metu, bet ten nors ir paliko įspūdį, tačiau buvo užgožtas stipresnių winter warmer’ių. Vieno gurkšnio užteko, kad kitą dieną ALEhous’e pasiimčiau butelį į namus. Koks iš manęs geek’as, jei saison neragavęs? Tiesa, Dundulio „Kvietkis“ buvo pristatytas kaip saison, bet mano nuomone stiliaus nesuprasi neparagavęs klasikos. O kas geriau už Saison Dupont, kurio mieles naudoja dauguma craft’ininkų JAV savo saison gamybai, apibūdina klasiką? Sakyčiau, kad niekas.

Taigi, trumpai apie stilių. Michael Jackson rašo, kad tai sezoninis, vasaros alus, tačiau prieinamas visais metų laikas. Nors alus ir apibūdinamas kaip vasariškas, tačiau yra ganėtinai stiprus, dažniausiai svyruoja nuo 5 iki 6,5% ABV. Alus pasižymi citrininėmis, pipirų natomis, taip pat yra sausas ir gausiai apyniuotas. Saison kilęs iš Valonijos regiono (prancūziškai kalbantis Belgijos regionas) ir yra laikomas tradiciniu to regiono farmhouse ale’u. Tim Webb savo interviu teigia, kad būtent saison tradicijos puoselėjimo ir garsinimo pavyzdys galėtų būti idealus Lietuvos kaimo aludariams. „Ir aš galvojau apie lambikus – na gerai, lyginti su lambikais būtų neteisinga, nes jie kaip folk alus, pažengė tiek toli per paskutinius 20 metų. Praeis dar kažkiek laiko, kai tą patį bus galima pasakyti apie lietuvišką kaimišką alų. Artimesnis panašus pavyzdys galėtų būti Saison iš Belgijos ar Biere du garde iš šiaurės rytų Prancūzijos, kurie yra kitokie tų šalių alaus pavyzdžiai, ir nors jie ne tokie garsūs, tačiau tai visiškai legitimios vietinės variacijos.“ Taigi, saison yra belgiškas „kaimiškas alus“.

Dupont brewery atsidarė 1950 m., senoje fermoje, kurios ūkinė veikla fiksuojama nuo 1759 m. Iki 1986 m. darykla išvirdavo iki 4 tūkst. hektolitrų alaus. Tuomet vis didesnei žmonių auditorijai atrandant belgiškąją produkciją, kilo susidomėjimas ir saison. Prasidėjo naujas daryklos etapas, kurio metu alus pradėtas eksportuoti į užsienį. Gamyba pakilo iki 5 tūkst. hektolitrų. Pradėjus glaudžiai bendradarbiauti su užsienio rinka, verdamo alaus kiekiai kilo kaip ant mielių ir 2010 m. pasiekė 14 tūkst. hektalitrų, o dabar sudaro 18 tūkst. hektalitrų per metus. Eksportuojama apie 40% viso išverdamo alaus.

Saison Dupont - saison klasikaSaison Dupont

Saison Brewery

Stilius: Saison

Rekomend. temp.: 12-14 °C

RateBeer.com: 99/100

BeerAdvocate.com: 93/100

Spalva: tamsiai auksinė, kaip sakų. Puta susidaro korėta, bet galiausiai susiformuoja beveik piršto storio ir išlieka ganėtinai ilgai.

Kvapas: nosį kutena malonus apynio žoliškumas ir karbonizacijos burbuliukai. Taip pat jaučiamos citrinos natos, juodieji pipirai ir prieskoniai kurių identifikuoti negaliu. Kvapas mainosi, galima užuosti vaisius, norėtųsi sakyti – abrikosą.

Skonis: tonizuojantis ir stebėtinai kartus. Ryškus mielių charakteris, kuris suteikia alui pikantiškumo. Kaip ir kvape, galima išskirti pipirus, bei citriną. Gomurį traukia alaus sausumas ir maloni rūgštelė. Poskonyje išlieka citrinos žievelės kartumas. Šio alaus kūnas vidutinis (body -medium), o karbonizacija aukšta (carbo – high).

Degustuojant alų apima jausmas, kad M. Jackson aprašydamas saison stilių, prie rašomosios mašinėlės sėdėjo būtent su šio saison taure.

Cheers!

Dundulio „Kiečių“ – eksperimentinis alus su pelynu.

Dundulis verda, mes ragaujam. Ne visada parašom atskirą įrašą blog’e, bet nuolatos kviečiam jų alaus paragauti. Karts nuo karto, jie mėgsta mus nustebinti įvairiais eksperimentais, limited edition alaus versijomis. Vienas tokių – „Kiečių“ – Dundulio virtas gruit elis. Apie gruit elius rašiau, kai pirmą kartą ragavau „Viržinio“. Flashback’as į praeitį buvo malonus, „Viržinis“ buvo sesijinis alus, lengvas, vasariškas alus kuris dar labiau patobulėjo šiais metais.

Ko tikiuosi iš „Kiečių“? Na, pirmiausia, tai alus, kuriam naudojama pelyno žolė ir ganėtinai stiprus alergenas – kietis. Kiečių skonio nežinau, neteko ragauti, na o pelynas primena apie žiemą ir anginą. Tuomet močiutė versdavo skalauti gerklę pelyno nuoviru – ne pats maloniausias prisiminimas. Besidomėdamas sužinau, kad kietis suteikia stiprų aromatą, laikomas piktžole, bet taip pat naudojamas ir maisto gaminime. Įsivaizduoju, kad alus turėtų būti stipraus, išskirtinio kvapo, mediciniškai kartus.

Alaus sudėtis – Pilsner, Aroma, Bisquit, CaraAmber salyklai, pelyno, bei paprastojo kiečio žolė, apyniai, alaus mielės ir vanduo – kaip visada, pateikiama ant etiketės. Patys aludariai, savo puslapyje, rašo: „suvaldytas pelyno kartumas ir žoliniai kiečių tonai harmoningai dera su salyklais, bei kiek primena daugeliui pažįstamą vermuto vyną.“

Dundulis "Kiečių"Kiečių

Panevėžio alus

Stilius: gruit elis

Alk. Konc.: 5,6 %

Rekomend. temp.: 15 °C

Išvaizda: Alų degustuoju šiek tiek šiltesnį, kambario temperatūros. Alaus spalva tamsaus gintaro, link rausvumo. Puta susidaro, bet nusėda beveik akimirksniu.

Kvapas: gėliškas/žoliškas, tačiau jaučiamos ir pakankamai stiprios salyklo užuominos. Užuodžiu lengvą uogų aromatą, kurio identifikuoti negaliu. Koją šiek tiek pakiša lengva sloga. Taip pat egzistuoja užslėptas pelyno kartumas, kvapas pažįstamas. Dėl stipraus kiečio aromato, tai jis suvaldytas, bet galėčiau pasakyti, kad identifikuoti kvapus sunku, todėl greičiausiai tai ir bus kiečio indėlis. Kvapas tikrai ryškus.

Skonis: alus lengvo kūno (low-medium body), ganėtinai aukštos karbonizacijos (medium-high). Pati pradžia – atrodo, kad dominuoja salyklas. Tačiau, toks konstatavimas tikrai klaidingas. Neilgai trukus po gurkšnio, gomurį užlieja lengvas pelyno kartumas, kuris dar labiau išryškėja poskonyje. Iš gelmių kylantis kartumas labai smagiai tonizuoja, pakandžioja liežuvį ir išlieka ilgam. Antras, trečias gurkšnis panašūs, tik salyklo pretenzijos visiškai nuslopinamos žoliškumo. Alus sausas, labai malonaus, šiek tiek gomurį sutraukiančio pojūčio.

Alus pretenzingas, galbūt pelynas patiks ne kiekvienam, tačiau paragauti šio produkto tikrai verta. Asmeniškai, labai nustebino, kaip puikiai aluje dera pelynas. Gerai, kad pasiėmiau du buteliukus!

Cheers!

Orval

Orval – vienas iš aštuonių, alų verdančių trapistų vienuolynų, kurie slepiasi po ženklu Authentic Trappist Product. Pasak šaltinių, šio vienuolyno alaus ir vyno gamyba ir vartojimas datuojamas nuo 1628 m., o paskutinis vienuolis, kuris buvo vyriausiasis aludaris, dirbo iki 1793 m. gaisro. Dabartinė Orval alaus darykla veikia nuo 1931 m. ir yra ketvirta, tarp trapistų, pagal išverdamo alaus kiekį (2004 m. 45 mln. hektolitrų, 2012 – 69 mln. hektolitrų).

Orval alų atsivežiau iš Rygos, taip pat jo teko ragauti būnant Belgijoje. Tikrai labai įdomus Belgian ale’as, kurį rekomenduočiau paragauti visiems. Problema tik viena – nerasi jo Lietuvoje. Mano degustacijos sąsiuvinyje paminėta, kad ragautas alus buvo jaunas – išpilstytas 2012-09-06, o ragautas 2013-06-17.

Vienas įdomus faktas – Orval alaus ABV gali svyruoti drąstiškai. Jis išpilstomas 5,2% ABV, tačiau butelyje, tęsiantis fermentacijai, šis rodiklis gali pakilti iki 7,2%. Orval, kuriuo prekiaujama Europoje, etiketėje pažymėtas kaip 6,2 % ABV, o Amerikoje – 6,9%.

Orval Orval

Orval Brewery

Stilius: Belgian ale

Alk. konc.: 6,2 % ABV

Rekomend. temp.: 12-13 °C

RateBeer.com99/100

BeerAdvocate.com94/100

Spalva: tamsaus, drumsto gintaro. Alus neskaidrus, puta susidaro standi, bet „sėda“ ganėtinai greitai. Tai galite pastebėti ir nuotraukoje.

Kvapas: Citrusiniai vaisiai, sakyčiau netgi pati citrina, dominuoja kvape. Taip pat neryškiai skleidžiasi apynių žoliškumas, gėliškumas. Kvapas labai lengvas, turbūt tinkamas apibrėžimas būtų – pavasarinis. Uoslės jis neužgožia, tačiau yra pakankamai ryškus ir subalansuotas, kad sugebėtum pajaust kiekvieną dalelę.

Skonis: Pirmiausiai ką pajauti, tai malonų rūgštumą, kuris sutraukia burną. Tai reiškia, kad alus sausas. Rūgštumas burnoje neišlieka ilgai, jis mainosi iškart su keliais skoniais. Pasijaučia, kvape užuosti, citrusiniai vaisiai – aiškiausiai citrina ir jos žievelės karstelėjimas. Taip pat skleidžiasi ir lengvas, vos apčiuopiamas apyniškai žoliškas kartumas. Poskonyje neryškus greipfruto kartumas, vaisiškas salstelėjimas. Šio alaus kūnas tvirtas (body – full), o karbonizacija vidutiniška (medium/high).

Vienas įdomesnių mano ragautų alų. „Smagus“ alus, labai vasariškas, gaivus. Tačiau su Orval reikia elgtis atsargiai, nes bus kaip su „Pringles“ – kartą paragavęs, negalėsi sustot! 🙂 Gurkšnis po gurkšnio ir nepastebi, kaip ištuštėja tavo taurė.

Orval degustavau kartu su Paulium ir Vladu, tai galbūt ir jie įkels savo pastabas.

Skanaus!

Maredsous 10 Triple

Prieš gerą mėnesį buvau Prancūzijoje. Atostogavau, smagiai leidau laiką ir ragavau šiek tiek alaus. Kelionės įspūdžius papasakosiu per kelis kartus, o pradėsiu nuo Maredsous tripelio, kurio dar visai neseniai buvo galima aptikti ir Lietuvoje, tačiau dabar iš radarų jis dingęs.  (Paulius rašo, kad jo niekada Lietuvoj ir nebuvo, matyt kažką supainiojau)

Maredsous Abbey alų , pagal licenziją, nuo 1963 m. verda Duvel Moortgat Brewery alaus darykla Belgijoje. Bene žinomiausias šios daryklos produktas – Duvel alus. Pats benediktinų vienuolynas gamina tokio pat pavadinimo sūrį. Gauti pinigai tradiciškai skiriami vienuolyno išlaikymui ir labdarai. Darykla siūlo trijų stilių Maredsous produktus – Blonde ale (6,5% ABV), Brune (dubbel 8% ABV) ir Triple (10% ABV). Pirmuosius du galima aptikti Lietuvoje – Rimi prekybcentriuose, Alaus studijoje, Belguose ir t.t. Trečiasis – Triple – anot oficialaus puslapio yra pats įspūdingiausias Maredsous serijos gaminys. Jis pristatomas kaip „golden-bodied, Belgian Triple, redolent with festive sparkle, creamy body, and a luscious head. Its elegant smoothness belies the strong alcohol content. You’ll revel in its balanced, long, and warmish finish.“

Seilė tįsta prisiminus, išties šis tripelis vienas skaniausių mano kada ragautų. Duvel Moortgat gali statyti jį į vieną eilę su Duvel’iu. Trumpai perteiksiu savo pojūčius ragaujant Maredsous Triple.

Maredsous Triple

Apšvietimas gan prastas, atsiprašau 🙂

Maredsous 10 Triple

Duvel Moortgat

Stilius: Belgian Triple

Alk. konc.: 10 % ABV

Rekomend. temp.: 12-13 °C

RateBeer.com97/100

BeerAdvocate.com88/100

 

Spalva: tamsaus gintaro. Puta standi, itin balta, gerai laikosi, lieka gražus piešinys.

Kvapas: Tik atidarius buteliuką tvokstėli saldumas. Labai gražiai išreikšti vaisiniai aromatai, mielių charakteris. Taip pat jaučiamas lengvas medaus prieskonis, iš vaisių galima bandyti išskirti persikus/abrikosus.

Skonis: Skonyje dominuoja vaisiai, sakyčiau – persikai. Šiek tiek glumina alaus tirštumas, bet kaip ir žadėta puslapyje jis labai smooth, tarsi gertum smoothie :). Alus ganėtinai gaivus, skonyje galima apčiuopti ir citrusų žievelės įtaką. Poskonyje šiek tiek jaučiamas apynių kartumas, žoliškumas. Jis išlieka ilgai, persipindamas su maloniu vaisių švelnumu. Aluje taip pat subtiliai reiškiasi ir alkoholio šiltumas. Šio alaus kūnas – tvirtas (body – strong), karbonizacija vidutiniškai aukšta (mid-high), o geriamumas – žemas (drinkability – low).

Toks alus puikiai tinka šaltėjantiems vakarams ar prie Kūčių/Kalėdų stalo. Jeigu žinote kur jo galima gauti Lietuvoje, dalinkitės komentaruose!

Lagunitas Censored (ir ne veltui!) ir New DogTown Pale Ale

Kadangi Lagunitas yra toks žiauriai geras alus. Ir jo galima įsigyti Lietuvoje. Ir niekas apie jį be manęs nerašo. Dar viena apžvalga.

Šiuos buteliukus nusipirkau naujai atsidariusiame restorane/kavinėje per ilgu pavadinimu Alaus Kultūra&delicatessen ÖL, Kaune. Restoranas labai patiko, todėl jį aprašysim atskirai. Kai apsilankysim dar kartą.

Lagunitas Brewing Company atidaryta 1993 metais Lagunitas mieste Kalifornijoje. Šiuo metu darykla perkelta į netoliese esantį miestą pavadinimu Petaluma. Dabar ši darykla patenka į 20 daugiausiai parduodančių craft alaus daryklų Jav.

Lagunitas Censored

Lagunitas Censored

New DogTown Pale Ale

Lagunitas Brewing Company, California, USA

Stilius: American Amber Ale

Alk. konc.: 6,75 % ABV

Rekomend. temp.: 14 °C

RateBeer.com: 89/100

BeerAdvocate.com: 85/100

Mano pastabos. Gintarinės spalvos, didelės tvirtos putos, kuri po savęs paliko gražų piešinį taurėje. Pirmoji taurė buvo visiškai skaidri, antrojoje buvo šiek tiek nuosėdų. Pilant alų pasklido saldus vaisinis džiovintų abrikosų aromatas. Kvapas tuo pačiu ir įdomus ir pabodęs, bet suintrigavo. Gurkštelėjęs pirmą nedrąsų gurkšnį pajutau koks tai subalansuotas alus. Vidutiniškai aukšta karbonizacija ir tvirtas kūnas. Kitą gurkšnį jau didelį – labai daug skonio. Pradžioje pajutau džiovintų ir šviežių vaisių saldumo miksą, kurį gale papildo švelnus, bet tvirtas kartumas. Net kūnas nuėjo pagaugais, va dėl tokio alaus ir rašom šitą blogą!

Labai skanus ir geras alus. Būtinai važiuokit i Kauną ir nusipirkit. O šiaip, jei turėčiau savo barą, tai paskelbčiau, kad gražinsiu pinigus visiems pirkėjams kuriems šis alus nepatiko. Tokių neatsirastu. Nebent bomžai, anarchistai arba patologiniai melagiai.

PS. Lietuviška etiketė rašo, kad čia yra 5,9% stiprumo. Mano skonio receptoriai ir Lagunitas etiketė –  6,75% stiprumo.

Lagunitas New DogTown Pale Ale

Lagunitas New DogTown Pale Ale

New DogTown Pale Ale

Lagunitas Brewing Company, California, USA

Stilius: American Pale Ale (APA)

Alk. konc.: 6,2 % ABV

Rekomend. temp.: 14 °C

RateBeer.com: 96/100

BeerAdvocate.com: 90/100

Mano pastabos. Spalva tarp auksinės ir vario, nuotrauka daryta prietemoje, tai ir spalva atrodo šiek tiek tamsesnė. Puta didelė, aišku tą įtakojo ir taurės pasirinkimas, bet kokiu atveju puta išsilaikė iki paskutinio lašo ir buvo ne tik aukšta, bet ir tvirta. Kvape vyrauja apyniai, tokie žali ir citrusiniai. Skonyje dominuoja apyniškumas, nors vietom jaučiamas ir salykliškas saldumas. Apyniai naudoti keli, spėčiau amerikietiški three C’s. Viršų ima citrusiniai skoniai, bet jaučiamos ir vaistažolių, tropinių vaisių natos. Apynių dėta gausiai,  kartumas jaučiamas, bet gomurio nesutraukia. Poskonis išlieka ilgai. Alus sausokas ir gaivus. Kūnas vidutinis, o karbonizacija vidutiniškai didelė. Karbonizacija vienas iš tų dalykų kas skiria amerikietiškus ir angliškus šviesiuosius elius.

New DogTown Pale Ale puikiai atspindi amerikietišką požiūrį į alų, tokį šviežų ir turtingą. Stipraus ir aiškaus skonio alus.

Kaip ir visus alus, kuriuos esu aprašęs, labai rekomenduoju paragauti! Visgi craft beer pasirinkimas Lietuvoje toks siauras, kad kažką praleisti būtų nedovanotina.

St Martin Cuvée de Noël – Kalėdinis alus

 St Martin Cuvée de Noël

Brasserie de Brunehaut

Stilius: Belgian Strong Dark Ale

Alk. konc.: 8,5 % ABV

Rekomend. temp.: 12-14 °C

RateBeer.com60/100

BeerAdvocate.com: 84/100

Vakar į svečius atėjo kolega Tomas. Beergeek’inom prie taurės alaus, aptarėm naujienas ir pasidalinom įspūdžiais. Tomas papasakojo apie Herkų Kantą Klaipėdoje ir koks šaunus tai yra baras (jau greit ir apžvalgą parašys), o aš tuo tarpu apie alaus studiją, kuomet man ten įpylė rūgti pradėjusį alų… Dar nusprendėm šiandien 17:30h eiti į Bambalynę, pratęsti barų gidą. Galų gale šneka pasisuko apie debilišką naujametinį draudimą ir apie gildijos pareiškimą ta tema. Fakin socialiai atsakingas verslas gelbsti Lietuvą nuo alkoholizmo. Susirūpino, matot, pijokais ir bomžais, kuriem jau seniai pochui ką gerti ir kuo užgerti. O, kad rugsėjo pirmosios proga visi moksleiviai pagrinde geria gildijos produkciją, tai ne esmė.

Aptarę visus tuos draudimo reikalus, sugalvojom, kad reikia paragauti kažko draudžiamo. Atidaręs sekciją ir apverkęs senkančias draudžiamų svaigalų atsargas, kampe radau buteliuką alaus, kurį buvau užmiršęs. Kalėdiniu laikotarpiu nusipirkau porą naujienų. Pirma jų – Tongerlo Winter Ale. Šį paragavau tik nusipirkęs ir likau nusivylęs, o kitą St Martin Cuvée de Noël atidėjau į šalį ir labai atsiprašau dėl to. Atsiprašau, nes jo Lietuvoje nebenusipirksit (bent kol kas), o dėmesio jis tikrai vertas!

Noël prancūzų kalba reiškia Kalėdas. Taigi šis Brunehaut daryklos kūrinys, tai Kalėdinis alus. Belgiškas, prancūzakalbio Valonijos regiono, Kalėdinis alus!

Mano pastabos. Tamsiai rudos spalvos, kurią įrėmina raudoni pakraščiai. Puta silpna, greit nusėda. Dominuoja medicininis, žolelių kvapas, kuriame pirmu smuiku groja aitrus anyžių aromatas. Silpnai jaučiami ir dubbel’iams, bei BSDA’ams būdingi slyvų, džiovintų obuolių aromatai. Gurkštelėjus kvapai persikelia į burną, kurioje bazinės džiovintų vaisių nat0s slepiasi už medicininių žolelių ir anyžių skonių gamos. Burnoje lieka toks lipnus, likeriškas, jėgermeisteriškas poskonis. Vidutiniškai pilno kūno, vidutiniškai aukštos karbonizacijos alus.

Kiek mačiau, tai šis alus liko nepastebėtas internetinių alaus apžvalgininkų. Ir aš pats tik per laimingą atsitiktinumą jį atradau lentynoje, ir labai džiaugiuosi, nes būtent taip aš įsivaizduoju tikrą Kalėdinį alų. Šis alus labai nustebino savo stipriai išreikštu anyžių skoniu, bei aromatu, kas man buvo naujiena.

Pauwel Kwak ir Tripel Karmeliet

Bosteels Brewery – tai darykla mažame Belgijos Buggenhout kaimelyje. Ši darykla Bosteels šeimos rankose jau daugiau nei du šimtus metų ir per tokį ilgą laikotarpį ji iš rankų į rankas perėjo jau septynis kartus. Dar 1791 m. šią daryklą įkūrė Evarist Bosteels, o dabar ją valdo Ivo Bosteels (6-oji karta) ir jo sūnus Antoine (7-oji karta). Savo internetiniame puslapyje jie rašo, kad alumi prekiauja dešimtyse pasaulio šalių, o kiek man yra žinoma Lietuvoje šios produkcijos galima paragauti Rene restorane ir Portobello pub’e (jei žinote daugiau vietų – laukiame jų komentaruose).

Pauwel Kwak ir Tripel Karmeliet – du išskirtiniai Bosteels daryklos produktai. Vienas išskirtinis ir visame pasaulyje pažįstamas dėl savo taurės, o kitas, tuo tarpu, dėl nuostabaus ir kaip pasakytų maestro Vytautas Kernagis – fantastiškai nepakartojamo skonio. Šiandien abu šiuos perliukus pristatome Jums.

 Pauwel Kwak

 Brouwerij Bosteels

 Stilius: Belgian Strong Pale Ale

 Alk. konc.: 8,1 % ABV

 Rekomend. temp.: 12-13 °C

 RateBeer.com95/100

BeerAdvocate.com: 84/100

Pauwel Kwak – Napaleono laikais gyvenęs aludaris ir smuklės „De Hoorn“ savininkas. Būtent jam ir yra priskiriami laurai už šios išskirtinės taurės išradimą. Istorija byloja, kad jo smuklę kasdien aplankydavo paštininkų karietos. Paštininkai mėgdavo užsisakyti Kwak’o verdamo alaus troškuliui numalšinti. P. Kwak’as į tai atkreipė dėmesį ir sukūrė būtent tokią taurę savo alui, kad paštininkai jodami galėtų saugiai ir tvirtai ją laikyti rankoje, o ištuštinę – ją pasikabinti prie karietos ar arklio šono. Šiandien Pauwel Kwak yra vienas iš nedaugelio išlikusių istorinių belgiškų alų, kuris, gerbiant tradicijas, yra patiekiamas išskirtinai jam skirtoje taurėje.

Pauwel Kwak is malty, toffeeish, and nougat-like, with a fruity, brandyish, warming finish.

Michael Jackson

Mano pastebėjimai:

Spalva: sodri raudona, tarsi rubino. Pilant į Kwak’o taurę tvirta ir tiršta puta, tuo tarpu įpylus  į degustacinį tulip’ą puta praktiškai nesusidarė, jos užuomazgos išnyko akimirksniu.

Kvapas: dominuoja džiovintų obuolių aromatas, užuodžiami ir gvazdikėliai. Apskritai jis panašus į namuose kepto obuolių pyrago. Kvapas stiprus, salstelėjęs, gundantis, kviečiantis gurkštelėti.

Skonis: Galiausiai neatsilaikai pagundai ir paragauji. Gomurį užlieja įvairiausių skonių paletė. Kaip ir kvape, skonyje jaučiami džiovinti obuoliai, lengvas, greičiausiai gvazdikų, prieskonis. Sunku identifikuoti kas suteikia skoniui lengvumo – galbūt tai citruso žievelės, sakyčiau aplesino. Drinkability – vidutinis. Laipsniai daro savo, bet alus malonus gomuriui ir puikiai šildo iš vidaus. Tai full-body alus, kurio karbonizacija aukšta.

 Tripel Karmeliet

 Brouwerij Bosteels

 Stilius: Tripel

Alk. konc.: 8,4 % ABV

Rekomend. temp.: 14 °C

RateBeer.com99/100

BeerAdvocate.com: 95/100

Šis alus – įkūnija tai, ką straipsnio pradžioje pavadinau fantastiškai nepakartojamu. Ką čia slėpsi – tai greičiausiai mano mėgstamiausias tripel stiliaus alus. Pagalvojau, jei jau apie Kwak’ą parašiau įdomu faktą, tai galbūt reikia ir apie Karmeliet kažką įdomaus suraityt. Taigi, šio alaus gamyboje yra naudojami trijų rūšių grūdai: kviečiai, avižos ir miežiai. Taip pat Tripel Karmeliet atliekama ir antrinė fermentacija. Prieš pat išpilstant Tripel Karmeliet, į butelius įdedama cukraus ir šviežių mielių. Po to supilstytas alus dvi-tris savaites laikomas buteliuose, pastovioje 22 °C  temperatūroje. Tuo metu mielės atlieka savo darbą – paverčia cukrų į anglies dioksidą taip suteikdamos alui aukštesnę karbonizaciją. Pasibaigus šiam procesui, mielių likučiai gražiai nusėda butelio dugne.

Triple Karmeliet is a brew of some finesse and complexity: with a wheat lightness, sweet lemons, an oaty creaminess, and a spicy, medicinal dryness

Michael Jackson

Mano pastebėjimai:

Spalva: auksinė su šiokiu tokiu oranžiniu atspalviu. Puta originalioje taurėje – tvirta, ilgai išliekanti ir gražiai išsiformuojanti, paliekanti bangos purslų įspūdį.

Kvapas: Įkvėpus, receptorius užlieja tokia kvapų gausa, kad iškyla didelė grėsmė smegenims susprogti! Citrusas, žiupsnelis cinamono, įvairiausi vaisiai (tropiniai), kviečiai.. kvapų tiek daug, kad kiekvienas ras kažką pažįstamo, o visus išgaudyti – misija neįmanoma. Kvape dominuoja citrusinis aromatas.

Skonis: lengvas citrusas, daug įvairiausių prieskonių. Kwak‘e jei ir jaučiami gvazdikėliai, tai labai silpnai, o tuo tarpu Tripel Karmeliet – gvazdikėlių ir kitų prieskoninių šakelių rojus. Skonis labai lengvas, kreminis. Alus lengvai nuslysta rykle žemyn, puikiai nuteikia ir šildo. Poskonis burnoje lieka ilgai, jis labai malonus, karstelėjęs, gaivus, tarsi būtum perkandęs citrinos sėklytę. Alaus body full, o karbonizacija aukšta.

P.S. turint galimybę alų pabrandinkite. Priešingai, nei Kwak‘as, Tripel Karmeliet pasiduoda brandinimui ir bręsdamas butelyje tampa tik geresniu ir įspūdingesniu.

Šie du alūs yra ne vieninteliai Bosteels Brewery sukurti perlai – trečias, išskirtinis jų produktas – šampaninis Deus alus. Tačiau apie jį kitą kartą, kai proga bus tinkamesnė 🙂

Skanaus!

Scroll to top