APŽVALGOS

„IPA – išvirė Paulius alų“ degustacija

Toks skaidrus, kad pastačius knygą, kitoje taurės pusėje, galima būtų ją skaityti!

IPA – išvirė Paulius alų

BeerGeek.lt namų bravoras, Vilnius, Lietuva

Stilius: IPA (india pale ale)

Alk. konc.: ~5,2% ABV

Rekomend. temp.: 12 – 14 °C

Alaus receptą galite rasti ČIA

Alaus virimo eigos aprašymą ČIA

Saulėtą popietę, už lango čiulbant paukščiams, atidariau paskutinįjį „IPA – išvirė Paulius alų“ butelį. Nuo išpilstymo į butelius praėjo maždaug šeši mėnesiai, todėl labai bijojau, kad alui jau laikas į pensiją, kad per ilgai laikiau ir alus bus pagedęs. Galų gale čia gi mano paskutinis butelis, pirmojo sąvo alaus…

  • Tamsios gintaro spalvos, visiškai skaidrus, jokių nuosėdų. Nedidelė, balta puta. Atitikimas stiliui? 5/5.
  • Kvape dominuoja apyniai. Kvepia skaniai, gundo paragauti.
  • Skonyje dominuoja apyniai. Net ne dominuoja, o visiškai karaliauja. Iš pradžių jaučiamas žoliškumas suteikia alui natūralumo pojūtį, kurį greitai pakeičia citrusinių skonių simfonija.
  • Kaip ir priklauso IPA’ai – lengvo kūno, nedidelės putos bei karbonizacijos.

Išvada. Apynių naudojau nemažai, manau juos suderinau gerai. Skoniai tarpusavyje derėjo puikiai. Sausas apyniavimas davė alui natūralumo, žalio skonio. Salyklas šiam recepte atliko antraeilį vaidmenį. Puikiai prisidėjo kvietinis salyklas, kurio naudojau nedaug, bet jis matyt prisidėjo prie to gaivumo pojūčio. Mieles rinkausi neutralias, bet būtent jos mano lūkesčių nepateisino.

Problema. Mielės paskutiniame butelyje buvo tobulai nusėdusios ir skonyje jų nesijautė visai. BET pilant antrą taurę alaus iš to paties butelio pateko šiek tiek mielių, kurios davė molio prieskonį. Tas molio prieskonis visiškai nederėjo prie tobulai suderintų kitų skonių. Molio prieskonis sugadino skonių kaitos malonumą, perėjimą nuo žolinio skonio prie citrusų… Kita kart verdant, turbūt pakeisiu mieles. Malonu būtų sulaukti patarimų mielių klausimu.

All in all, puikus IPA, norėčiau šaldytuve visąlaik turėti tokio buteliuką.

Sambariai 2012 – alaus kultūros simpoziumas

Programa

Šį savaitgalį, 2012-10-06, Vilniuje, Vilniaus universiteto botanikos sode vyko II-asis kasmetinis alaus kultūros simpoziumas „Sambariai 2012“. Alaus megėjai, gerbėjai ir entuziastai į renginį iš visos Lietuvos skubėjo nuo pat ryto.

12 valandą įžanginį žodį taręs D. Brandišauskas atidarė renginį, kuris prasidėjo etnologo Žilvyčio Šaknio paskaita „Sambarių papročiai“. Kaip ir dera, buvo papasakota, kas per velnias tie sambariai yra ir kaip tokį paprotį suvokė mūsų protėviai. Po gan smagios ir informatyvios paskaitos, lyg tyčia sekė šlakelis mitologijos. Etnologas, mitologas Dainius Razauskas skaitė paskaitą „Perkūnas ir Raugas“. Ši paskaita, nors šiek tiek ir nukrypus nuo alaus tematikos (mano subjektyvia nuomone), tačiau suteikė gero juoko dozę, kuomet kalba pasisuko apie gaisrų gesinimą rūgpieniu! Po dviejų paskaitų atėjo laikas ilgesnei pertraukėlei. Jos metu buvo galima susipažinti su Sambarius aplankiusiais amatininkais, išgirsti, kaip gaminama jų produkcija ir sužinoti daugiau ar mažiau viską ko tik norėjai. Apžiūrėję visus dirbinius ir paklausę pasakojimų apie jų gamybos ypatumus, buvome pakviesti žengti į atvirą erdvę, kurioje senosios kartos aludaris J. Simonaitis pasakojo apie tradicinio, kaimiško alaus darymą. Įdomu buvo išgirsti ir pamatyti kaip senolis demonstruoja ir dalinasi patirtimi sukaupta per daugelį alaus virimo metų. Kol klausėme jo pasakojimo, buvo galima degustuoti aludario alaus, kurio jis nepagailėjęs visą bačką atrideno! Iškart po p. Juliaus alaus gaminimo pamokėlės su juo į dvikovą stojo svetys iš tolimosios Norvegijos. Odd Nicolaysen „Vingmyr“ pasakojo apie senosios Skandinavijos aludarystę ir kaip norvegai be apynių verčiasi.. Po pasakojimo sekė jo išskirtinio alaus degustacija iš specialiai Sambariams pagaminto – tradicinio skandinaviško „dubens“.

Greitai užkandę, jau skubėjome į Lino Čekanavičiaus paskaitą „the wind of changes“ arba maždaug „kas naujo alaus rinkoje“. Profesorius labai aiškiai ir ekspresyviai pakalbėjo apie visas naujoves, kurios drebina alaus rinką – tai ir „extreme brewery“ ir rūšių kryžminimas ir t.t. Iš tiesų – įspūdinga, vertinga ir be galo įdomi paskaita! Po šios paskaitos, pakyla buvo užleista etnologui Jonui Mardosai, kuris šmaikščiai papasakojo apie alaus barus sovietmečio miesto kultūroje, nevengdamas įterpti ir vieną kitą juokingą nutikimą iš savo asmeninių nuotykių.  Paskaitų ciklą užbaigė istoriko A. Astrausko paskaita, paremta jo paties parašyta knyga „Per barzdą varvėjo…“. Pagrindinis šio pranešimo tikslas – išprovokuoti diskusiją apie tai kas yra tautinis gėrimas ir kodėl tautiniai „bran‘dai“ yra šių dienų marketingo arkliukas. Šią diskusiją galima būtų pavadinti ganėtinai nusisekusia.

Iškart po paskaitų buvome pakviesti į „Aulą“, kurioje mūsų laukė „Sambarių“ vaišės. Naminis dalyvių alus, rėmėjų atvežti gėrimai leido vakarui neprailgti ir nenuobodžiauti. Diskusijos ir aptarimai vyko kiekviename būrelyje. Beergeek‘us šioje dalyje maloniai nustebino vienas extreme brewery pavyzdys – 253 IBU double IPA alutis, kurį į šį renginį atsivežė vienas iš naminių aludarių.

Ką gi, nekantriai laukiame ką pasiūlys kiti metai ir kviečiame visus prisijungti! Geras laikas – garantuotas!

p.s žemiau galite peržvelgti keletą nuotraukų iš „Sambarių“

Vilkmergės kvietinis

Vilkmergės kvietinis alus, naujiena, su kuria ko gero jau spėjo susipažinti daugelis alaus mėgėjų. Už tai, kad mes šio alaus paragavome tik dabar, ko gero galime padėkoti įmonei pavadinimu „Greitasis kurjeris“, kuri Vilkmergės alaus adresuotą siuntinį mums gabeno apie dvi savaites. Kartu su siuntiniu gavome ne tik seniai žadėto alaus, tačiau taip pat ir priekaištų, kodėl mes nelaukėme siuntinio, pasirodo, jei jau žinai, kad artimiausiu metu turėtum gauti siuntą, būk malonus ir būk namuose, nes bet kurią artimiausių dviejų savaičių minutę gali pasirodyti kurjeris. Tiek jau to, ne apie juos čia rašome, bet pareigą pranešti visuomenei apie taip šauniai dirbančią įmonę vis tiek jaučiu.

Grįžtant prie alaus, Vilkmergės alus papildė savo gyvo alaus kolekciją dar vienu, šį kartą kvietiniu alumi. Tai jau ketvirtasis šios daryklos produktas, kuris kaip ir ankstesnieji yra išpilstytas į pusės kvortos (0,41 l.) butelius. Vilkmergės aludariai šį produktą apibūdina kaip bene vienintelį gyvą kvietinį alų išvirtą Lietuvoje, tačiau mes nedidelėje lietuviško kvietinio alaus rinkoje žinome dar ir Kauno kvietinį bei Dundulio Balamuc gyvą alų.

Kvietinis alus, kaip ir kiti mūsų produktai, verdamas pagal XVIII a. tradicijas: ne tik nepasterizuojamas, bet ir nefiltruojamas, todėl dar vadinamas „gyvu“. Dėl ypatingo skonio kvietinis visada buvo laikomas gurmanišku alumi, tinkančiu netgi prie tokių patiekalų kaip jūros gėrybės ar sūriai. Gėrimo sudėtyje yra natūralių mielių nuosėdų, tad prieš pilant jį į taurę rekomenduojama paversti butelį, kad mielės pakiltų.

Gamintojas

Vilkmergės aludariai šį alų gerti pataria 7-9 C laipsnių temperatūros, taigi atvėsinome iki maždaug panašios temperatūros ir paragavome.

Mūsų pastebėjimai:
Karbonizacija keistokai aukšta, spalva itin blyški. Kvapas stiprus, paprastas, tačiau sunkiai nusakomas, labai panašus į Švyturio balto. Jaučiami lengvai „mėsingi“ vaisiai, lyg ir bananas ar persikas, galbūt greičiau bananas. Alus skystas, vandeningas, kartokas, tačiau taip pat juntamas ganėtinai ikyrus saldumas. Poskonyje išliekantis kartumas nustelbia visą likusią simfoniją, gali būti juntami ir saldesni vaisiai, bet viską greitai nuplauna vandeningumas.

Alutinio maratonas 2012

Kam reikia tas žino, o kas nežino tam pranešame, kad šį savaitgalį Vilniuje vyko penktasis kasmetis ir tarptautinis (!) alutinio maratonas. Nuo ansktyvo šeštadienio ryto „Alaus namuose“ pradėjo būriuotis alaus ir sporto entuziastai. Žinoma, beergeek.lt komanda nepraleido progos sudalyvauti šiame renginyje. Ne tik, kad sudalyvavo, bet ir šauniai pasirodė.

Maratono distanciją šiais metais sudarė šešiolika barų suskirstytų į dvi apygardas – „Žirmūnų“ ir „Centro“. Užsiregistravo rekordinis žmonių skaičius – 150, o visi dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: profesionalų (sportininkų), vyrų ir moterų. Esminis maratono tikslas buvo smagiai praleisti laiką, bet norėdami varžytis dėl pagrindinio prizo privalėjo apibėgti visus numatytus check point‘us (barus). Už kiekvieną išgertą 100 ml alaus nuo bendro laiko buvo atimama viena minutė.

Pirmiesiems dalyviams startas buvo duotas 15:45, o „beergeek‘ų“ nariai Vladas ir Paulius startavo prabėgus vos kelioms minutėms – 15:47. Nulėkus iki stotelės, prieš nosį, duris užvėrė dešimtas troleibusas, kuris buvo idealus variantas siekiant nusigauti iki pirmojo atskaitos taško (žinoma beergeek‘ų smegenys prieš maratoną susidėliojo optimaliausią maršrutą) – Alyno esančio Ulonų gatvėje. Užsispyrimas nuo pat pradžių siekti gero rezultato davė savo vaisių, aplenkę troleibusą Vladas ir Paulius įšoko į jį kitoje stotelėje esančioje šalia Skalvijos kino teatro. Susirinkus visus keturis štampus esančius Žirmūnuose paaiškėjo, kad skubama buvo neveltui, nes tik per „marytės plauką“ beergeek‘ai suspėjo į autobusą vežantį iki Užupio Šnekučio (joks kitas transportas apart nuosavų kojų ir viešojo nebuvo leidžiamas). Centrinė maratono dalis, padedant ir smegenis kutenančiam bei skrandžiuose esančiam alučiui nepraėjo be nesusipratimų. Vienas punktas buvo apibėgtas ir į jį teko sugrįžti, kitas buvo pražiopsotas dėl užsikalbėjimo, tačiau finišo linija galiausiai buvo pasiekta 18:17.

Pirma kartą dalyvaudami tokiame renginyje, beergeek‘ai pasirodė tikrai neprastai. Draugiškai užėmė 17-18 vietas. Galutinis beergeek‘ų laikas 124 minutės. Deja, nors tokio laiko ir nepakako, kad būtų pasiektas superfinalas, tačiau abu beergeek‘ai liko patenkinti pirmuoju startu.

Superfinale, pagrindinio prizo likimas buvo sprendžiamas minuso principu. Iš profesionalų grupės į finalą pateko vienas asmuo, o iš vyrų ir moterų po tris pagal pademonstruotus galutinius rezultatus. Siekiant išaiškinti nugalėtoją, dalyviams buvo pateikiami klausimai susiję su aplankytų barų interjeru. Atsakius neteisingai buvo iškrentama iš tolimesnės kovos. Galiausiai kovoti liko vienas profesionalas ir vienas vyrukas. Jie akis į akį susidūrė titanų dvikoje – reikėjo kaip įmanoma ilgiau ištiestoje rankoje išlaikyti litrinį alaus bokalą (pripildytą vandens). Pagrindinis prizas atiteko vieninteliam superfinale besigrūmusiam profesionalui, į jo namus iškeliavo naujas šaldytuvas. Kiti dalyviai, tame tarpe ir beergeek komanda buvo apdovanot paguodos prizais. Visi dalyviai savo įspūdžiais iki paryčių dalinosi „Alaus namuose“ gurkšnodami alutį – puiki alutinio pabaiga ;).

Pauliaus pastabos. Mūsų pagrindinė klaida buvo tai, kad namuose palikom savo sportines aprangas, bei avalynę. Kasdieniai drabužiai šiek tiek apsunkino visą procesą, bet tiek to, nei vienas iš mūsų nėra sportininkas, tai nieko čia neapgausim. Suorganizuota viskas buvo kruopščiai, bet vis tiek keliuose punktuose vyravo chaosas, užsisakius alaus jį duodavo vėliau atėjusiam dalyviui. Bendrai paėmus, tai tik lašas jūroj.

Check pointai parinkti teisingi, neteko matyt nei vieno Kalnapilio skėčio ar peleninės su tauro alaus logotipu. Užupio Šnekutyje ir Būsi Trečias, kaip visada aptarnavimas buvo šiltas ir malonus. Bet labiausiai patiko Alaus Kolonėlės punktas, kur buvom aptarnauti greitai, maloniai ir dar gavom pasirinkti, kokio alaus norim (lyg tais iš 4 rūšių). Puikus pavyzdys tokiems barams, kaip Apuokas ar Akivarai…

Vidmos Alučio pažadas, kad Švyturio nebus neišsipildė, muzikos rūsyje ragautas „muzikos rūsio“ alus savo skoninėmis savybėmis nenusileido ŠUA produkcijai. Šlapio kartono skonį burnoje, atsineštą iš paskutinio punkto (muzikos rūsio), alaus namuose išmainėm į malonų raudonųjų dobilų kartumą.

Ką gi, sekančiam Alutinio maratonui pasiruošime stipriau, profesionalams konkurencijos sudaryti neplanuojam, bet alaus mėgėjams reiktų sunerimti.

Bières de Chimay

Chimay yra viena iš septynių alaus daryklų pasaulyje, kurios gamina Trappist’ų alų. Darykla Chimay yra Scourmont vienuolyne, kuris yra įsikūręs Valonijoje (prancūziškai kalbančiame Belgijos regione), o pavadinimas Chimay yra kilęs nuo savivaldybės tokiu pat pavadinimu.

Trappist’ai – vienuolių ordinas, turintis gilias alaus gamybos tradicijas. Kaip jau minėjau ženklą “Authentic Trappist Product” turi teisę naudoti tik septynios alaus daryklos iš kurių šešios yra įsikūrusios Belgijoje ir viena Olandijoje. Pelnas gautas pardavus Trappist’ų produkciją yra skiriamas vienuolyno išlaikymui, o didžioji dalis yra aukojama įvairioms labdaros organizacijoms. Pagal išverdamo alaus apimtis Chimay yra antroje vietoje, nusileidžia tik La Trappe alui, kurio beje irgi galima įsigyti Lietuvoje. Chimay alaus šeimą sudaro keturi alūs:

  • Chimay Blueu ( 9% ),
  • Chimay Rouge (7%),
  • Chimay Triple (8%),
  • Dorèe yra išskirtinis alus. Tai patersbeer (father‘s beer, tėvo alus), jo galima paragauti tik pačiame vienuolyne ir jis pagrinde yra gaminamas tik vienuolių reikmėms. Dorèe yra silpnas (apie 5%) šiek tiek panašus į Chimay Rouge. Jis yra nekomercinis, netgi Chimay internetiniame puslapyje apie jį nėra skelbiama.

 Chimay Rouge

Chimay Rouge

Bières de Chimay S.A; Valonija, Belgija

Stilius: Dubbel

Alk. konc.: 7% ABV

Rekomend. temp.: 10 – 12 °C

RateBeer.com: 99/100

BeerAdvocate.com: 91/100

Chimay Rouge (red, raudonas) dar vadinamas Chimay Premiere, kai yra išpilstytas į 0,75l talpos butelius. Tai yra pirmasis Chimay alus.

Ingredients: Pilsner malt (French barley from Champagne); wheat starch or flour (10% – 15%); dextrose (5%); malt extract (0.1%); hop extract from German Hallertaur (aroma) & American Galena (bittering) hops. Yeast & liquid invert sugar added to the bottled beer.
Chimay Red is noted for its coppery colour which makes it particularly attractive. Topped with a creamy head, it gives off a light, fruity apricot aroma produced by the fermentation. The taste perceived in the mouth is a balance confirming the fruity nuances noticed in the fragrance. Its taste, which imparts a silky sensation to the tongue, is made refreshing by a light touch of bitterness. To the palate, the taster perceives a pleasant astringency which complements the flavour qualities of this beer very harmoniously. This top fermented Trappist beer, refermented in the bottle, is not pasteurised.

Gamintojas

Mano pastabos. Rusvai raudonos spalvos. Piršto storumo, iki pat paskutinio gurkšnio išlikusi puta. Kvepia saldžiais vaisiais, galima užuosti šiokias tokias alkoholio užuomazgas. Vidutinio kūno, smagios karbonizacijos. Iš pat pradžių pasitinka vaisinis gaivumas, kiek vėliau juntamas žolinis silpnai karstelęs poskonis.

Belgiškiems alums būdingas stipriai išreikštas mielių charakteris, Chimay Rouge – neišimtis. Pausaulinio lygio alus, skaniausias mano ragautas dubbel’is. Lietuvoje galima rasti kiekvienam didesniame prekybos centre. Alų ragavau iš originalios Chimay taurės. Mėgaudamasis Chimay, kartu ragavau ir lauktuvių gautą sūrį. Sūris – bosniškas, iš seno trapistų vienuolyno, kuriame kadaise taip pat buvo verdamas alus.

Chimay Blueu

Chimay Blueu

Bières de Chimay S.A; Valonija, Belgija

Stilius: Belgian Strong Dark Ale

Alk. konc.: 9% ABV

Rekomend. temp.: 12 – 15 °C

RateBeer.com: 100/100

BeerAdvocate.com: 95/100

Chimay Blueu (blue, mėlynas) dar yra vadinamas Grande Réserve, kai yra išpilstytas į 0,75l talpos butelius.

This aromatic, lively, rich ale has a medium-sweet middle, with gently drier suggestions of thyme, pepper, sandalwood, and nutmeg in the finish.

Michael  Jackson  „Great Beer Guide“

This authentic Belgian beer, whose tinge of fresh yeast is associated with a light rosy flowery touch, is particularly pleasant. Its aroma, perceived as one enjoys it, only accents the delightful sensations revealed by the odour, all revealing a light but agreeable caramelized note.

Gamintojas

Mano pastabos. Kvape  dominuoja karamelės saldumas susimaišęs su žalio obuolio gaivumu. Spalva tamsiai ruda (dėl netinkamo apšvietimo deramai įvertinti buvo sunku).  Piršto storumo puta – iki paskutinio lašo. Įvertinti skonį – tikras išbandymas, nerandu žodžių jam perteikti. Visiškai nepajutau apynių indėlio. Juntamas alaus stiprumas, šioks toks alkoholio prieskonis, kuris suteikia alui taurumo. Alus saldokas, bet gerąja prasme. Saldumas puikiai dera su kitomis skoninėmis savybėmis, juntamos vynuogių, džiovintų razinų natos.

Chimay Blueu yra skirtas gurkšnoti. Tai puikus winter warmer (žiemos šildytojas) pavyzdys. Šis, kaip ir daugelis stipriųjų belgiškų elių, tinka ilgam brandinimui rūsyje. Jau ne vienerius metus planuoju paslėpti dėžę kitą, bent penketui metų (alaus brandinimą ir antrinę fermentaciją butelyje aprašysiu būsimuose straipsniuose). Chimay Blueu bandyčiau derinti su brandintos jautienos steiku, kurio natūralus/tikras/kokybiškas mėsos skonis būtų lygiavertis kompanijonas šiam išskirtiniam alui. M. Jacksonas siūlo derinti su Rokforo (Roquefort) sūriu – prancūzišku, brandintu mėlynuoju sūriu, kurio gamybos tradicijos, išlaikytos beveik nepakitusios.

Filmas „Vys par to ãlo”

Naujausias lietuviškas A. Baryso dokumentinis filmas apie alų „Vys par to ãlo” (Vis per tą alų) žydruosiuose ekranuose, plačiajai auditorijai, buvo pristatytas kovo 7 dieną, Panevėžyje. BeerGeek.lt komanda filmo peržiūroje apsilankė kovo 22 dieną, kai filmas trečią kartą buvo  rodomas bare „Alaus namai“.

Vienas režisieriaus pagalbininkų V. Laurinivačius, prieš rodydamas filmą, apie jį kalbėjo: „Šis filmas yra paprastas ir neįpareigojantis. Mes nesistengėme padaryti įspūdingos dokumentikos. Šis filmas buvo pradėtas kurti kaip filmas apie aludarius, bet galiausiai patapo filmu apie šeimyninius aludarius, kurie savo alaus virimo paslaptis perduoda iš kartos į kartą. Būtent papročiai ir alaus virimo tradicijos buvo pagrindinis filmo aspektas. Šis filmas yra pirmasis blynas ir stengsimės, kad būtų „iškeptas“ ir antras ir trečias. Bandysime susukti filmus apie visas šeimynines ir mažesnes alaus daryklas. Filmo kūrimas mums kainavo apie dešimt tūkstančių litų, o filmą finansavo keletas žmonių. „Vys par to ãlo” buvo pradėtas filmuoti 2011m. gegužės mėnesį.“

Šiame filme pristatomi aludariai, kurie tęsia daugiametes alaus tradicijas. Kaip minėjo V. Laurinavičius, dokumentikoje neišvysite nieko pernelyg įspūdingo, tačiau visą BeerGeek.lt komandą, filmas pakerėjo jame kalbančių aludarių nuoširdumu ir atsidavimu savo profesijai. Tikrai nuostabus vaizdas, kaip žmogui kalbant apie savo verdamą alų akys žiba it deimantai, o veidą puošia plati ir nuoširdi šypsena. Šiame filme pristatomi septyni aludariai. Tai trumpa, nenuobodi ir ganėtinai įtraukianti dokumentika, kurios metu Jus lydės ne tik aludarių pasakojimai apie savo produkciją, bet ir gražūs Šiaurės Lietuvos vaizdai, bei folklorinės muzikos garsai. Per visą filmą, intarpais rodomas tradicinis alaus virimo procesas. Taip pat šioje dokumentikoje apžvelgiama ir mitologinė alaus reikšmė. Aludariai pasakoja apie savo senelių virtą alų, mielių saugojimo būdus ir kitokias įdomybes, kurias retai galima sutikti šių laikų gamybos procese.

Šio filmo DVD yra platinami Alaus namuose, Alaus kolonėlėje, Šnekutyje, Didžiojoje Krautuvėje. Jeigu susidomėjote, nusipirkite kopiją ir taip paremsite antros dalies kūrimą! Smagaus žiūrėjimo, kolegos!

 

Petrus Oud Bruin

Petrus Oud Bruin

Brouwerij Bavik, Flandrija, Belgija

Stilius: Oud Bruin (flanders red/brown)

Alk. konc.: 5,5% ABV

Rekomend. temp.: 9 – 13 °C

RateBeer.com84/100

BeerAdvocate.com83/100

Vakarų Flandrija garsėja savo raudonai-rudais saldžiai-rūgščiais eliais. 2007 metais išleistoj, M. Jackson‘o redaguotoj knygoj teigiama, kad alui gaminti yra naudojamas jaunas tamsusis bei kalvadoso statinėse nuo dviejų iki trijų metų brandintas šviesusis alus. Maišymo procesas šiek tiek primena gueuze gamybą, kai yra maišomas jaunas ir senas lambicai. Gamintojas savo internetiniame puslapyje teužsimena, kad alus ąžuolinėse statinėse yra brandinamas du metus, o etiketėje nurodytas dvidešimties mėnesių laikotarpis.  Kad ir kaip ten bebūtų su tais metais, alus – neeilinis.

This is a blend of 70 percent young brown ale and 30 percent pale ale that has been stored in Calvados tuns for two to three years.

„Beer“, vyr. Redaktorius M. Jackson

Top-fermented beer with a deep dark red colour. This beer ripens for 24 months in oak barrels. This gives Petrus Original (in Flanders called “Oud Bruin”) its vinous, noble taste and slightly sour in character.  The mild alcohol content makes this beer the perfect thirst-quencher.

Gamintojas

It is a complex brew, with a tannic aroma and a very smooth palate, with a clean, toffee-like maltiness, hints of chocolate, and cinnamon-dusted peers.

Michael Jackson „Ultimate Beer“

Mano pastabos. Skanios tamsiai raudonos spalvos. Yra juntamas labai rūgščių vyšnių bei žemės riešutų aromatas. Skystos tekstūros alus. Skonyje dominuoja saldžiai-rūgščios trešnės, kurios pereina į kriaušės bei jos žievelės poskonį. Puikus balansas tarp saldumo ir kartoko rūgštumo. Lengvas, gaivus ir neįkyrus alus. Rūgštokas, dėl to puikiai tinka numalšinti troškuliui. Nors ramiam žiemos vakarui nerekomenduočiau, tačiau puikiai derėtų prie gaivaus deserto vėjuotą pavasario pavakarę.

Young’s Double Chocolate Stout

Young’s Double Chocolate Stout

Well’s and Young’s Ltd, Anglija

Stilius: Chocolate Stout

Alk. konc.: 5,2% ABV

Rekomend. temp.: 13 °C

RateBeer.com: 98/100

BeerAdvocate.com: 91/100

Tai – pirmas alus, kurio gamybai naudojamas tikras šokoladas! Dažniausiai, stautams būdingas šokolado skonis imituojamas šokoladiniu salyklu. Šis salyklas yra kaitinamas krosnyje, aukštoje temperatūroje. Su šokoladu jis nieko bendro neturi. 1997 metais Young’s daryklos aludariams pavyko suderinti šokoladinį salyklą su tikru šokoladu. Wells and Young’s Ltd susiformavo 2006 metais, susijungus Charles Wells Ltd ir Young’s brewery kompanijoms.

It is remarkably silky-smooth and textured. with a lively complexity. The aromas and flavours begin with faint suggestions of ginger, becoming fudgy and creamy, then balancing this sweetness with a round, bitter-chocolate, finish.

 Michael  Jackson  „Great Beer Guide“

Mano pastabos. Šis alus yra tamsiai juodos spalvos, nepermatomas. Turi poros pirštų storio, rusvą putą. Jo kvapas primena juodos kavos su pienu aromatą. Alus turi tvirtą kūną. Švelnus, pienišką šokoladą primenantis skonis, kurį užbaigia subtilus juodo šokolado kartumas poskonyje. Tai – įdomus alus, kurį tikrai verta paragauti. Puikiai dera su šokoladiniais desertais, tokiais kaip pyragai, pudingai ir t.t.

Scroll to top