Apie alų

Žieminio alaus festivalio „Žmogšala“ apžvalga

Pirmasis Lietuvoje žieminio alaus festivalis „Žmogšala“ baigėsi, taigi laikas trumpai apžvalgai. Nors mes (BeerGeek.lt) prisidėjome prie renginio organizavimo, didžiausi nuopelnai atitenka Alaus Brolijai ir jos seniūnui Vidmantui Laurinavičiui. Savo ruožtu pasistengsiu pateikti kuo objektyvesnį renginio įvertinimą.

5. Alaus kultūra, Gero alaus parduotuvė, BBG, Dundulis ir namudiniai aludariai (GIN, Linas ir Povilas) prie kurių glaudėsi ir atvežtas lenkiškas alus. Tiek dalyvių buvo. Turėjo atvykti dar keli, bet dėl tam tikrų priežasčių nepasirodė. Alaus rūšių ir stilių neskaičiuosiu – pirštų neužtektų! Jei įdomu ką praleidote, galite pasižiūrėti čia.

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Naminiai aludariai. Jų alus baigėsi anksčiausiai, tiesa, jo buvo mažiausiai, bet, ko gero, naminiams aludariams ši apžvalga aktualiausia. Alus, kurį jie pasiūlė, buvo žeurei įdomus. Kiek teko girdėti atsiliepimų – favoritu dauguma rinkosi Povilo pristatytą pumpkin ale. Man, asmeniškai, labiausiai patiko Lino rūkytas alus iš namuose rūkyto ir savo auginto salyklo. Rūkymui buvo naudotas juodalksnis ir kaukazinių slyvaičių mediena (jeigu teisingai pamenu). Rūkytas prieskonis šiame aluje buvo labai nuosaikus. Tiesa pumpkin ale’as Lino alui metė rimtą iššūkį, bet jo nenukonkuravo. Trečioje vietoje, mano asmeninėje lentelėje, liko GIN pristatytas „Žirmūnų kartusis“. Vienas alumi mažiau besidomintis draugas savo FB profilyje dalinosi tokiu pastebėjimu apie šią IPA: „“Žirmūnų kartusis“, ne visai mano skonio, bet „ėjo“ tikrai lengvai. Be to kiekvienas Žirmūnų pilietis šio alaus paragauti privalo!!!“. Labai norisi pagirti naminius aludarius, nes pristatytas alus buvo tikrai geras!

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka © Bang Bang Photography

Premjera. Žmogšalos metu turėjo vykti česnakinio alaus premjera, bet įvyko Dundulio „Kovarnių“ stout’o pristatymas. Pasinaudodamas proga, susirinkusiems lankytojams Dundulis pristatė savo naujausią produktą – rūkyto salyklo stout’ą. Nors tikėjausi, kad alus bus ekstremalesnis, tačiau pakalbėjęs su Simonu (Dundulio technologas) supratau šio alaus tikslą. Pirmiausiai, salyklo rūkymas ant durpių suteikia salyklui ne tokį aštrų prieskonį (palyginus su medžiu). Antra, pagalvojau, kad vis dėlto tai stout’as – šis stilius asocijuojasi su nuosaikumu. Trečia, jis skirtas pažindinti klientūrą su skonių ekstremumais, nes, kaip sakė Simonas, vėliau planuojama virti ekstremaliau. Šio alaus buteliukas laukia savo degustacijos namie ir netrukus aprašymas pasirodys mūsų puslapyje. Renginyje buvo galima paragauti net keturių skirtingų rūkyto alaus stilių, o tai leido palyginti tiek rūkymui naudojamų medžiagų įtaką, tiek stiliaus (recepto) įtaką alaus skoniui.

Staigmena I. Lenkiškas baltic porter stiliaus alus Komes. Daugumą renginyje buvusios produkcijos jau buvo tekę ragauti anksčiau, tačiau šis alus nustebino ne tik dėl to, kad buvo naujiena, bet ir todėl, kad buvo skanus, išbaigtas ir geras. Trumpa šio alaus degustacija:

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka pasiskolinta iš beerguide.pl

spalva: juoda, itin tamsi;

kvapas: kava, degintas salyklas, riešutai, šiek tiek karamelės;

skonis: alus sausokas, pilno kūno. Skonyje dominuoja degintas salyklas, kava, karamelė. Poskonis kartokas, jaučiamos kavos ir karamelės natos.

Staigmena II. Tiesa, ši staigmena jau ne tokia maloni. Teko ragauti ir tikrai prastos produkcijos. Viena iš jų buvo atvežta iš Lenkijos – Jablanowo Super Mocne. Tikrai tragiškas alus, paragavus net nupurtė, o kvapas kaip šlapio skuduro. Kitas alus, kuris paliko neigiamą įspūdį – Dundulio „Patriotų“. Kaip kažkas festivalyje išsireiškė – talkininkų alus. Nepykit, bet tokiam alui festivalyje ne vieta. Nežinau kam jis virtas ir ką buvo bandoma padaryti, bet bandymas tikrai nevykęs. Taip pat ir BBG alus – paprastas čekiškas pilsner’is. Gal ir neblogai išgerti taurę tarp degustuojamų intensyvaus skonio winter warmer’ių, bet jis netilpo į festivalio rėmus ir pasimetė minioje. Nors pardavimai byloja, kad jis buvo neblogai perkamas.

Maistas. Festivalio metu maistu rūpinosi Wingo restoranas. Daug atsiliepimų apie maistą negirdėjau, žinau, kad kai kam nepatiko maisto šildymui naudojamos mikrobangų krosnelės, kiti minėjo kad sumuštinis buvo „nekažką“. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad didesnių problemų su maistu neturėjau. Mėsos troškinys buvo visai neblogas, o žinant, kad renginio vietoje nebuvo galimybės nieko gaminti, nes nebuvo tinkamos įrangos – rezultatas, kurį pasiekė Wingo, tikrai geresnis už vidutinišką.

Minusai. Didžiausias festivalio minusas – trūko sėdimų vietų. Nusipirkus maisto, teko valgyti atsistojus, nes laisvų vietų ant minkštasuolių nebuvo. Tai pastebėjo tikrai nemažai žmonių. Papildomų kėdžių buvo galima gauti, tačiau ir jos nebūtų išsprendę esminės problemos. Jeigu festivalis vyks kitais metais, į šią problemą reikės atsižvelgti. Taip pat lankytojai pastebėjo, kad trūko pramoginės programos. Aš sakyčiau, kad galbūt renginį reikėjo pradėti šiek tiek vėliau, tuomet ir pramoginės dalies nebūtų prireikę. Taip pat netikėtai trumpai užtruko ir alaus pristatymai. Pasiruošimo trūko ir patiems pristatytojams. Šioje vietoje taip pat reikėtų pasitempti.

Žieminio alaus festivalio Žmogšala apžvalga

Nuotrauka © Bang Bang Photography

Pliusai. Pabaigti reikėtų teigiama nata. Labai džiugino žmonių aktyvumas. Be didesnės reklamos renginį aplankė virš 200 žmonių. Tai net viršijo pirminį planuotą skaičių. Taip pat atvyko svečių iš Latvijos ir Amerikos. Žinoma, kitas akivaizdus pliusas – galima buvo paragauti ir susipažinti su gausybe alaus stilių ir skirtingų alaus rūšių. Malonu, kad prie kiekvieno stendo stovėję pardavėjai nusimanė apie savo parduodamus produktus ir galėjo suteikti naudingos informacijos. Tikrai didžioji dalis šio renginio buvo alaus kultūros Lietuvoje skatinimas. Apibendrinimui panaudosiu festivalio metu išgirsta frazę – „šito renginio „vibe’as“ labai geras!“

Daugiau atsiliepimų:

beer.lucky.lt;

apiealu.lt;

alutis.lt;

P.S. Padėkoti norėčiau visiems prisidėjusiems prie organizavimo, dalyvavusiems ir ragavusiems. Išskirtinis ačiū Kostui iš Bang Bang Photography, kuris fotografavo renginį.

P.P.S. Labai įdomi Jūsų nuomonė – pasidalinkite komentaruose!

Cheers!

Daugiau renginio nuotraukų rasite BeerGeek.lt Facebook paskyroje čia

ir Alaus Brolijos Facebook paskyroje čia

Trapistų vienuolynų alus

Trapistų vienuolynų alusVisai neseniai forbes.com pasirodė straipsnis (jau pašalintas) teigiantis, kad Orval alaus bravoras (Brasserie d’ Orval) praras Authentic Trappist Product ženklą, kuris suteikiamas Trapistų vienuolynų produkcijai. Buvo įvardintos kelios priežastys, kurių pagrindinė – senstantis vienuolynas nesugeba pritraukti jaunų vienuolių, todėl senųjų nėra kam pakeisti. Taip pat paminėta, kad produkto kokybė dėl to nesuprastės, bet bus prarastas ženklas, liudijantis gaminio autentiškumą, nes alų virs pašalietis. Visgi, brolis Xavier, Orval daryklos generalinis direktorius, tokią informaciją paneigė išplatindamas pranešimą, kad Orval alui niekas negręsia. Nuostabi naujiena „made my day“ ir paskatino parašyti straipsnį apie Trapistų alų.

Esminiai skirtumai tarp Trapistų alaus (Bières trappistes) ir vienuolynų alaus (Bières d’Abbaye arba Abdijbier)

Pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad nei vienuolynų alūs, nei Trapistų alūs nėra alaus stiliai, tai greičiau alaus kategorijos į kurias sukrenta tokie stiliai kaip blond, dubbel, tripel ir t.t. Taip pat svarbu, kad vienuolyno alus nebūtinai bus Trapistų pagamintas produktas. Egzistuoja esminiai skirtumai.

Pradėkime nuo trapistų. Tai Cistercų griežtų taisyklių ordinas (O.C.S.O., Ordo Cisterciensis Strictioris Observantiae), besilaikantis benediktinų statuto. Jis taip pat turi moterų, trapisčių, šaką. Šiuo metu veikia apie 170 trapistų vienuolynų, kuriuose gyvena apie 2500 trapistų ir 1800 trapisčių (duomenys 2008 m.). Pagrindinis Trapistų vienuolynų verdamo alaus skiriamasis bruožas yra Authentic Trappist Product prekės ženklas. Šis ženklas skiriamas produkcijai, pagamintai Trapistų vienuolyne ir ją nebūtinai turi sudaryti tik alus. Autentiškumo ženklą galima užsitarnauti už galybe kitų gaminių: sūrį, duoną, kosmetiką ir t.t. Norint, kad šis ženklas puikuotųsi ant verdamo alaus etikečių, reikia atitikti kelis pagrindinius kriterijus:

  1. alus turi būti pagamintas trapistų abatijos ribose trapistų vienuolių (arba jiems prižiūrint);

  2. bravoras, alaus gaminimas ir komercinė pakraipa turi priklausyti vienuolių bendruomenei;

  3. ekonominis alaus gamybos tikslas turi būti paramai, o ne finansinei naudai.

Trapistų vienuolynų alusDar prieš Antrąjį pasaulinį karą, Trapistai suvokė, kad „Trappist beer“ ženklas suteikia ekonominę naudą ir pradėjo įvairiais būdais jį ginti. Pirmieji tokių gynėjų buvo Orval vienuoliai, kurie net nusamdė advokatus, ginti Trapistų alaus interesus. Kadangi pavadinimas „Trappist“ nurodė produkto kilmę, kiekvienas verslininkas pasinaudojęs šiuo vardu neteisėtai, galėjo būti paduotas į teismą. Minima, kad 1962 m. vienas Belgijos aludaris už tai buvo nuteistas. Galiausiai, 1997 m. aštuoni vienuolynai įkūrė Tarptautinę Trapistų Asociaciją (International Trappist Association – ITA), kad apsaugotų Trapistų vardą nuo piknaudžiavimo siekiant ekonominės naudos. Tuomet ir buvo sukurtas Authentic Trappist Product ženklas, kuris suteikia vartotojui garantiją, kad alus bus pagamintas Trapistų vienuolyne. Septyni iš aštuonių vienuolynų, kurie prisidėjo prie ITA ir Authentic Trappist Product kūrimo, šį ženklą naudojo ir žymėdami savo alų:

  • Bières de Chimay (Belgija, atidarytas 1863 m.)

  • Brasserie d’Orval (Belgija, atidarytas 1931 m.)

  • Brasserie de Rochefort (Belgija, atidarytas 1595 m.)

  • Brouwerij der Trappisten van Westmalle (Belgija, atidarytas 1836 m.)

  • Brouwerij Westvleteren/St Sixtus (Belgija, atidarytas 1838 m.)

  • Brouwerij de Koningshoeven/La Trappe (Olandija, atidarytas 1884 m.)

  • Brouwerij der Sint-Benedictusabdij de Achelse Kluis/Achel (Belgija, atidarytas 1998 m.)

La Trappe savo ruožtu turi atskirą istoriją. Kiek pamenu iš Lino Čekanavičiaus paskaitos pirmųjų sambarių metu, tai šis vienuolynas kuriam laikui buvo praradęs autentiškumo ženklą (1999 m.), kurį vėliau susigrąžino (2005 m.).

2012 m. buvo priimtas pirmasis naujas aludaris – vienuolynas Austrijoje:

  • Stift Engelszell (Austrija, atidarytas 2012 m.)

O 2013 m. žymėjo dar didesnę plėtrą: Authentic Trappist Product ženklas buvo suteiktas vienuolynui už Europos ribų, taip pat dar vienam Olandijos trapistų vienuolynui:

  • St. Joseph’s Abbey (JAV, atidarytas 2013 m.)

  • Abdij Maria Toevlucht (Olandija, atidarytas 1899 m.)

Trapistų vienuolynų alusTrapistų verdamas alus yra vienas geriausiai vertinamų pasaulyje. Naujausiais RateBeer duomenimis, vienas tokių alų – Westvleteren 12 (XII) – paskelbtas geriausiu 2013 m. alumi. Geriausiu jis tampa jau ne pirmą kartą. Šimtuke dažniausiai puikuojasi beveik visi Trapistų alūs. Be jokios abejonės, šie produktai patenka ir į mano top sąrašą.

Dabar, kai jau išsiaiškinome kas yra Trapistai, galime pereiti prie bendresnio ir platesnio abibrėžimo, kas vis dėl to yra abbey (vienuolyno) alūs. Tikras alus rašo, kad abbey ale arba abbey beer yra belgiška stiprių, vaisinių alaus rūšių, gaminamų arba inspiruotų Trapistų ordino vienuolyno aludarių. Internete pavyko rasti kriterijus vienuolyno alui apibrėžti:

  1. alus verdamas ne Trapistų vienuolyne;

  2. alus verdamas komerciniame bravore turint sutartį su vienuolynu;

  3. alus pažymėtas nunykusio arba fiktyvaus vienuolyno pavadinimu ir verdamas komerciniame bravore;

  4. pažymėtas neaiškiais vienuolynų simboliais, nenurodant tikslaus vienuolyno pavadinimo ir verdamas komerciniame bravore.

1999 m. Belgijos aludarių sąjunga pristatė „Certified Belgian Abbey Beer“ ženklą, kad nurodytų alų, kuris verdamas pagal egzistuojančio arba apleisto vienuolyno licenziją. 2011 m. tokių sertifikuotų abbey alaus aludarių buvo 18. Žymiausi jų – Grimbergen, Leffe (Stella Artois), Tongerlo, Affligem (priklauso Heineken koncernui), Maredsous (Duvel Moortgat abbey ženklas) ir kt. Taip pat yra keli nesertifikuoti, bet abbey kategorijai priskiriami aludariai. Jie neturi vienuolyno pagrindo, bet naudoja religinius simbolius savo etiketėse remdamiesi vietiniais šventaisiais ir pan. Žymiausi iš tokių: St. Bernardus gaminantys Watou (seniau ši darykla, pagal kontraktą virė Westvleteren alų St. Sixtus vienuolynui) ir Tripel Karmeliet gaminantys Boostels.

Trapistų vienuolynų alus

Trapistų verdami alūs ir mūsų degustacijos.

Oficialus Trapistų organizacijos puslapis vis dar nenurodo kokį alų virs 2013 m. priimtos daryklos, tačiau galima įvardinti kitų vienuolynų produktus. Reikėtų pasidžiaugti, kad dalį šių alų galime paragauti Lietuvoje. Netgi sklinda gandas, kad ir pats Westvleteren sudalyvaus Žmogšąla alaus festivalyje. Taigi:

  • Bières de Chimay:

  • Brasserie d’Orval (Belgija, atidarytas 1931 m.)

  • Brasserie de Rochefort (Belgija, atidarytas 1595 m.)

    • Trappistes Rochefort 6

    • Trappistes Rochefort 8

    • Trappistes Rochefort 10

  • Brouwerij der Trappisten van Westmalle (Belgija, atidarytas 1836 m.)

    • Westmalle Dubbel

    • Westmalle Tripel

  • Brouwerij Westvleteren/St Sixtus (Belgija, atidarytas 1838 m.)

    • Trappist Westvleteren Blond

    • Trappist Westvleteren 8

    • Trappist Westvleteren 12

  • Brouwerij de Koningshoeven/La Trappe (Olandija, atidarytas 1884 m.)

    • La Trappe Blond

    • La Trappe Dubbel

    • La Trappe Tripel

    • La Trappe Quadrupel

    • La Trappe Bock Beer

    • La Trappe Witte

    • La Trappe Isidór (jubiliejinis alus)

    • La Trappe Puur

  • Brouwerij der Sint-Benedictusabdij de Achelse Kluis/Achel (Belgija, atidarytas 1998 m.)

    • Achel 5 Blond (nėra buteliuose)

    • Achel 5 Bruin (nėra buteliuose)

    • Achel 8 Blond

    • Achel 8 Bruin

  • Stift Engelszell (Austrija, atidarytas 2012 m.)

    • Trappistenbier Gregorius

    • Trappistenbier Benno

Le Gueuze, Paryžius

Mont des Cats verdamas už Chimay vienuolyne.

Taip pat, Prancūzijoje yra ir dar vienas trapistų vienuolynas, kuriam suteiktas Authentic Trappist Product ženklas – Mont de Cats. Tačiau, nors oficialiame trapistų interneto puslapyje galite rasti šio vienuolyno pavadinimą prie alaus, reikia žinoti, kad Monts de Cats autentiškumo ženklą užsitarnavo už gaminamus sūrius, o savo alų yra patikėjęs virti Chimay vienuolynui Belgijoje. Nors ilgai netilo kalbos, kad šis vienuolynas papildys Trapistų gretas ir alaus virime, tačiau kol kas toks spėjimas nepasitvirtino.

Prie kai kurių alaus pavadinimų esančios nuorodos nukreips į mūsų jau degustuotus gaminius. Taip pat savo eilės laukia visi Rochefort’ai, keli La Trappe, bei abu Westmalle. Su laiku šis sąrašas bus atnaujinamas.

Cheers!

Kodėl „Kauno alus“ visą laiką liks maža, gailestį kelianti alaus darykla?

kauno alus

STOUTS kažkodėl daugiskaita 😀

Trumpas komentaras apie straipsnį „Pas alaus alchemikę„. Nerašysiu jokio rišlaus ir vientiso teksto, tiesiog copy/paste užkliuvusias straipsnio vietas ir jas pakomentuosiu. Pats straipsnis labai melancholiškas. Nors tokio turbūt ir reikia, kad pasiektų savo tikslinį vartotoją. Man, kaip alaus mėgėjui jį skaityti buvo gėda.

 

„Anksčiau sakydavau, kad užsiimu alaus gamyba todėl, kad alus – vyriškas gėrimas. O moterys žino, ko vyrai nori“

Šaunu, kad pasirinkote aludarės specialybę, o ne naktinės plaštakės.

 

„Įrenginiai – kaip iš vadovėlio, – patikina p. Šileikienė. – Tačiau dar prieš 13 metų darykla buvo gerokai apleista. Ją įsigijus naujiems savininkams, pradėti renovacijos darbai, keičiami įrenginiai, bet kartu saugoma klasikinė alaus gamybos technologija.“ Technika, įranga kasmet tobulėja, tą pabrėžia ir „Kauno alaus“ vadovė, tad įdomu, kiek naujovės būtinos įmonei, kuri laikosi klasikinių, senųjų alaus gaminimo principų. Alus, priklausomai nuo rūšies, fermentuojamas nuo 5 iki 10 parų, vėliau brandinamas 30–90 parų.

Ir kas gi man užkliuvo čia? O gi visų pirma tas, kad kol visas pasaulis alų skirsto į stilius, tai lietuviai – į rūšis. Šviesus, tamsus ir kvietinis. 1977 metais M. Jackson parašė knyga „The world guide to beer“, kurioje įvedė naują terminą alaus stilius. Terminas prigijo ir yra naudojamas iki šiol. Jis yra pats geriausias ir tiksliausias. Iš jo naudojimo netgi galima atskirti tikrą beergeek’ą ir diletantą. Tokios smulkmenos, ir liktų smulkmenom, jei šis reiškinys nebūtų taip įsišaknijęs Lietuvos alaus scenoje. Terminologija ir alaus kultūra turėtų būti mažųjų daryklų arkliukas, bet deja. Švyturys pirmas sėkmingai užšoko ant šio arklio ir jiems gerai sekasi. Apskritai terminas rūšis = sovietų sąjunga, sakykit ką norit.

Kitas dalykas, tai koks kam skirtumas, kaip jūs gaminate savo alų? Tas viskas kas parašyta viršuje dar nereiškia, kad alus yra kokybiškas ar gero skonio. Tradicinė technologija, natūralios medžiagos ir pan. tėra beletristika. Visos daryklos sako tą patį. Vartotojui rūpi skonis. Ką galėtumėte pasakyti apie tai?

 

Norint sukurti natūralų, klasikinį produktą, reikia daug laiko, ir naujausios technologijos čia netaikomos.

Visiška nesąmonė. Tokio pat lygio nesąmonė, kaip ir Lietuvos alaus reglamentas. Visi, kas supranta sąvokos technologija reikšmę dabar turbūt kvatoja už pilvų susiėmę.

 

…didžioji dalis aludarių apsikrovę darbais, mėgina užsėsti kelias kėdes – tiek vadovo, tiek aludario, tiek finansininko…

Šitoj pastraipoj jau galima įžvelgti ir gilesnių problemų. Tokių, kaip verslo vadybos pagrindų neišmanymas.

 

„Pasvalio gėrimams“ šiuo metu vykdoma bankroto procedūra – pasak pašnekovės, smulkiajai įmonei buvo per sunku pakelti mokesčius. Prieš kelerius metus aludariai prarado akcizo lengvatą – pirmam milijonui litrų būdavo taikoma 50% „nuolaida“ („Kauno alus“ ja galėjo naudotis apie 4 mėnesius, o „Ponoras“, „Pasvalio gėrimai“ – kiaurus metus), išaugo ir pats akcizo mokestis. „Ir kitoms alaus darykloms dabar sunku, – gūžteli ji. – Galima guostis tuo, jog šiuo metu mus bent jau girdi – kad tokie esame, kad išskiriame save kaip mažuosius.

Ne vienam naivuoliui turbūt ašara skruostu nuriedėjo. Jūs esate tokia pat komercinė įmonė, kaip ir kitos rinkos dalyvės. Apie kokias lengvatas čia dar gali eiti šneka. Bėda ne mokesčiuose, o tame, kad apie verslą jokio supratimo neturite. Rinkos sąlygos per žiaurios? Yra daug sprendimų: verslo procesų valdymas, normali rinkodaros strategija… Galų gale jūs nesate kažkokia vertybė, be kurios Lietuva kažką prarastų.

 

Esame lietuviško kapitalo įmonės…

Ar ne per drąsu tą teigti turint omeny, kad esate akcinė bendrovė?

 

Mažieji su kartėliu prisimena ne tik prarastą akcizo lengvatą. Dėl pastarojo nesusipratimo – draudimo gaminti ir pardavinėti stipresnį nei 7,5% alų ir pilstyti į didesnę nei 1 l tarą (skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo visa alaus rinka smuko 8,5%, o augo tik didžiausio šalies alaus gamintojo pajamos) – iki šiol sunkumų patiria ne viena darykla.

Mažų įmonių privalumas yra tas, kad jos greit gali prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Pas jus taip nėra, nes nėra tinkamų specialistų pokyčiams įgyvendinti. Jų verslo modelis – darau, kaip visi. Čia kaip iš tos reklamos populiariausia todėl geriausia. Bet čia visam šitam dalyke svarbiausia tai, kad MADA (mažųjų alaus daryklų asociacija) nemažą dalį pajamų gaudavo iš degradavusių alkoholikų, kurie vėliau perbėgo prie kitų gėrimų, tokių kaip vynas. Ant socialinės atsakomybės jums nusispjaut, o pelnytis iš žmonių nelaimės yra amoralu.

 

„Mažieji visuomenei pristatomi kaip stipraus alaus, „šamarleko, kurio neįmanoma gerti“, gamintojai.

Patys save taip pozicionuojate, todėl nėra čia ko skųstis dabar. Maximoj „Kauno Gyvas“ 1,49lt su akcija, kuri būna nuolatos. Taip ir paaiškėja jūsų tikslinis segmentas.

 

„Kauno alus“ planuoja pradėti gaminti tamsų kvietinį, plėsti porterio gamybą. Atsiranda naujų įdomių rūšių, kaip antai alus su viržiais, kadagiais, avietėmis.

Sveikinu su nauja rūšimi, dar kitaip vadinamu dunkelweizen alaus stiliumi kilusiu iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje yra puikių šio stiliaus pavyzdžių iš Vokietijos. Bus labai įdomu paragauti lietuviškos šio stiliaus variacijos. Bet alus su viržiais ir panašiais ingredientais nėra čia jau jokia naujiena. Tiek Lietuva tiek visas pasaulis tokį alų darė dar tais laikais, kai apynių nežinojo, jei jau ką.

 

„Gyvą arba „Pilies“, – šypteli ji. – Dažniausiai renkuosi lagerio tipo alų. Paragauju ir kolegų alaus, bet nesu didelė alaus su viržiais, dobilais gerbėja. Ir mūsiškis imbierinis man ne itin patinka.“  Pasak jos, daugelis Lietuvos alaus vartotojų – konservatyvūs, kaip ir ji pati, renkasi tradicinį alų.

Nuo kada tradicinis alus yra lageris? Ypač Lietuvoje. Tai yra visiškas nonsensas. Ir žmonės nėra konservatyvūs, jie neturi iš ko rinktis ir yra klaidinami tokių straipsnių, kaip šis.

 

Pašnekovė prisimena prieš 8 metus lankiusis didelėje JAV alaus darykloje, kurioje didžiausią produkcijos dalį sudarė alaus kokteiliai. „Grįžusi raginau gaminti kokį nors alaus kokteilį – pavyzdžiui, su tekila, tačiau Lietuvoje tokie produktai neprikimba.

Alaus kokteiliai – stipri šios vasaros tendencija. Produktas jaunimo arba moterų segmentui. Ačiū jums, kad kaip visą laik nespėjote laiku sureaguoti ir tokio brudo nepaleidote į rinką(?). Alaus kokteiliai vienareikšmiškai su alumi ir save gerbiančiais aludariais neturi nieko bendro.

 

1. Kiekvienas tiesiog dirba savo darbą, šiek tiek investuoja į dizainą.

2. Didžioji dalis aludarių apsikrovę darbais, mėgina užsėsti kelias kėdes – tiek vadovo, tiek aludario, tiek finansininko.

Dvi citatos viena iš straipsnio pradžios, kita iš galo. Plataus komentaro čia turbūt nereikia. Kai chemikai pradeda vadovauti įmonėms ir užsiimti finansais rezultatas galų gale bus tik vienas – bankrotas. Ką veikia AB „Kauno Alus“ valdyba? Jeigu kas turite jų akcijų, kol nevėlu parduokite.

O dėl dizaino, tai pasižiūrėkit į jų internetinį puslapį. Ar ne graudu? Tam kuris kūrė puslapį 2010 metais reikėtų atjungti internetą.

 

Mūsų daryklų pranašumas, stiprybė – natūralus, pagal klasikinę technologiją gaminamas alus.“

Vėl tas pats per tą patį.

 

Ir geriausią palikau pabaigai:

Pašnekovė tikina, jog jos įmonė neskiria lėšų rinkodarai, nevykdo reklaminių kampanijų, ir žinios apie jos produkciją sklinda iš lūpų į lūpas. Todėl, svarsto ji, sprendimas išlaikyti ir akcentuoti gamybos metodus pasiteisino.

Absurdas. Pašnekovė tikina, kad jie neskiria lėšų rinkodarai. Atrodo, kad rinkodara būtų koks blogis. Nėra rinkodaros = nėra verslo. Tiems tamsuoliams kas mano, kad rinkodara = reklama noriu pasakyt, kad klystate. Nors iš principo reklama taip pat yra tik teigiamas dalykas. Viešieji ryšiai (PR), kas ir yra šitas straipsnis, irgi yra rinkodaros dalis šiaip jau.Iš principo, tai dėl tokio požiūrio jūs geriausiu atveju ir liksit ten kur esat dabar. Maža, gailestį kelianti alaus darykla.

Jeigu ir jūs susigundėte nusipirkti panašų straipsnį, štai korespondentės Martos Kuzmickaitės kontaktai: email – marta.kuzmickite@verslozinios.lt, tel – 2526350

Koks viso šito straipsnio moralas? O gi toks, kad Lietuvoje alaus revoliucijos nebus tol kol alaus įmones valdys sovietinis palikimas. Apie kokias galima šnekėti naujas idėjas ar inovacijas, kai yra ignoruojama daugiametė pasaulinė praktika. Šis komentaras buvo labiau iš verslo pusės, bet žinokitės visi, kad tik verslas ir gali padaryti alaus revoliuciją.

Kauno alus teigia, kad investuoti į rinkodarą, tai yra ir į poreikio nustatymą, rinkos tyrimus ir visus kitus jos elementus, yra blogai. Kitais žodžiais tariant, jiems nusišvilpt ko norime mes, jie gamins tą kas patinka jiems. Ir toliau verks dėl oligopolinės situacijos rinkoje.

Aludariai, liūdna situacija ar ne? Bet dar ne viskas prarasta. Kreipkitės į mus ir mes jums padėsime. Yra daug būdų, kaip komunikuoti ir skatinti pardavimus nedidelėmis sąnaudomis. Mes tuos būdus žinome.

Degustacijų organizavimo atmintinė

Prieš skaitant šį, primygtinai rekomenduojame perskaityti vieną pirmųjų mūsų straipsnių apie ALAUS RAGAVIMĄ.

Taigi šį kart trumpai apie labai smagų ir atraktyvų užsiėmimą – alaus degustaciją. Pristatysime svarbiausius žingsnius, kurie reikalingi vykusiai degustacijai parengti. Ši veikla puikus būdas gerai praleisti laiką, susipažinti su naujais ar prisiminti jau atrastus skonius, galimybė su savo pomėgiu supažindinti tave supančius draugus. Reikia nepamiršti rodyti  iniciatyvą, nes dauguma mielai prisijungia prie gerai suplanuoto užsiėmimo, tačiau neprisideda prie jo planavimo.

TEMOS PASIRINKIMAS. Jeigu degustaciją planuojate pirmą kartą siūlome rinktis bendrą  susipažinimą su gėrimu ir jo ekstremumais. Pasirinkite kelis skirtingus alaus stilius ir susipažinkite su jų skirtumais. Jei tai ne pirmoji degustaciją kurią bandote įgyvendinti, galite išbandyti lyginamąją degustaciją, susipažinti su panašiais stiliais ir jų skirtumais arba pabandyti pažinti vienos pasirinktos šalies produktus. Tai tik keli pasirinkimai, nevenkite improvizuoti, tai padarys degustacijos planavimą dar įdomesniu.

INFORMACIJOS PAIEŠKA. Sugalvojus degustacijos temą patartina internete susirinkti informacijos pasirinkta tematika. Ją galėsite papasakoti draugams prieš pradedami degustuoti alų. Tokiu būdu padėsite jiems susidaryti pagrindą kuriuo jie galės naudotis ragaudami alų. Informacija gali būti įvairi: apie stilius, šalis, įdomūs faktai, skoninės savybės ir kt.

TAURĖS. Degustacijai labai svarbu taurės. Vienam žmogui degustacijos metu optimalus alaus kiekis – 100 ml, todėl su taurėmis nereikia perspausti. Degustacijoms puikiai tinka vyno taurės, nes didesnės talpos taurėse toks kiekis alaus atrodo neestetiškai. Svarbu, kad visi ragautų iš vienodų taurių. Taurės turėtų būti skaidrios, nereljefinės. Taip pat labai svarbu prieš keičiant degustuojamą alų taures praplauti arba pakeisti naujomis.

UŽKANDŽIAI. Prieš keičiant alų taip pat labai svarbu neutralizuoti skonį likusį burnoje. Greta alaus taurių turėtų stovėti stiklinė vandens, kad būtų galima atsigaivinti. Taip pat patartina naudoti trapučius ar beskonius krekerius-sausaisnius. Venkite maisto su prieskoniais, druska ar cukrumi. Alaus ir maisto derinimas – atskira degustacijos tema.

Neapkraukite savęs dideliu alaus kiekiu. Užteks 3-4 skirtingų  alų, nes skonio receptoriai atšimpa. Ilgai ir lėtai degustacijai, kuriai planuojate skirti visą vakarą optimalus alaus skaičius – 5.

Pauliaus vertinimo kortelė Atviro Alaus Taurės 2013 finale.
Nr. 97 – Gediminas Volkas (petrashka.lt) #11 Mikkeller Single hop Amarillo klonas Amerikietiškas IPA – bronzos laimėtojas.

Taip pat nepamirškite pasiruošti lapelių su tušinukais, kad draugai turėtų kur pasižymėti savo pastabas. Nerašykite rišlių tekstų, tik svarbiausius pastebėjimus. Galite naudoti jau paruoštas ratebeer.com TASTING FORM. Alų galite vertinti balais, tačiau tai nėra privaloma. Vertinimas turi atsispindėti jūsų užrašuose.

Priklausomai nuo pasirinktos temos sudarykite degustacijos planą kurio laikysitės. Galite alų skirstyti pagal stiprumą, įdomumą – improvizuokite. Patarimas: blyškiausius alus degustuokite pradžioje, ryškesnio skonio gale. Kaip taisyklė stipresni alūs turi daugiau skonio, taigi pradėkite nuo silpnesnių. Degustacijos patalpoje patartinas geras apšvietimas, kad būtų lengva identifikuoti alaus spalvą. Aplinkoje neturėtų būti įkyrių kvapų (nesipraususius svečius išprašykite), patalpą patariama išvėdinti – tai padės lengviau perprasti alaus aromatų subtilybes. Pasirūpinkite, kad degustatorių netrikdytų aplinkiniai garsai. Patariama nuomones apie alų išdėstyti po to, kai visi pabaigs degustuoti. Tuomet padarykite degustacijos aptarimą, palyginkite savo užrašus. Atmosferai sukurti galite klausytis ramios muzikos: jazz‘o ar lengvo pop/rock. Labai svarbu, kad visas patiekiamas alus būtų tinkamos temperatūros. Optimali visiems alums tinkama apie ~14°C  temperatūra.

Alaus taurių įvairovė

Kodėl egzistuoja toks didelis taurių pasirinkimas? Matome gausybę įvariausių formų, Belgijoje beveik kiekviena alaus darykla turi savo taures, šis reiškinys paplitęs ir visoje Europoje, nepralenkiantis ir Lietuvos. Ar tai yra tam tikri marketinginiai žaidimai, ar daryklos konkuruoja viena su kita ne vien tik alaus kokybe, kaina, tačiau ir taurių dizaino klausimu? Ko gero ne vienam iš mūsų teko gerti vienokį ar kitokį alų įpiltą į taurę besipuošiančia kitu prekės ženklu. Lietuvos baruose tai ganėtinai dažnas atvejis, toli gražu ne kiekviename bare, tačiau vis tiek, tai nutinka per dažnai. Na ir kas, pasakys mergina, teigdama, kad šio prekės ženklo taurės yra daug gražesnės, o kokį alų iš jos geriu man visai nesvarbu. Na ir kas, pasakys vaikinas teigdamas, kad svarbiausia yra alus, o gerti jį galiu nors ir iš kibiro.

Iš tiesų yra kiek kitaip. Be abejonės taurių kūrime svarbų vaidmenį vaidina ir marketinginiai aspektai, tačiau teigti, kad taurėje svarbiausia yra grožis būtų klaidinga. Iš tiesų, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, darant tam tikrus dalykus reikia naudoti tiems dalykams atlikti skirtas priemones. Valgant jautienos steiką naudojama tradicinė šakutė, valgant desertą – desertinė, padoriame restorane užsisakius žuvies patiekalą, atnešami žuviai valgyti skirti įrankiai, kiniečių restoranuose valgoma su pagaliukais ir t.t. Lygiai taip pat ir alaus kultūroje, tam tikro stiliaus alų patariama gerti su vienokia ar kitokia taure.

Tinkamai parinkta alaus taurė, padeda atsiskleisti visiems pagrindiniams to alaus stiliaus komponentams. Vienos taurės geriau išryškina alaus skaidrumą, kitos leidžia geriau pajusti aromatą, kuriame gali atsispindėti mielių charakteris, apynių eteriniai aliejai, įvairiausi vaisiai ar kiti kvapai, trečios yra naudojamos sesijose ir panašiai.

Šiame straipsnyje aprašysiu pagrindines taurių rūšis, jų privalumus lyginant su kitomis taurėmis bei rekomenduojamus stilius, kurie su aprašytomis taurėmis atsiskleis geriausiai.

Tulip.

Tulpės formos taurė (angl. Tulip)

Tulpės formos taurės pagrindiniai privalumai yra puikus aromato pateikimas bei standžios putos suformavimas bei išlaikymas. Apatinis taurės burbulas savotiškai įkalina visus aluje esančius kvapus, o išlinkimai esantys taurės viršuje padeda ilgiau išlikti alaus putai, kas taip pat prisideda prie geresnio alaus pojučio. Šioje taurėje geriausiai atsiskleis škotiški eliai, lambikai, geuzai, stipresnieji IPA stiliaus alūs, belgiški eliai ar kiti daugiau kvapniųjų savybių turintys alūs.

Snifter.

Siaurėjanti į viršų (angl. Snifter)

Ko gero daugeliui ši alaus taurė asocijuojasi su brendžiu, konjaku ar kitu stipriuoju gėrimu. Ne veltui, nes būtent iš šios taurės patariama gerti daug alkoholio turinčius gėrimus. Ši taurė, taip pat kaip ir „tulip“, puikiai perteiks aromatą, o subtili forma leis alų pasūkuriuoti, taip dar labiau užaštrinant kvapus. Taurė puikiai tinka visiems stipriesiems eliams, tripeliams, kvadrupeliams, imperial IPA, imperial stout stiliaus alums ar miežių vynui.

Goblet.

Goblet (Chalice)

Šios taurės paprastai būna labai puošnios, tikri meno kūriniai iš stiklo. Dauguma daryklų pagamina gana skirtingo dizaino, tačiau visos šios taurės turi tas pačias charakteristikas. Šios taurės yra ganėtinai plačios, todėl lengva gerti dideliais gurkšniais. Apačioje paprastai yra įbrėžimas, kuris padeda išsiskirti CO2, kas įtakoja didesnės putos susidarymą ir ilgesnį jos išsilaikymą. Šios taurės, taip pat kaip ir snifter`iai naudojamos gerti stipresnį alų. Skirtumas tas, kad su Goblet tipo taurėmis geriamas tik belgiškas abbey alus.

Pintos

Pintų būna įvairaus dydžio, nuo 16oz (beveik 0,5 l.) iki 20oz (beveik 0,6 l.). Šios taurės ko gero universaliausios taurės, pagrindinis jų privalumas – iš bet kurios pintos alus gersis labai lengvai, pakankamai dideliais gurkšniais, todėl jos puikiai tiks sesijoms. Yra keturios pintų rūšys: Imperial pint, German pint, English pint ir American pint. Kaip jau tikriausiai supratote iš Amerikietiškos pintos geriami amerikietiški eliai, gintariniai lageriai kartais ir ameriekitiški kvietiniai alūs. Šios taurės dažniausiai būna 16 oz talpos (kiek mažiau nei pusė litro), tačiau galima rasti ir 20 oz. Britiškos pintos būna 20 oz, tai yra beveik 0,6 litro bei naudojamos geriant angliškus elius. Imperiališkoji pinta taip pat kaip ir britiška yra beveik 0,6 litro talpos, tačiau iš šios taurės geriami airiški stautai. Vokiškos pintos būna 0,5 litro talpos ir iš jų geriami vokiški lageriai, Schwazbier, Oktoberfest alus ar įvairiausi bock`ai.

Iš kairės į dešinę: Imperial, German, English, American.

Weizenbier.

Kvietinio alaus taurė (Weizenbier glass)

Iš pavadinimo galima nesunkiai nuspėti, kad šios taurės skirtos gerti kvietinį alų. Plonos sienelės puikiai atskleis išraiškingą kvietinio alaus spalvą, o į aukštį didėjantis taurės skersmuo padės susidaryti didelei putai, kuri įkalins kvietiniam alui būdingus aromatus. Talpa dažniausiai būna 0,5 litro, tačiau Belgijoje galima rasti ir mažesnių 0,25 ar 0,33 litro talpos.

Pilsnerio taurė

Pilsner.

Ši taurė naudojama gerti daugelį šviesiųjų alaus rūšių, tačiau vėl gi, pavadinimas išduoda, kad pagrindinė rūšis, kuri geriama – pilsneriai. Šios taurės yra aukštos, plonos, kūgio formos. Tokia forma padeda atskleisti pilsnerio skaidrumą, pamatyti tikrąją alaus spalvą, bei taip pat padeda išlaikyti alaus putą. Be aprašytos formos egzistuoja ir kiek idomesnis pilsnerio taurės variantas, kuris pagrinde išlieka panašus į aprašytąjį, tik prie viso to taurės apačioje prisideda kojelė. Tokios taurės vardas – „Pokal“.

Flute.

Šampaninė (Flute) taurė.

Ilga ir siaura taurės viršūnė padeda palaikyti karbonizaciją, kas akivaizdu, šampaniniam alui yra svarbus reiškinys. Kylantys burbuliukai yra neatsiejama šampano, o taip pat ir šampaninio alaus dalis, todėl svarbu, kad burbuliukai išliktų kuo ilgiau. Iš esmės ši taurė yra labai panaši į tikrajam šampanui skirtas taures, tačiau šampaninio alaus taurės dažniausiai būna su šiek tiek trumpesne taurės koja. Iš šių taurių, be šampaninio alaus geriami, lambikai, oud bruin, čekiški pilsneriai ar kiti didesnę karbonizaciją turintys alūs.

Bokalas (Mug)

Ties šiuo tipu tikriausiai nereikia per daug išsiplėsti. Bokalai dažniausiai naudojami Šiaurės Amerikoje, Anglijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Pagrindinis jų privalumas – dydis, storas stiklas, bei patogi rankena. Būtent šie kriterijai suteikia progą susidaužti bokalais daug stipriau nei tarkime su pintomis.

Mano aprašytieji 8 bokalų tipai yra ko gero pagrindiniai, tačiau tai tik maža dalis to, ką galime rasti baruose, alaus mėgėjų namuose ar bravoruose. Norint visapusiškai mėgautis alumi nebūtina turėti visų bokalų, tačiau save ir, be abejo, alų gerbiantis alaus mėgėjas savo namuose turėtų turėti bent keletą pagrindinių taurių.

Štai visiems puikiai žinomas alaus medžiotojas Michael Jackson pagrinde naudojo 4 taurių rūšis: vasaros, degustavimo, sesijinė bei snifter taures (žiūrėti nuotrauką apačioje)

Linkiu ir Jums atrasti šį džiaugsmą ir mėgautis dar stipresniais gero alaus teikiamais malonumais.

Michael Jackson taurės.

Nuotraukos iš:
http://iutelecomgrad.files.wordpress.com/2012/03/;
http://probuswines.wordpress.com/2012/07/22/life-beyond-the-pint-the-importance-of-proper-glassware-to-the-beer-drinker/;
http://www.drinkstuff.com/products/product.asp?ID=10775;
http://thekegtap.com/2011/06/02/beer-foul-drinking-beer-from-the-bottle/;
http://www.webstaurantstore.com/libbey-3795-embassy-6-oz-flute-glass-12-cs/5513795.html;
http://en.wikipedia.org/wiki/Beer_glassware

IPA – Išvirė Paulius alų

Viršuje: du maišai salyklo; apačioje: keturi maišiukai apynių (tie žali – apynių spurgai, folijoje – apynių granulės); viduryje: raudonas pakelis mielių.

Visą gyvenimą maniau, kad išvirti alui reikia kažkokių specialių įrankių ir mechanizmų. O pasirodo, kad tai padaryti galima nusipirkus vos porą papildomų įrankių, kurie nėra brangūs. Taigi kovo 26 dieną sumaniau išsivirti savo alaus. Alaus virimuose esu dalyvavęs ir anksčiau, taigi nebuvau visiškai žalias šitam reikale. Entuziazmo netrūko, nes pagaliau nereikėjo su niekuo derint receptūros. Receptą susidariau pats, naudodamas atvirasalus.lt skaičiuoklę. Iš tikro, tai pradžioj atrodė, kad nepavyks ir gausis nesąmonė. Sudarinėdamas receptą daugiausiai gilinausi į medžiagų (salyklo, apynių, mielių) aprašymus, išanalizavau matyt visus IPA stiliaus receptus esančius atviram aluj. Tokiu būdu ir gimė „IPA – išvirė Paulius alų“ receptas.

Nuotraukoj galit pamatyt visus įrankius, bei medžiagas naudotas gaminant būsimą šedevrą. Pirkau: termometrą, fermentacijos indą su filtru ir „burbuliatorium“, dezinfekcijos priemonę (galima išsiversti ir be jos) , o puodą turėjau namuose, tai naujo nepirkau. Viskas kainavo apie 80lt ir tai yra ilgalaikė investicija. Aišku čia tik pagrindiniai dalykai, bet jų pakanka išsivirti savam alui. Yra dar krūva procesą palengvinančių smulkmenų, kurias nusipirkau vėliau, yra krūva brangių aparatų, kurių nepirksiu niekada… Žaliavos išvardintos recepte, tai iš naujo neperrašinėsiu, kam įdomu pasižiūrės. Žaliavų kainos tiksliai nepamenu, bet straipsnio gale pabandysiu paskaičiuot, kiek man kainavo vienas paties virto alaus bokalas.

Alaus misa. (nuotrauka iš kito mūsų virimo)

Rašydamas straipsnį „Kaip gimsta alus…“ empirinės patirties neturėjau ir aprašinėjau daugiau gamyklinę alaus gamybą, o čia papasakosiu, kaip tuos procesus atlikau namie. Viskas prasidėjo nuo nelemtos dezinfekcijos. Indų dezinfekcija labiausiai užknisantis procesas iš visų, apčiuopiamos naudos neduoda, bet daryti vis tiek reikia. Tikrasis alaus darymas prasidėjo nuo grūdų salinimo. Grūdų salyklo naudojau nei daug nei mažai 6kg. Grūdų salyklą supyliau į fermentacijos indą (tai tas baltas kibiras nuotraukoje), o puode užkaitinau vandenį. Tuo vandeniu, įkaitusiu iki daug laipsnių (tiksliai nepamenu kelių), užpyliau salyklą. Tas vandens ir salyklo mišinys vadinamas mentalu. Mentalas tapo apie 65°C. Taip salinau apie valandą laiko. Prieš tekininant įpyliau dar karšto vandens, kad mentalo temperatūra pakiltu netoli 80°C ir atsukau kranelį. Ir tuomet prasidėjo dideli sunkumai, nes virimo puodas kur kas mažesnis už nutekintos misos kiekį, tai pagalbon teko pasitelkti pagalbinių indų. Nutekintą misą užviriau ir kas tam tikrą laiką dėjau apynius. Pradžioj karčiuosius, pabaigoj aromatinius. Apynių dėjimas į verdančią misą kone maloniausia proceso dalis. Alų gerbiantys aludariai visuomet apynius įmes savo rankomis, jei ne visus tai bent jau simboliškai – saują. Šiuo gestu išreiškia meilę savo amatui. Baigus virti, misą supyliau į fermentacijos indą, kurį įkėliau į pilną šalto vandens vonią. Tokiu būdu atvėsinau iki kambario temperatūros. Paskutinis momentas – sudėti mieles ir laukti kol prasidės fermentacija.

Fermentacija prasidėjo kitą dieną, tas laikas iki fermentacijos pradžios buvo neramu. Infekcijos arba prastų mielių atveju fermentacija gali neprasidėti arba užsibaigti per anksti… Jos pradžia pastebima burbuliavimu. Fermentacijos metu išsiskiria angliarūgštė, kurios dalis išeina per vandens filtrą (burbuliatorių). Po šiek tiek daugiau nei savaitės paragavau, alus buvo geras, dar jaunas, ką tik gimęs, bet geras. Jau alų (fermentacijos metu misa virto alumi) perpyliau į švarų fermentacijos indą, kuriame dar palaikiau ne pilną savaitę, tai vadinama antrine fermentacija. Antrinės fermentacijos metu sudėjau likusius apynius. Kadangi antrinėje alus stovi kambario temperatūroje, tai apyniai išskiria tik savo aromatines savybes, suteikia alaus skoniui žoliškumo. Antrinės fermentacijos metu profilaktiškai vis atsukdavau kibiro kranelį patikrint ar alui viskas gerai. Tokių tikrinimų būdu dingo litras kitas alaus (didele kantrybe nepasižymėjau niekad) . Galiausiai viską išpilsčiau į butelius ir padėjau brandintis. Visą laiką alų brandinau kambario temperatūroje (nors patartina rūsio), skonis nenukentėjo. Dar turiu vieną butelį ir šiek tiek vėliau, šią ar ateinančią savaitę, aprašysiu jo degustaciją (aišku jei alus dar bus geras, tikėkimės bus.).

Išgertas alaus butelis

Alaus virimas užtruko visą dieną. Medžiagas važiavau pirkti ryte apie 10h, grįžęs iškart pradėjau gaminti. Baigiau, tai yra supyliau mieles, apie 1h nakties. Daugiausiai problemų sudarė elektrinė viryklė, kuriai užvirinti didelį litražą misos yra sunkiai įveikiamas darbas… Aišku, su patirtim ateina ir greitis, esu skaitęs, kad labiau patyrę kolegos užtrunka po 5h vienai partijai.

O dabar, visus skaičiuotojus labiausiai dominantis dalykas. Neskaitant elektros, vandens, degalų ir taros (galima naudoti ir panaudotus butelius) sąnaudų vieno bokalo (0,5l) kaina gavosi 1,30 lt. Vienu kartu pasigaminau 25l alaus, tai yra 50 bokalų alaus!

Lietuvoje skirtingų alaus stilių pasirinkimas yra ganėtinai mažas. Naminė aludarystė gali padėti susipažinti su dar neatrastais alaus stiliais.Naudojantis atviro alaus ar kokiais nors kitais receptais namuose išsivirti galite daugelį alaus stilių. Naminiu alumi galima paįvairinti savo ir draugų alaus sesijas. Naminins alus niekad nepakeis tokių alaus pažibų, kaip Chimay ar Westvleteren, bet prilygti daugeliui komercinių daryklų nėra sunkiai įgyvendinamas tikslas.

Alaus degustacijos aprašymą galite rasti ČIA

Alaus ragavimas

Ko gero, ragavimas yra daugiausiai jaudulio sukelianti alaus kultūros dalis. Na, o jei taip nėra, vadinasi, kažką darote bogai. Papasakosiu jums, kaip alų ragauju aš. Alaus degustaciją suskirsčiau į tris pagrindinius etapus: pasiruošimą ragavimui, ragavimą ir trečiąjį etapą.

Prince Charles

Pasiruošimas ragavimui. Be gero pasiruošimo – degustacija žlugus. Tai – lyg tvirti namo pamatai, neleidžiantys jam sugriūti. Viskas prasideda nuo apsipirkinėjimo. Atvirkščiai kitiems apsipirkinėjimams – šis yra smagus. Vaikščioti po alaus parduotuves ir ieškoti ko nors naujo, o gal pasiimti kažko jau pažįstamo, bei nustebinusio, puikiai tinkančio prie rytdienos pietų, o gal jūsų paaukštinimo progai (Bière de Champagne). Neturintiems patirities, rekomenduoju internete susirasti  alaus aprašymų ir šiuo būdu išsirinkti. Labai gerai prisimenu, kaip prieš porą metų, atsistojęs žiūrėdavau į pilnutėles alaus lentynas ir galvodavau, kaip, po galais, man kažką išsirinkti??? Beragaudami skirtingą alų, susipažinsite su alaus įvairove, bei atrasite labiau mėgstamus stilius.

Pope Benedict XVI

Jei pagaliau kažką išsirinkote, bėkite namo ir ieškokite informacijos apie savo laimikį. Gal būt jūsų alus iki šiol verdamas vienuolių (trappist) ir didžioji pelno dalis tiesiog atiduodama labdarai. O gal tokį alų labai mėgdavo garsusis Beer Hunteris M. Jackson, Princas Čarlzas ar popiežius Benediktas XVI. Pasiskaitykite, kokios skoninės savybės yra būdingos to stiliaus alui, kokios jo gaminimo subtilybės. Ši informacija padės jums geriau pažinti ir įsimylėti alų. Tokie internetiniai puslapiai, kaip Beer Advocate ar Rate Beer, jums padės išsiaiškinti, kokio stiliaus tai alus, kokia optimali jo ragavimo temperatūra, bei tinkama ragavimo taurė. Taigi, beliko tik atšaldyti alų iki reikiamos temperatūros ir !!!


Ragavimas. 
Atėjus ragavimo laikui, jūs, greičiausiai, net virpate iš noro paragauti. Lėtai įpilkite alų i taurę.

Pirmiausia, apžiūrėkite alų, įvertinkite jo spalvą. Skaidrus alus, vainikuotas tvirta puta, visada atrodo skaniai, bet ne visiems alaus stiliams tai yra būdinga! Kad gerai įvertintumėte alų, pasirūpinkit, kad taurė būtų švari. Alų degustuoti geriausia esant natūraliam apšvietimui. Aš mėgstu ragauti vakare, kai saulė jau nusileidus, tokiu atveju alaus išvaizdą patariu vertinti gerai apšviestoje patalpoje, nors prie žvakės šviesos kur kas jaukiau, bet pamatyti tikrąjai alaus spalvai reikalingas geras apšvietimas.

Pateliuskuokite alų taurėje, tai padės atsiskleisti visiems alaus aromatams. Pauostykite alų. Geras alus visada kvepės skaniai. Iš kvapo galima susidaryti įspūdį apie būsimą alaus skonį. Kartais alus taip skaniai ir įdomiai kvepia, kad šią procedūrą atlieku keletą kartų.

Gurgštelėkit! Kad tinkamai pajustumėte visus alaus skonius, neskubėkite iškart nuryti. Turėkite omeny, kad skirtingos liežuvio dalys, geriau pajunta skirtingus skonius. Atkreipkite dėmesį į tai, ar alus „skystas“, o gal „kreminis“. Geras alus visąlaik turės poskonį. Poskonis – tai skonis, likęs burnoje, nurijus alų. Vieni alūs turi silpnesnį, kiti – stipresnį poskonį. Ragaudami pabandykite įžvelgti tas savybes, kurios buvo aprašytos jūsų skaitytuose aprašymuose. Galbūt jūsų nuomonės sutaps, galbūt šiek tiek skirsis.

M. Jackson „Ultimate Beer“

Beragaudami trumpai pasižymėkite ką jaučiate. Nerašykite rišlių sakinių, tik kelias pastabas apie ragaujamo alaus savybes.

Trečiasis etapas. Tai etapas, kuriam nesugalvojau pavadinimo. Jei neturite, užsiveskite specialų sąsiuvinį – alaus dienoraštį. Jame aprašykite savo ragavimo įspūdžius. Tam ir reikia pasižymėti esminius dalykus ragaujant. Aprašykite kiekvieną degustaciją. Mano degustacijų užrašai  atrodo panašiai į apžvalgas rašomas ČIA, internete. Skirtumas tik toks, kad vietoj nuotraukų, priklijuoju alaus etiketę.

Pastabos. Ragaukite alų būdami geros nuotaikos! Rekomenduoju ragauti būnant vienam, tyloje. Ragaujant, įvairūs trukdžiai, tokie kaip televizorius, nėra pageidaujami. Labai svarbi yra alaus temperatūra! Pernelyg atšaldę alų nepajusite viso jo skonio, o jei gersite per šiltą, skonis gali pradėti varginti ir erzinti. Prieš ragaudami alų nevartokite labai stiprų skonį turinčio maisto ar gėrimų, nerūkykite. Tinkamai suderintas maistas ir alus yra labai didelis malonumas, tačiau pirmą kart ragaujant alų, nieko nevalgykite, nes tik taip pajusite tikrą jo skonį. Skanaus!


Sesija

nuotrauka skolinta iš topten.lt

Turbūt daugėlis girdėjot žodžių junginį sesijinis gėrimas (session drinking)? Ar tai vakarėlis egzaminų sesijos universitete metu? Gal. O gal tai vaišės, seimo sesijos metu, draugystės viešnamy? Gal!

Sesijinis gėrimas reiškia išgerti nemaža kiekį alaus per tam tikrą laiką (sesiją) ir išlikti blaiviam. Alaus gėrimo sesija yra socialinė proga, pavyzdžiui: vakaras bare su gera kompanija. Dažniausiai gerai leisdami laiką bare neskaičiuojame kiek alaus išgeriame. Taigi koks turėtų būti sesijinis alus (session beer)? Pirmiausiai, kad protas neužtemtų alus turėtų būti silpnas. Rekomenduoju nestipresnį nei 5 abv alų, nors geriausiai tiktų maždaug 4 abv alus. Kita svarbi savybė – alus turi būti skanus ir lengvai geriamas. Jis neturėtų būti labai gazuotas, bei skonis neturėtų varginti. Būna puikių alų, kurie turi tam tikrą skonį/poskonį, kuris po vienos taurės pradeda varginti, sesijos metu reiktų tokio alaus vengti ir pasilikti jį pasimėgavimui kitai progai. Kitas kriterijus yra kaina. Nieko čia nepadarysi, pasirinkimas pas mus yra labai siauras, tas kas pasauly yra įprasta ir nėra aukščiausia klasė pas mus egzotika ir prabanga (makdonaldo efektas :D ), taigi už gerą sesijinį alų teks sumokėti…

Ką aš rinkčiausi? Visų pirmą esu neabėjingas stautams, taigi siūlau dry stout stiliaus atstovus: „Murphy‘s Irish Stout“ arba „Guinness Draught“ juos galite rasti alaus(?) baruose Vilniuje. Dėja mūsų barai nėra labai turtingi savo alaus asortimentu, taigi stenkitės rinktis alų, kuris atitinka nors vieną aukščiau pateiktą kriterijų ir nors tai sesija, bet svarbiausia yra kokybė, ne kaina!
Namuose organizuojat sesiją? Puiku. Pasirinkimas kur kas išauga. Pats žodis session drinking atsirado Didžiojoj Britanijoj, kaip taisyklė jie turi nuostabaus sesijinio bitter ale, dry stout, scottish ale stilių alaus. Šio stiliaus britiško alaus Lietuvoj nėra daug, tačiau dauguma esančių yra geri. Pigesnis variantas – čekiški pilsneriai. Rekomenduoju lagerių mėgėjams. Čekų produkcijos kainos ir kokybės santykis yra tikrai neblogas, o ir surasti nėra sunku. Siūlau pabandyti „Budweiser Budvar“, „Pilsner Urquell“. Kitas pasirinkimas: auksiniai vokiški lageriai ir jų lietuviškos, didžiųjų gamintojų, interpretacijos. Jų yra daug, bet rinkitės atidžiai, daugėlio kokybė labai prasta.

Šiame straipsnyje pabandžiau adaptuoti alaus sesiją Lietuvos sąlygoms, nepaminėjau puikių, sesijai tinkamų, amerikietiškų, bei belgiškų elių, nes jų paprasčiausiai Lietuvoje neįsigysite. Pabaigai norėčiau priminti, kad sesija yra alaus kultūros dalis, sesijos pagrindas – bendravimas, pagrindinis principas – neapsvaigti. Gerkit atsakingai, skanaus!

Scroll to top