Autorius: Vladas

Normalus in town!

Normalus American Pale Ale

Normalus American Pale Ale

 

Apie ką aš čia? Apie tai kas formavosi ilgai, o atsitiko greitai.

Viskas prasidėjo prieš beveik 7 metus, kuomet Paulius surado ir kartu išsitempė mane su Tomu į Kaune vykusį alaus simpoziumą – renginį skirtą namų aludariams. Daug ten visko išgirdom, dar daugiau kilo klausimų, bet dabar suvokiu, kad ten buvo įžiebta pirma kibirkštis, kuri užkūrė tai ką pristatau šiandien.

Keli mėnesiai po simpoziumo jau važiavome pas mane į kaimą ir žvarbų žiemos vakarą ant elektrinės viryklės gimdėme pirmąjį alų. Pradėjome aišku nuo all-graino, tad daug ten visko nutiko tą vakarą: nuo 3-4 valandų laukimo iki kol vanduo užvirs, iki visą naktį trukusio alaus vėsinimo sniege ir visą savaitgalį nešiojant fermentorių iš kambario į kambarį ir nerimaujant: kodėl vis dar neburbuliuoja?

Smagu atsimint tą pirmąjį kartą ir dabar, įvertinus kaip mes ten jį virėm, žiauriai įdomu kaip jis galėjo gautis toks pusiau geriamas. Anyways, tas alaus simpoziumas buvo tai ko reikėjo, kad iššauktų pirmą virimą, o pirmas virimas parodė, kad alus yra daug, daug daugiau nei gėrimas draugų kompanijoj ir kūrybinės begalybės alaus gamyboje nebepaleido iki šiol. Alumi susidomėję likome visi trys. Kol Tomas su Paulium nėrė į alaus prekybą, aš likau prie puodų.

Per tuos kelis metus, po beveik tonos litrų alaus išvirto namuose ir kaime, po daugybės degustacijų draugų kompanijose, tinkamai susidėliojus žvaigždynams ir atsivėrus reikiamoms čakroms, išvirto alaus kiekį didinu dvigubai. Ir tai padariau vienu virimu.

Susipažinkite. Bendras mano ir bravoro Apynys kolaboracinis alus:

Normalus etikete webNormalus
Stilius: American Pale Ale
ABV: 4,6%
IBU: 33
EBC: 10


Šviesus, neįpareigojantis, draugų kompanijos neužgožiantis. Double dry hoppinta tropinių ir citrusinių vaisių aromatinių pučiamųjų simfonija. Lengvai geriamas, vidutinio-pilno kūno, gerai subalansuotas, gaivus, sausokas, vasara trykštantis ir lengvai kabinantis vakarėlis taurėje.

Susipažinkite ne tik su raidėmis, bet ir pačiu alumi. Ateinantį trečiadienį (liepos 4 dieną), bare Prohibicija vyks oficialus ir labai Normalus pristatymas, kurio metu visą istoriją papasakosiu plačiau. Ateik nuo 19:00 arba anksčiau, arba vėliau, aš ten tikrai būsiu ir viską tau papasakosiu.

O iki tol, potencialiai viral klipas iš virimo dienos:

[kad_youtube url=“https://www.youtube.com/watch?v=7youRooa7GI&frags=pl%2Cwn“ ]

 

Al`fiesta – alaus festivalis Litexpo rūmuose.

al'fiesta_logoVilniuje penktadienį startuoja dvi dienas truksiantis festivalis „Al’Fiesta“

„Litexpo“ penktadienį prasidės dvi dienas truksiantis alaus, gero maisto ir muzikos festivalis „Al’Fiesta“. Kovo 14-15 dienomis, vyksiančių renginių metu lankytojų lauks gurmaniškų maisto gamybos idėjų pristatymas, pasaulio aludarių produkcijos degustacijos, koncertai, rekordų siekimas ir kitos pramogos.

„Su žymiuoju „Oktoberfest“ tikrai nesilyginame, tačiau Vilniui ketiname padovanoti savitą ir išskirtinę šventę, kur daug dėmesio skirsime kultūringam alaus ragavimui, gardžiam maistui, muzikai ir turiningai programai. Rinksimės klausytis geros bavariškos muzikos, susipažinsime su beveik 100 skirtingų rūšių Lietuvos ir užsienio gamintojų alaus, galėsime kartu įvertinti žinomų žmonių kulinarijos gabumus. Abi dienas lankytojų lauks kaskadininkų pasirodymai, įvairūs rekordai, linksmybės, momentiniai žaidimai“, – sakė vienas festivalio „Al’Fiesta“ organizatorių Arūnas Valickas.

Festivalyje dalyvaus didieji, mažieji Lietuvos alaus gamintojai bei platintojai, kurie pristatys ne tik puikiai visiems žinomas ir geriausiai pasaulyje įvertintas alaus rūšis, bet ir dar neragautus skonius. Lankytojai galės susipažinti su Lietuvos, Čekijos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Kubos ir kitų šalių gamintojų alaus rūšimis, alaus kokteiliais.

Anot A. Valicko, festivalis į dvi dienas padalintas neatsitiktinai. Penktadienio ir šeštadienio programa bus orientuota į skirtingų pramogų mėgėjus.

Penktadienį laukia aktyvi programa su kaskadiniais elementais, bavariškais orkestrais ir jų geriausiomis šokėjomis, o atvėsti neleis Body art madų šou „Rūbai be rūbų“ (N – 18). Vakaro akcentas – grupės „Čilinam“ koncertas su M. Jampolskiu, R. Rudoku ir Stano.

Šeštadienio ryte lankytojai bus pakviesti į „Al‘Fiesta“ virtuvę, kur gamins žinomi Lietuvos žmonės – Donatas Baumila, Mino, grupė „Kitokios“, grupė „Dar“, projektas „Vyrai virtuvėje“. Organizatoriai ketina lankytojams pasiūlyti ir naujų kulinarinių idėjų, gurmaniškų patiekalų gamybos receptų.

Antrą festivalio dieną lankytojai ne tik pamatys, kaip gaminami gurmaniški patiekalai, bet ir mėgausis bavariška muzika, festivalio pramogomis, linksminsis kartu su „Joniu“, Mino. Atėjusiųjų lauks momentiniai konkursai ir kitos pramogos. Šeštadienio „vinis“ – net trijų valandų „Rondo“ koncertas.

Daugiau informacijos: www.alfiesta.lt

Roma! Roma! Roma!

Ma Che Siete Venuti A Fa

Ma Che Siete Venuti A Fa

Taip jau susiklostė, kad labai ilgą laiką neparašiau (ir jau galvojau, kad niekada nebeparašysiu) apie nuostabų miestą, kuris supažindino su begale nuostabių alaus rūšių. Tačiau savaitgalį bedegustuojant alų, kompanijoje atsirado žmogus, kuris lankysis neišmatuojamo grožio ir neapsakomus įspūdžius paliekančiame  mieste – Romoje. Šiuo straipsniu noriu pasidalinti savo patirtimi. Galiu prižadėti, kad apsilankę mano aprašytose vietose neapsiriksit, o po kelionės galėsite būti tikri, kad Italija ne vien tik vynu garsi.

Tikiu, kad neverta pasakoti apie Panteoną, Koliziejų, kelis šimtus fontanų, Vatikaną ir kitus stebuklus, esančius viename mieste. Įeini į bet kurį bromą ir stovi išsižiojęs, eini eiliniu skerstgatviu ir negali atsigrožėti architektūrinėmis grožybėmis. Romoje į žemėlapį žiūrėti nereikia, nes žinai, kad eidamas bet kuria kryptmi netoliese rasi stebuklą, bet… yra vienas „bet“, kuris vertė nepaleisti savo žemėlapio, kuriame pažymėtos 5 vietos. Penkios vietos, kuriose susipažinau su Italijos alaus scena.

Prieš kelionę, žinoma domėjausi, ir domėjausi nemažai, todėl žinojau, kur važiuoju, ko ieškoti ir kur tai rasti. Kadangi Romoje buvau ne vienas, žinojau ir tai, kad reikės skirti laiko ir Koliziejui, fontanams bei kitoms nesamonėms. Žinoma juokauju, nes pamatyti ten tikrai yra ką, o kaip vėliau paaiškėjo, aplankyti daugiau barų nei aplankiau, fiziškai nelabai ir galėčiau, na galėčiau, bet tuomet apie jokią alaus vartojimo kultūrą mano lūpoms šnekėti nederėtų.

Taigi šis straipsnis puikiai tiks tiems, kurie Romoje praleis tik kelias dienas, nes aprašyti barai nebus nutolę nuo lankytinų Romos vietų. Apsistojant Romoje ilgesniam laikotarpiui lankytinų barų skaičius galėtų didėti, tačiau čia norėčiau aprašyti tris labiausiai įsiminusius barus-restoranus.

Pirmoji vieta, kurią aplankėme dar pirmąjį vakarą – Open Baladin restoranas. Baladin yra, ko gero, žinomiausia craft beer darykla Italijoje, o Teo Musso – žinomiausias, charizmatiškiausias, alaus nirvanoje esantis aludaris. Tiek būnant Romoj, tiek prieš tai skaitant literatūrą, susidariau tokį vaizdą, kad  Teo Musso yra itališko craft beer Dievas, kurio pamokų norėtų gauti kiekvienas aludaris. Jis garsėja neeiliniais sprendimais, vienas iš jų – alaus fermentacijos metu, ant talpų uždedamos ausinės, kuriose groja muzika. „Mielės yra gyvos, todėl jos reaguoja į muziką“ – įsitikinęs Musso.

Taigi, tik atskridę į Romą ir susiradę joje savo viešbutį nedvejodami einame pasivaikščioti, o galutine stotele nusistatome Open Baladin restoraną. Sekmadienio vakarą, apie 23h tenka stovėti prie restorano durų, vietos viduje nėra. Užsirašius į eilę, stovime lauke ir laukiame, burnoje kaupiasi seilės, žvelgiant pro langą siutina pavydas – eikit miegot, rytoj į darbą! Palaukus geras 40 minučių ateina mūsų eilė žengti vidun, kur mūsų laukia kiek kitoks, kiek kitokių žmonių rojus. Sienos nustatytos įvairiausiu alumi, keli vardai pažįstami, bet kiti dar labiau gundo, nes jų nežinau. Sėdame prie stalo ir verčiam meniu.

Ma Che Siete Venuti A Fa

Ma Che Siete Venuti A Fa

Prieš atvykstant į Romą galvojau, kad reikės pasinaudoti ta alaus pasiūla, kurią turi Italija ir paragauti ne vien itališko, bet ir belgiško, amerikietiško alaus. Atsivertus Open baladin meniu, mintyse tariu sau: „NE! Esi Italijoje, gersi čia itališką ir tik itališką alų“.

Šiame restorane ragavome tik Baladin alaus, tarp jų ir 8 ar 9 metus brandintas XYAUYU (12 % barley wine). Kadangi praėjo jau metai, o užrašų neberandu, nesistengsiu kažką labai gudraus parašyti, užsisakinėkite Baladin alaus, tikrai neapsiriksite, nes kiekvienas skonis bus išskirtinis, neatrastas ir nepakartojamas.

Citata apibūdinanti Musso craft`ą: „Jesus may have turned water into wine, but Teo Musso at le Baladin had gone one step further – by changing beer into wine“ – Tod Thomas.

Antroji vieta, kurią aplankyti privaloma – Ma Che Siete Venuti A Fa. Šis baras turi nuostabią atmosferą ir dar nuostabesnius alus. Čia galėsit paragauti jau nebe Baladin, o kitus Itališkus šedevrus.

Savininkas ne mažiau pamišęs nei Teo Musso, o barmenas, kuris dirbo tuo metu kai buvome mes, buvo žiauriai paslaugus, informatyvus ir susidomėjęs Lietuvos alaus scena. Bepildamas man alų jo veidas buvo ne ką mažiau entuziastingas nei mano. Išragavau visus pilstomus alus (virš 15), o nusipirkau vos tris taures. Tai tikrai ne mano derybų sugebėjimai – tai paslaugumas ir supratingumas.

Kaip jau tikriausiai supratote, ši vieta yra vieta, kurioje privalote atsidurti, jei norite pasišnekėti su vietiniais žmonėmis, bei taip sužinoti daugiau apie Italijos alaus sceną.

Ką gerti? Viską! Barmenai prieš užsisakant kiekvieną taurę tikrai leis paragauti bent 3-4 rūšis, taip galėsite išsirinkti savo favoritus ir mėgautis jais ilgesnį laiką.

Bir & Fud

Bir & Fud

The last, but not the least – Bir & Fud – restoranas esantis kitoje gatvelės pusėje Ma Che Siete Venuti A Fa, bei tarp kitko, turintis tą patį savininką. Pavadinimas išduoda, kad čia einama ir pavalgyti, kai tuo tarpu Ma Che Siete Venuti A Fa labiau tiks bendravimui ir lengvam girstelėjimui :). Bir & food siūlo tik itališką Craftą. Alaus asortimentas labai idomus – Tripeliai, black IPA, strong Belgian Ale`ai, imperial stout`ai, APA, žodžiu ką išgerti tikrai rasite ir čia. Dėl maisto deja negaliu daug pasakyti, nes mes į šį restoraną atvykome vos tik jam atsidarius (atsidaro vakare), o virtuvė pradeda dirbti dar šiek tiek vėliau, taigi paragavus kelis alaus patraukėme link kito restorano, kur galėjome pavalgyti. Verta paminėti, kad užsisakius alaus gaunate keptų bulvyčių, kurios išalkus labai gardžiai susivalgė.

Tai tiek apie didžiausią įspūdi palikusias vietas. Gaila, kad keliavau prieš metus, daug kas yra užsimiršę, bet bendras įspūdis tikrai neišgaruos niekada gyvenime. Žinau, kad į Romą grįšiu dar ne kartą. Galiu pasakyti, kad keturių vakarų ir trijų naktų susipažinimui su Roma, žymiausių jos vietų aplankymui pakako su kaupu, bet norint susipažinti su italų alumi ir barais reikėtų stipriai daugiau.

Nepaisant visų gražių Lino Čekanavičiaus žodžių apie Italijoje gaminamus alus, vis tik buvau labai nustebęs, nesitikėjau, kad tokio gero alaus bus tiek daug, o kiekvieną kartą išgirdus ar pasakius žodžių junginį „alaus kultūra“ į galvą šauna vienas žodis – Roma.

Tikiuosi, kad vykstantiems į Romą, mano trumpi atsiminimai bus naudingi, o jei kyla kokių klausimų galit drąsiai rašyti vladas@beergeek.lt, mielai padėsiu surasti gero alaus 🙂

Pačiai pabaigai keli atmintyje išlikę pavadinimai: Scires (rūgštus alus su Vignola vyšniomis), Keto Reporter (rūkytas, pipirinis Porteris su tabako lapais), Ducato New Morning (su ramunėlėmis), Grado Plato Chocarrubica (kavos-šokolado Stoutas), Montegioco Dolii  Raptor (6 mėnesius brandinamas vyno bačkose, vėliau dar kartą fermentuojamas baltojo vyno mielėmis), Troll Palanfrina (su kaštonais: džiovintais, rūkytais ir kitomis įmanomomis formomis). Be jų visi alūs iš aprašytų barų-restoranų, bei daugybė kitų, kurių ragauti dar neteko. Mmmm… Skanaus!

Pirmasis apsilankymas Londone.

11:20 – pub`as pilnas. Priminsiu, kad iki 23:20, 12h tarpas 🙂

Prieš porą savaičių turėjau džiaugsmo pabuvoti Londone, šiame straipsnyje pamėginsiu aprašyti bent gabalėlį to, ką atradau. Tikiu, kad niekam nėra naujiena, jog Anglija garsėja savo unikaliais barais – pub`ais, bei cask`ais – rankinėmis pompomis pilamu alumi. Taip, tuo galėjau įsitikinti ir aš, kur tik pasisuki, ten randi pub`ą, o užsisakius Fullers, St. Austell, Nicholsons ar kito alaus, nei pats nepastebi kaip ką tik gauta pinta ištuštėja.

Vis tik šiame straipsnyje norėčiau daugiau šnekėti ne apie nuostabius Londono pub`us, jų gausybę, kultūrą ar populiariuosius alus, tačiau daugiau akcentuoti plačiajai visuomenei ne taip gerai matomą Londono craft sceną.

Kalbant apie craft barus, iš karto noriu rekomenduoti Craft Beer London apps`ą, kuris buvo tikrai vertingas kompanijonas keliaujant po craft barus. Jame rasite vietas, kuriose parduodamas craft alus, visos vietos yra sužymėtos žemėlapyje, kiekvienas baras trumpai aprašytas ir įvertintas nuo 1 iki 5 žvaigždučių.

Nevyniodamas žodžių į vatą aprašysiu du barus, kurie, iš aplankytų, sužavėjo labiausiai.

Didžiausią įspūdį paliko Brewdog. Šis baras yra visiškai unikalus ir turi labai aiškų tikslą – užkrėsti žmones meile alui. „Without us we are nothing“ – užrašas ant stiklinės, kuris daug pasako apie Brewdog. Visi nors kiek susiję su Brewdog`u yra užtikrinti dėl šio alaus kokybės – „We brew what we want to drink“ – dar viena citata, kuri leidžia Brewdog`o komandai jaustis užtikrintai. Visi matyti darbuotojai yra užsikrėtę meile alui, kas garantuoja tinkamo alaus pateikimą klientui.

Brewdog baras

 

Brewdog interjero detalė.

Jei gerai pamenu, pilstomas tik Brewdog alus, tačiau šaldytuvuose galima rasti ir visame pasaulyje žinomų užsienietiškų craft`ų. Viena, kas tikrai aišku, užsienietiškus siūlau pirkti nebent esant norui juos ragauti namie, nes Brewdog alaus pasirinkimas yra ganėtinai didelis (apie dešimt skirtingų rūšių). Man pasisekė, kad šiame bare buvau ne vienas, o 6 žmonių kompanijoje, taigi galėjome nesunkiai išragauti visas rūšis. Visi alūs buvo fantastiško skonio, kvapo ir įdomumo, išskirčiau Punk IPA, Alice Porter, Hello my name is Ingrid, Hardcore IPA ir Dead pony club. Kai kuriuos alus parsivežiau ir į Lietuvą, taigi galite laukti ir išsamių degustacijų. O tiems, kas Londone praleis bent 3 valandas – nenuėję į šią vietą galite jaustis labai daug praradę.

Antra vieta, kurią drąsiai rekomenduoju – Craft beer & Co Clerkenwell. Pirmas faktas, kurį vertėtų paminėti – 37 pilstomo craft alaus rūšys (16 Cask, 21 Keg) + nemažai alaus buteliukuose išsinešimui. Ant kranų rasite 5-6 Thonrnbridge, apie 8 Oakhams, kelis Kent Brewery, Kernel, Camdens ir kitų daryklų šedevrų pavadinimus. Šiame bare, deja, buvau vienas, todėl išragauti daugiau alaus galėjau tik pasinaudodamas barmenų geraširdiškumu, ko pasekoje paragavau maždaug pusę alaus asortimento.

Bendras įspudis labai geras, tiesa buvo ir gana neįdomių alų, kurie nublanko prieš kitus, fantastiško skonio ir aromato kūrinius. Labiausiai sužavėjęs – danų šedevras iš Hornbeer daryklos – The Fundamental Blackhorn, Imperial stautas, kuris dėl suprantamų priežasčių (negali gi visko išgerti) nurungė taip pat nuostabius Siren Brewery, Broken dreams (Coffee stout) ir taip pat neblogą Chilli stoutą, kurio pavadinimo nepamenu.

Craft beer & Co Clerkenwell

Taip pat verta paminėti tai, kad šiame bare buvau anksti, apie 12h dienos, nežinau ar tai turėjo įtakos, tačiau maždaug 20% lankytojų buvo vietiniai, kurie mėgavosi skaniu alumi skaitydami laikraštį ar bendraudami su kitais alaus mėgėjais. Tuo tarpu kita dalis buvo minėtieji užsieniečiai ar svečiai iš kitų miestų, daugiausiai beergeek`ai, beerhunter`iai ir kiti, kurie rimtai domisi alumi. Tai sukūrė unikalią atmosferą, apie alų pasakojo ne tik barmenai, bet ir klientai, kurie mielai dalinosi savo įspūdžiais.

Tokiame bare norisi būti ilgai, bet suprasdamas, kad Londone yra daugybė „must see“ barų, po 3 puspinčių ir poros valandų diskusijų, nusiperku dar kelis buteliukus lauktuvėms ir keliauju toliau, o barmenams užtikrinu, kad į šią vietą dar tikrai sugrįšiu.

Dar būnant Londone supratau, kad 4 dienų čia tikrai nepakaks. Liko kelios neaplankytos vietos į kurias labai norėjau užsukti + neįsivaizduojamas kiekis barų, kurie turi kažką unikalaus. Bet keturių dienų užteko tam, kad pamatyčiau bendrą alaus scenos vaizdą Londone. Alus čia vertinamas visai kitaip, craft alaus galima rasti paprasčiausiose maisto parduotuvėse, craft barų yra labai daug ir dauguma jų siūlo skirtingas alaus rūšis. Beveik kiekviename bare galima rasti ir užsienietiškų craft`ų, o kai kuriuose net keliasdešimties puslapių katalogus su turimais craft`ais iš užsienio.

Tuo tarpu populiariuosiuose pub`uose alus taip pat labai skanus, minėtieji Nicholsons, St. Austell papuoštų bet kurį barą Lietuvoje. Įdomus faktas pabaigai – Fuller`s, kuris man asmeniškai, yra vienas iš geresnių britiško alaus pasirinkimų Lietuvos parduotuvėse, Londono lygmenyje atrodė švelniai tariant blankiai (jau pritaikius sąlygą, kad iš cask`o jis yra daug kartų skanesnis nei iš skardinės). Štai toks vat palyginimas, kuris parodo, kad alaus mėgėjas iš Lietuvos, Londone jaustųsi kaip devintam danguj.

Tai tiek apie Londoną po pirmosios išvykos ten, viliuosi sugįžti dar ne kartą, atrasti naujų ir mėgautis jau atrastomis gėrybėmis.

Bambalynė

Pagaliau prisiruošėme aplankyti ir lietuviškesnį kampelį (prieš rašant šį straipsnį buvo aprašyti Gringo ir Alaus studija). Šį kartą svečiavomės Bambalynėje, alaus rūsyje, įsikūrusiame Vilniaus senamiestyje – stiklių g. 7 (darbo laikas: I ir VII – 11.00-22.00; II-IV – 11.00-24.00). Šią alaus vietą, nepaisant fakto, kad alaus atsigerti galite ir čia pat, vertinsime kaip parduotuvę, nes joje nerasite pilstomo alaus + ragaujant alų vietoje teks susimokėti vadinamąjį kamščio mokestį. Taigi, nekantraudamas pradedu. Prasiėję nuostabiomis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis prieiname iškabą – „Bambalynė“. Nedvejodami lendam į bromą ir leidžiamės į daug žadantį alaus rūsį.

Bambalynės aplinka neleidžia pamiršti, kad dar prieš minutę ar kitą, žygiavome senamiesčio gatvelėmis – viskas dvelkia senove, senove iš gerosios pusės, tačiau panagrinėti interjerą plačiau galima ir vėliau, nes pirmiausia norisi užeiti į patalpą, kurioje akies kampeliu matome alaus šaldytuvus.

Alaus pasirinkimas

Pažvelgus į juos, lietuviškesnė vieta tampa visiškai lietuviška – užsienietiško alaus čia nerasite. Nepaisant fakto, kad alus tik iš Lietuvos, pasirinkimas čia toli gražu nėra mažas, Bambalynėje rasite apie 50 skirtingų mažųjų aludarių išvirtų alaus rūšių, tiesa šalia jų pamatysite ir LAG priklausančio Rinkuškių bravoro produkcijos. (alaus meniu).

Ką gi, kolegos išsirinko juodaragio ir šnekučio (Jovarų) alaus, kuriuo draugiškai dalinosi, aš užsisakiau butautų giros ir užkandžių. Visi išsirinkome taures ir nuėjome prie staliuko, kur skanaudami gėrimais, apžvelgėme aplinką. Kaip jau minėjau, kultūringa senovinė vintažinė aplinka sukuria nuostabią atmosferą. Kultūringa tikrąją to žodžio prasme. Bambalynė yra ta vieta kur niekam nebūtų keista jei jūs ateitumėte išgerti alaus bokalo ne su draugu, o su knyga. Yra keli maži staliukai su stalinėmis lempomis, kurie tyliai kviečia prisėsti būtent tokio tipo lankytojus. Parduotuvėje negali nepastebėti ypatingai didelio savininkų noro sukurti kuo jaukesnę aplinką. Šalia kaimiško alaus puikiai dera įvairiausios senovinės detalės iš Lietuvos dvarų ar šiaip ikimodernistinius laikus primenantys ąsočiai, puodai, moliniai bokalai, senovinės spintos ir t.t.

Kiek teko lankytis Bambalynėje, susidariau tokį įspūdį, kad klientai čia yra vertinami labai teisingai. Pasitinkama, bendraujama ir išlydima su šypsena veide, ant stalų visuomet rasite salyklo, kurio vakaro metu galėsite paskanauti. Prie įėjimo yra dedami tušti daugkartinio naudojimo flip-top tipo buteliukai, kurie nudžiugina dažną namūdinį aludarį.

Užkandžiai paliko gerą įspūdį. Užsisakę mix`ą prie alaus gavome 7 rūšis mėsos ir 3 sūrio, produktai ne iš pigiųjų kategorijos, tikrai skanūs, lietuviški skilandžiai, dešros ir kiti gardumynai. Kainų lygis čia ganėtinai aukštas, tačiau tai prisideda prie neypatingai laukiamų svečių atsijojimo.

Nepaisant didelio alaus pasirinkimo mums alaus parduotuvėje vis tik trūksta užsienietiško alaus. Iš kitos pusės, džiaugiames dideliu lietuviško alaus pasirinkimu ir aiškia parduotuvės koncepcija, galbūt ir geriau susitelkti ties viena vieta, čia jau spręsti savininkams. Bambalynė bendradarbiauja su daugybe Lietuvos aludarių, todėl vieni pirmųjų gauna butelines naujienas, kuriomis džiugina ir mus.

Parduotuvėje rasite nemokamą wi-fi, tačiau nerasite telefoninio ryšio, ar tai pliusas, ar minusas spręskite Jūs (kartais to ryšio su pasauliu nelabai ir reikia/norisi).

Viską apibendrinus – šauni vieta dalykiniams susitikimams, užsieniečio supažindinimui su lietuvišku alumi ar šiaip nusipirkti lietuviško alaus. Bambalynė nors ir būdama parduotuve, savo interjeru tikrai nenusileidžia restoranams ar barams, tai pagrindžia ir klientų noras ne vien tik nusipirkti alaus, bet ir susimokėjus butelio mokestį išgerti alaus prie stalo.

Verdiktas kurį priėmėme – du beergeek.lt buteliai neeilinei alaus parduotuvei, ačiū ir linkime didžiausios sėkmės einant pramintu taku.

Norėdami plačiau pasiskaityti apie barų gidą spauskite ČIA.

 

Samuel Adams Boston Lager

 Samuel Adams Boston Lager

 Boston Beer Company, Massachusetts,  JAV

Stilius: Vienna lager

Alk. konc.: 4.90% ABV

Rekomend. temp.: 5-8°C

Ratebeer.com: 70/100

BeerAdvocate.com: 90/100

Samuel Adams – vardas ir pavardė Bostone gerai žinomo maištininko kovojusio dėl nepriklausomybės bei virusio alų pagal paveldėtas tėvo tradicijas. Tikriausiai šios dvi priežastys ir lėmė būtent tokį alaus vardą.

Jim Kosh – jau šeštos kartos aludaris savo šeimoje. Jis buvo pirmasis iš šešių, metęs šį amatą ir pasiekęs gana neprastą karjerą ne alaus industrijoje, iki kol, veikiausiai meilės vedamas, vėl atsisuko į jau primirštą amatą – alaus gamybą. 1985 metais Jim Kosh išsitraukė senai vartytus savo proprosenelio receptus, rado savo mėgstamiausio – Boston Lager alaus receptą ir išvirė gana nemažą kiekį šio alaus. Toliau sekė varginantys vaikščiojimai po Bostono barus ir restoranus, kurių savininkams buvo siūloma paragauti kitokio alaus. Metų gale Samuel Adams Boston lager galima buvo įsigyti net 25 baruose ir restoranuose. Alaus mėgėjai greitai skleidė žinią apie kažką kitokio, neragauto, nepaprasto, kas bravorą atvedė į neregėtos sėkmės kelią. Šiandien Samuel Adams siūlo virš 30 alaus rūšių, kurios parduodamos visose JAV valstijose bei daugiau nei 20 šalių už Atlanto.

Samuel Adams Boston lager – pirmasis šio nuostabaus bravoro perlas, kuris išgarsėjo savo skonio pilnumu bei visišku išskirtinumu lyginant su kitais, tuo metu JAV parduodamais alumis. Šis alus yra laimėjęs daugybę prestižinių alaus konkursų, kurių datos yra pažymėtos ant alaus kamštelių.

We’ve always pushed ourselves to see what we can do to make the beer taste better without changing the recipe. Most of those efforts have focused on the process and the ingredients. Wanting to leave no stone unturned, we turned our attention to the glass. There are hundreds of beer glasses but we wanted to see if like wine, we could use the shape to actually enhance the flavor and taste of the beer. Over the course of 18 months we evaluated hundreds of different shapes. Our custom glass was crafted to optimize the experience of drinking a full flavored beer like Samuel Adams Boston Lager.

Gamintojas 

 Mano pastabos. Vario spalva bei lageriškas skaidrumas iš karto sužadina norą paragauti. Puta susidaro aukšta, išsilaiko ganėtinai ilgai. Pritraukus taurę arčiau burnos užuodžiu skrudintą salyklą, apyniai taip pat jaučiami, tačiau jie greitai atsiduria salyklo fone, kvapas patvirtina, kad netrukus raugausime kažką kitokio.

Skonyje tai visiškai pasitvirtina, salyklas ir apyniai puikiai dera, neišryškėja nei vienas, nei kitas alaus komponentas, tačiau sudėjus juos abu, gaunamas labai išraiškingas, kiek saldokas skonis, kuriam apibūdinti tinkamiausias vienas žodis – pilnavertiškumas.

Karbonizacija aluje aukštoka, tačiau ne per aukšta, kūnas – vidutinis, puikiai tinkantis lageriui.

Viską apibendrinus šis lageris yra ko gero geriausias iš mano gertų. Kaip elių megėjas galiu teigti, kad šis lageris gali lygiuotis su eliais. Jei ne šiek tiek besikandžiojanti kaina (virš 5lt už 0,33l) išbandyčiau šį alų ir sesijų metu. Alus gaivinantis, lengvas, atsigėrus gurkšnį norisi iš karto atsigerti ir dar vieną. Paragavus šio alaus nekyla jokių klausimų dėl Samuel Adams išpopuliarėjimo priežasčių. Verta, rekomenduoju!

Alaus studija

Šį kartą aprašysime dar vieną Vilniaus barą, įsikūrusį Šiaurės miestelyje, Žukausko g. 20. Baras atsidarė 2010 metų pradžioje bei iš karto susilaukė didelio susidomėjimo dėl gausybės alaus rūšių. Šiame bare rasite vien tik užsienietišką alų, o kas džiugina dar labiau, dauguma jo yra pilstomas, šaldytuve yra tik kelios rūšys į butelius išpilstyto alaus.

Pirmą kartą atvykus į Žukausko g. 20, gali pasidaryti kiek neramu. Kaip ir matosi Erdinger skėčiai, lauko terasa, „Alaus studija“ iškaba virš surūdijusių metalinių durų, kurios „kviečia“ užeit į vidų, tačiau caro laikų pastatas itin nevilioja. Na, bet kaip byloja liaudies išmintis, nespręsk apie knygą pagal viršelį.

Interjero detalės

Manau, kad kiekvienas pasinaudojęs šiuo prietaru tikrai nesigailės, nes viduje pasitinka visai kitokie vaizdai. Užėjus pro duris nelabai žinai kur žiūrėti, nes ant kiekvieno kampo yra ką pamatyti. Ant sienos kabo motociklas, po kuriuo stovi senas pianinas, tolumoje marga baras su daugybe pasaulyje gerai žinomų alaus vardų. Toks vaizdas, kad jie tau sako: „nežiūrėk į tuos menkniekius, ateik ir pasiimk mane“. Eidamas prie baro vis tiek negali nepastebėti alaus padėkliukų kolekcijos, prožektorių, kurie kažkada buvo naudojami kino studijose, ant lubų išklijuotų laikraščių, alaus atributikos ir kitų skoningai išdėliotų niekučių. Naujas žmogus šiame bare atrodo lyg kinietis turistas, kuriam viskas atrodo taip neįprastai, viską butinai reikia nufotografuoti, apžiūrėti, paliesti.

 

Baras

Anksčiau ar vėliau ateina tas momentas kai atsiduri prie baro. Ką gi išsirinkti? Padėti gali milžiniškas stendas, ant kurio kreidutėmis užrašyta virš 20 alaus rūšių pavadinimų. Reikėtų pastebėti, kad ši alaus rūšių gausa yra protingai išdėstyta, kas alaus pasirinkimo procesą kiek supaprastina. Kairiajame stulpelyje: angliški, airiški, belgiški eliai, viduriniame: kvietiniai ir tamsūs alūs, o dešiniajame: šviesūs lageriai.

Išsirinkus alų, galima išsirinkti ir ką užkąsti. Maisto meniu šiame bare taip pat neliūdina, virtuvėje paruošiami tikrai neblogi hamburgeriai, yra bulvinių patiekalų, užkandos prie alaus, mėsos kepsnių, šonkauliukų, išsirinkti sau tinkamą patiekalą tikrai įmanoma, porcijos yra ganėtinai didelės, kainos taip pat nesikandžioja. Vienas kiek nepatogus dalykas, kad užsisakius maisto ir už jį susimokėjus vėliau gali kilti nesusipratimų. Pasitaiko tokių atvejų, kai barmenė tiesiog neranda žmogaus, pirkusio patiekalą, arba užsisakius to paties, pirmas patiekalą gauną žmogus užsisakęs jį po tavęs, o tu lieki laukti dar ilgiau.

Maisto meniu

Viskas iki šiol kaip ir gražu, tačiau priėjome aptarnavimo vertinimą. Barmenės yra savotiškai draugiškos, šypsosi, šoka, kartais padainuoja ir visa kita, tačiau tas draugiškumas dažniau pasireiškia tarp pačių barmenių, o ne klientų atžvilgiu. Dažnai gali pasijausti kaip bevertis klientas uždedantis naštą ant barmenės pečių. Kartais norisi ironiškai pasakyti „atsiprašau, kad atėjau nusipirkti alaus“. Aptarnaujantysis personalas yra pasitikintis savimi, kartais net gi per daug, susidaro toks įspūdis, kad tave aptarnauja baro „valdovė“. Norint išsikelti save į tokias aukštumas privalai žinoti bent elementarias žinias. Barmenės tikrai nėra kompetentingos, dažniau gali sulaukti paniekos ar kokio juokelio, nei normalaus, rimto, teisingo atsakymo į klausimą alaus tematika. Labai keista tokioje vietoje – alaus bare, kuris turi virš 20 rūšių pilstomo užsienietiško alaus, kuris vadinasi „alaus studija“ ir kuris iš tikrųjų atrodo labai patraukliai, matyti alaus pylimą naudojant „šaukšto“ technologiją. Atleiskite, bet tai tiesiog nesiderina su bendru šio baro vaizdu.

Alaus meniu.

Na, bet kokiu atveju, nusipirkus alaus ir atsisėdus prie stalo, gali jaukiai bendrauti su draugais. Didelę dalį atmosferos kuria patys klientai, kurių keliamas šurmulys, skatina aktyvesnį bendravimą. Fone groja gera, laiko patikrinta muzika. Dauguma lankytojų yra pastovūs, tai yra suprantama, nes baro lokacija nėra tokia, į kurią gali užklysti netyčia. Tiesa, einant į šį barą savaitgalį, nebloga mintis būtų rezervuotis staliuką ir padaryti tai patarčiau diena ar dviem prieš, nes kitu atveju, gali tekti atsisakyti malonumo prisėsti.

Viską apibendrinus, čia yra jauku, gausybė alaus rūšių leidžia išsirinkti tos dienos nuotaiką atspindintį ar šiaip mėgstamą alų. Iš dar nepaminėtų dalykų – yra projektorius, galima žiūrėti sportą, tačiau į tai baras nekreipia per daug dėmesio. Galiu teigti, kad tai yra vienas mano mėgstamiausių alaus barų Vilniuje.

O vertinimas yra toks: Šio baro lankomumą neabejotinai kelia alaus rūšių gausa bei puiki atmosfera, šioje vietoje sunku kažką ir be prikišti, tačiau aptarnaujantysis personalas tikrai nuvilia. Barmenės neturėtų labai įsižeisti, jų darbą įvertinau griežtokai, nes šis baras yra aukštesnio lygio, jame tiesiog būtinos alaus žinios ir šiltas aptarnavimas. Negaliu teigti, kad aptarnavimas prastas kiekvieno mano apsilankymo metu, tačiau personalas turėtų sutikti, kad pasitaiko atvejų, kai į klientą yra žiūrima ne taip kaip derėtų, o dėl turimų alaus žinių ginčytis taip pat nelabai galėtų.

Skiriant bokalus, visi trys vienareikšmiškai skyrėme po vieną bokalą, na o aš, galiu pridurti, kad man labai gaila dėl tokio įvertinimo, nes šis baras yra vertas dviejų bokalų, tačiau aptarnaujantysis personalas tiek skirti neleidžia.

BeerGeek.lt įvertinimas

Norėdami plačiau pasiskaityti apie barų gidą spauskite ČIA

Alaus taurių įvairovė

Kodėl egzistuoja toks didelis taurių pasirinkimas? Matome gausybę įvariausių formų, Belgijoje beveik kiekviena alaus darykla turi savo taures, šis reiškinys paplitęs ir visoje Europoje, nepralenkiantis ir Lietuvos. Ar tai yra tam tikri marketinginiai žaidimai, ar daryklos konkuruoja viena su kita ne vien tik alaus kokybe, kaina, tačiau ir taurių dizaino klausimu? Ko gero ne vienam iš mūsų teko gerti vienokį ar kitokį alų įpiltą į taurę besipuošiančia kitu prekės ženklu. Lietuvos baruose tai ganėtinai dažnas atvejis, toli gražu ne kiekviename bare, tačiau vis tiek, tai nutinka per dažnai. Na ir kas, pasakys mergina, teigdama, kad šio prekės ženklo taurės yra daug gražesnės, o kokį alų iš jos geriu man visai nesvarbu. Na ir kas, pasakys vaikinas teigdamas, kad svarbiausia yra alus, o gerti jį galiu nors ir iš kibiro.

Iš tiesų yra kiek kitaip. Be abejonės taurių kūrime svarbų vaidmenį vaidina ir marketinginiai aspektai, tačiau teigti, kad taurėje svarbiausia yra grožis būtų klaidinga. Iš tiesų, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, darant tam tikrus dalykus reikia naudoti tiems dalykams atlikti skirtas priemones. Valgant jautienos steiką naudojama tradicinė šakutė, valgant desertą – desertinė, padoriame restorane užsisakius žuvies patiekalą, atnešami žuviai valgyti skirti įrankiai, kiniečių restoranuose valgoma su pagaliukais ir t.t. Lygiai taip pat ir alaus kultūroje, tam tikro stiliaus alų patariama gerti su vienokia ar kitokia taure.

Tinkamai parinkta alaus taurė, padeda atsiskleisti visiems pagrindiniams to alaus stiliaus komponentams. Vienos taurės geriau išryškina alaus skaidrumą, kitos leidžia geriau pajusti aromatą, kuriame gali atsispindėti mielių charakteris, apynių eteriniai aliejai, įvairiausi vaisiai ar kiti kvapai, trečios yra naudojamos sesijose ir panašiai.

Šiame straipsnyje aprašysiu pagrindines taurių rūšis, jų privalumus lyginant su kitomis taurėmis bei rekomenduojamus stilius, kurie su aprašytomis taurėmis atsiskleis geriausiai.

Tulip.

Tulpės formos taurė (angl. Tulip)

Tulpės formos taurės pagrindiniai privalumai yra puikus aromato pateikimas bei standžios putos suformavimas bei išlaikymas. Apatinis taurės burbulas savotiškai įkalina visus aluje esančius kvapus, o išlinkimai esantys taurės viršuje padeda ilgiau išlikti alaus putai, kas taip pat prisideda prie geresnio alaus pojučio. Šioje taurėje geriausiai atsiskleis škotiški eliai, lambikai, geuzai, stipresnieji IPA stiliaus alūs, belgiški eliai ar kiti daugiau kvapniųjų savybių turintys alūs.

Snifter.

Siaurėjanti į viršų (angl. Snifter)

Ko gero daugeliui ši alaus taurė asocijuojasi su brendžiu, konjaku ar kitu stipriuoju gėrimu. Ne veltui, nes būtent iš šios taurės patariama gerti daug alkoholio turinčius gėrimus. Ši taurė, taip pat kaip ir „tulip“, puikiai perteiks aromatą, o subtili forma leis alų pasūkuriuoti, taip dar labiau užaštrinant kvapus. Taurė puikiai tinka visiems stipriesiems eliams, tripeliams, kvadrupeliams, imperial IPA, imperial stout stiliaus alums ar miežių vynui.

Goblet.

Goblet (Chalice)

Šios taurės paprastai būna labai puošnios, tikri meno kūriniai iš stiklo. Dauguma daryklų pagamina gana skirtingo dizaino, tačiau visos šios taurės turi tas pačias charakteristikas. Šios taurės yra ganėtinai plačios, todėl lengva gerti dideliais gurkšniais. Apačioje paprastai yra įbrėžimas, kuris padeda išsiskirti CO2, kas įtakoja didesnės putos susidarymą ir ilgesnį jos išsilaikymą. Šios taurės, taip pat kaip ir snifter`iai naudojamos gerti stipresnį alų. Skirtumas tas, kad su Goblet tipo taurėmis geriamas tik belgiškas abbey alus.

Pintos

Pintų būna įvairaus dydžio, nuo 16oz (beveik 0,5 l.) iki 20oz (beveik 0,6 l.). Šios taurės ko gero universaliausios taurės, pagrindinis jų privalumas – iš bet kurios pintos alus gersis labai lengvai, pakankamai dideliais gurkšniais, todėl jos puikiai tiks sesijoms. Yra keturios pintų rūšys: Imperial pint, German pint, English pint ir American pint. Kaip jau tikriausiai supratote iš Amerikietiškos pintos geriami amerikietiški eliai, gintariniai lageriai kartais ir ameriekitiški kvietiniai alūs. Šios taurės dažniausiai būna 16 oz talpos (kiek mažiau nei pusė litro), tačiau galima rasti ir 20 oz. Britiškos pintos būna 20 oz, tai yra beveik 0,6 litro bei naudojamos geriant angliškus elius. Imperiališkoji pinta taip pat kaip ir britiška yra beveik 0,6 litro talpos, tačiau iš šios taurės geriami airiški stautai. Vokiškos pintos būna 0,5 litro talpos ir iš jų geriami vokiški lageriai, Schwazbier, Oktoberfest alus ar įvairiausi bock`ai.

Iš kairės į dešinę: Imperial, German, English, American.

Weizenbier.

Kvietinio alaus taurė (Weizenbier glass)

Iš pavadinimo galima nesunkiai nuspėti, kad šios taurės skirtos gerti kvietinį alų. Plonos sienelės puikiai atskleis išraiškingą kvietinio alaus spalvą, o į aukštį didėjantis taurės skersmuo padės susidaryti didelei putai, kuri įkalins kvietiniam alui būdingus aromatus. Talpa dažniausiai būna 0,5 litro, tačiau Belgijoje galima rasti ir mažesnių 0,25 ar 0,33 litro talpos.

Pilsnerio taurė

Pilsner.

Ši taurė naudojama gerti daugelį šviesiųjų alaus rūšių, tačiau vėl gi, pavadinimas išduoda, kad pagrindinė rūšis, kuri geriama – pilsneriai. Šios taurės yra aukštos, plonos, kūgio formos. Tokia forma padeda atskleisti pilsnerio skaidrumą, pamatyti tikrąją alaus spalvą, bei taip pat padeda išlaikyti alaus putą. Be aprašytos formos egzistuoja ir kiek idomesnis pilsnerio taurės variantas, kuris pagrinde išlieka panašus į aprašytąjį, tik prie viso to taurės apačioje prisideda kojelė. Tokios taurės vardas – „Pokal“.

Flute.

Šampaninė (Flute) taurė.

Ilga ir siaura taurės viršūnė padeda palaikyti karbonizaciją, kas akivaizdu, šampaniniam alui yra svarbus reiškinys. Kylantys burbuliukai yra neatsiejama šampano, o taip pat ir šampaninio alaus dalis, todėl svarbu, kad burbuliukai išliktų kuo ilgiau. Iš esmės ši taurė yra labai panaši į tikrajam šampanui skirtas taures, tačiau šampaninio alaus taurės dažniausiai būna su šiek tiek trumpesne taurės koja. Iš šių taurių, be šampaninio alaus geriami, lambikai, oud bruin, čekiški pilsneriai ar kiti didesnę karbonizaciją turintys alūs.

Bokalas (Mug)

Ties šiuo tipu tikriausiai nereikia per daug išsiplėsti. Bokalai dažniausiai naudojami Šiaurės Amerikoje, Anglijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Pagrindinis jų privalumas – dydis, storas stiklas, bei patogi rankena. Būtent šie kriterijai suteikia progą susidaužti bokalais daug stipriau nei tarkime su pintomis.

Mano aprašytieji 8 bokalų tipai yra ko gero pagrindiniai, tačiau tai tik maža dalis to, ką galime rasti baruose, alaus mėgėjų namuose ar bravoruose. Norint visapusiškai mėgautis alumi nebūtina turėti visų bokalų, tačiau save ir, be abejo, alų gerbiantis alaus mėgėjas savo namuose turėtų turėti bent keletą pagrindinių taurių.

Štai visiems puikiai žinomas alaus medžiotojas Michael Jackson pagrinde naudojo 4 taurių rūšis: vasaros, degustavimo, sesijinė bei snifter taures (žiūrėti nuotrauką apačioje)

Linkiu ir Jums atrasti šį džiaugsmą ir mėgautis dar stipresniais gero alaus teikiamais malonumais.

Michael Jackson taurės.

Nuotraukos iš:
http://iutelecomgrad.files.wordpress.com/2012/03/;
http://probuswines.wordpress.com/2012/07/22/life-beyond-the-pint-the-importance-of-proper-glassware-to-the-beer-drinker/;
http://www.drinkstuff.com/products/product.asp?ID=10775;
http://thekegtap.com/2011/06/02/beer-foul-drinking-beer-from-the-bottle/;
http://www.webstaurantstore.com/libbey-3795-embassy-6-oz-flute-glass-12-cs/5513795.html;
http://en.wikipedia.org/wiki/Beer_glassware

Gringo

Įėjimas į pubą

Pagaliau išaušo diena, kai startuojame su pirmuoju baro aprašymu. Prie starto linijos – „Gringo“, baras, kuriame ne retai apsilankome pažiūrėti futbolo, krepšinio ar kito sporto. Taip jau sutapo, kad seniai planavome pradėti barų gido kategoriją, o šiandien (spalio 11d. ketvirtadienį) vyko pirmosios eurolygos varžybos tarp amžinų Lietuvos krepšinio pasaulio priešų – Maskvos CSKA ir vėl į aukščiausio lygio krepšinį sugrįžusio Vilniaus Lietuvos ryto. Ketvirtadienį Vilniuje susiklostė gana idomi situacija, nes daugelis sporto barų rodė mūšį tarp Kauno Žalgirio ir komandos, kurios pavadinimo nei nepamenu,  taigi ilgai nesvarstę nusprendėme, kad tokia proga „Gringo“, kuris išliko Vilniaus baru ir rodė šio miesto krepšinio komandos varžybas, nusipelno būti pirmasis, kurį aprašysime. Iš tiesų lankytis šiame bare pradėjome dar tais laikais kai jis buvo įsikūręs Klaipėdos gatvėje, taigi šiame straipsnyje rasite ir mūsų minčių apie „Gringo“ pasikeitimus, kurie įvyko pasikeitus lokacijos vietai, taip pat nemažai vertinimų pasireikš per sporto prizmę, nes vis tik šis baras gimė kaip sporto baras.

Naujasis „Gringo“, kuris nėra jau toks ir naujas, įsikūręs Vilniaus g. 31, tai dar vienas malonus sutapimas žiūrint Vilniaus Lietuvos ryto varžybas. Kaip jau minėjau apsilankėme ten ketvirtadienį, apie 18h 30min ir užsibuvome iki maždaug 22h 30 min.

Vos tik įėję pro „Gringo“ duris, pastebime interjerą, kuriame Portugalijos bei Didžiosios Britanijos vėliavos, įvairiausi žemėlapiai, vyno bačkos panaudotos kaip stalai, daugybė žinomų žmonių nuotraukų ir kitų mažų niekučių, kurie barui suteikia jaukumo ir daro jį idomesniu. Baras kvepia „old school`u“. Meniu galite pasiskaityti ant sienos, kuri skoningai išmarginta įvairių spalvų kreidutėmis.

Spalvingas baro interjeras

Kalbant apie meniu, dėmesį patraukia gana didelis gėrimų pasirinkimas, deja Guinness prekiniu ženklu papuošta lentutė yra gana maža lyginant su „long drinkais“, „shotais“, kitais alkoholiniais ar nealkoholiniais gėrimais. Taigi alaus mėgėjas šiame bare ras vos 6 alaus rūšis: kvietinis Tucher, Pilsner Urquell, Stella Artois ir Heineken šviesieji lageriai bei Guinness stautas ir Krusovice tamsus alus. Maisto meniu rasite tik užkandžius, tarp kurių puikūs, „home made“ sumuštinukai su višitena ar lašiša, labiau siūlyčiau vištieną.

Meniu lentutės

Aptarnavimas, kurį vertiname ne vien tik iš vieno pasibūvimo, yra adekvatus baro pobūdžiui. Bare dirba draugiškas, linksmas, jaunatviškas kolektyvas, barmenų ar barmenių veiduose neteko matyti nuovargio, užsiknisimo. Barmenai gerai žino savo parduodamus produktus, gali suteikti bent minimalią informaciją apie juos. Gana svarbus pliusas, kad alus pilstomas į būtent jam skirtus bokalus, o jei tuo metu bokalų nėra tai į neutralius, stilių atitinkančius bokalus (bent jau kiek man teko matyti). Taip pat niekur Lietuvoje neteko matyti, kad užsisakius Guinnesso bokalą ant putos suformuojamas dobilas.

Baras kuria neįpareigojančią, neformalią atmosferą, susidaro toks įspūdis, kad šiame bare nesulauksi kreivų žvilgsnių į jį atėjęs nei su kostiumu, nei su laisvalaikio apranga. Būti bare malonu, bent jau darbo dieną jautiesi gerai, atsipalaidavęs, tačiau į šį barą atėjus savaitgalį gali pasijausti kiek kitaip, galbūt kaip tikrasis gringo (Lotynų Amerikoje gringo terminu apibūdinamas baltaodis užsienietis, kuris kalba anglų ar kita kalba nei kiek nepanašia į ispanų ar portugalų) skirtumas tik tas, kad esi lietuvis Lietuvoje ir kalbi lietuviškai, bet vis tik pasijusti gali kaip užsienyje. Taigi savaitgalį „Gringo“ būtų priimtinas variantas, tačiau tik tuo atveju jei jūs pasiruošę būti sausakimšoje erdvėje, nes retą savaitgalį rasite kur prisėsti. Tai skatina bendravimą su nepažįstamais, tais pačiais užsieniečiais, tačiau jei norite pabūti, pabendrauti su sava kompanija, siūlytumėme rinktis kitą barą.

Nuotraukos kokybė ne pati geriausia, tačiau dobilą ant alaus putos įžvelgti įmanoma.

Viską apibendrinus, mes šį barą aplankome gana dažnai, todėl natūralu, kad šioje vietoje yra kažkas tokio, dėl ko verta ją aplankyti. Turiu pastebėti, kad seniau, kai „Gringo“ buvo įsikūręs Klaipėdos gatvėje, šį barą galima buvo vadinti sporto baru. Nuolat rodydavo sportą, sienos buvo išpaišytos įvairiausiomis turnyrinėmis lentelėmis, rezultatais, kas prisidėdavo prie puikios atmosferos futbolo ar krepšinio žiūrėjimui. Persikėlus į Vilniaus gatvę, „Gringo“ pasidarė labiau „social pub“, dauguma lankytojų pažįsta vieni kitus, žmonės yra panašių pažiūrų. Sportas pasistūmėjo kiek atokiau, tačiau visiškai neliko apleistas, dažniausiai per TV ekranus rodomas futbolas, tačiau tos atmosferos nebeliko, atėjus pažiūrėti eurolygos varžybų, krepšinį žiūrėjome mes ir dar pora staliukų, kiti tiesiog bendravo, šnekučiavosi (netikiu, kad visas Vilnius kituose baruose žiūrėjo žalgirį). Tačiau ir šiai dienai sportą Gringo bare gali pažiūrėti šaunioje atmosferoje, tik pasirinkti teks el clasico ar idomesnius Anglijos futbolo mačus, tiesa ir dauguma žiūrovų tuomet būna kitataučiai. Čia reikėtų pridurti, kad dauguma užsieniečių yra kultūringi, norintys bendrauti ir atmosferos bare negadina, net gi priešingai, ją paverčia tikresne, natūralu, kad ispanui Barcelonos ar Madrido Real varžybos kraują užkaitins labiau nei lietuvaičiui, kuris tiesiog stebi gražų futbolo spektaklį ir mėgaujasi alumi ar kitu gėrimu.

Taigi galiausiai priėjome prie vertinimo. Mums šiame bare norėtųsi bent kiek platesnio alaus asortimento, bare gali nusipirkti tiek lagerio, tiek kvietinio, tiek stouto, tačiau baras, kuris save vadina pub`u galėtų pasiūlyti ir daugiau (nei 6  alaus rūšis), ypač nepakenktų britiški eliai. Tačiau nepaisant gana siauro alaus asortimento, barmenų aptarnavimas, šaunus interjeras ir puiki atmosfera kviečia užsukti čia dar kartą. Įteikinėjant Beergeek.lt bokalus klausimų nekilo, visi vienareikšmiškai „Gringo“ barui suteikėme po vieną bokalą. Manome, kad ši vieta yra verta dėmesio, tačiau negalėtume šio baro apibūdinti kaip ypatingo, kurio neaplankius gali gailėtis pusę savo gyvenimo.

BeerGeek.lt įvertinimas

Primename, kad vienas bokalas iš trijų yra labai geras įvertinimas, norėdami plačiau pasiskaityti apie barų gidą spauskite ČIA.

Vilkmergės kvietinis

Vilkmergės kvietinis alus, naujiena, su kuria ko gero jau spėjo susipažinti daugelis alaus mėgėjų. Už tai, kad mes šio alaus paragavome tik dabar, ko gero galime padėkoti įmonei pavadinimu „Greitasis kurjeris“, kuri Vilkmergės alaus adresuotą siuntinį mums gabeno apie dvi savaites. Kartu su siuntiniu gavome ne tik seniai žadėto alaus, tačiau taip pat ir priekaištų, kodėl mes nelaukėme siuntinio, pasirodo, jei jau žinai, kad artimiausiu metu turėtum gauti siuntą, būk malonus ir būk namuose, nes bet kurią artimiausių dviejų savaičių minutę gali pasirodyti kurjeris. Tiek jau to, ne apie juos čia rašome, bet pareigą pranešti visuomenei apie taip šauniai dirbančią įmonę vis tiek jaučiu.

Grįžtant prie alaus, Vilkmergės alus papildė savo gyvo alaus kolekciją dar vienu, šį kartą kvietiniu alumi. Tai jau ketvirtasis šios daryklos produktas, kuris kaip ir ankstesnieji yra išpilstytas į pusės kvortos (0,41 l.) butelius. Vilkmergės aludariai šį produktą apibūdina kaip bene vienintelį gyvą kvietinį alų išvirtą Lietuvoje, tačiau mes nedidelėje lietuviško kvietinio alaus rinkoje žinome dar ir Kauno kvietinį bei Dundulio Balamuc gyvą alų.

Kvietinis alus, kaip ir kiti mūsų produktai, verdamas pagal XVIII a. tradicijas: ne tik nepasterizuojamas, bet ir nefiltruojamas, todėl dar vadinamas „gyvu“. Dėl ypatingo skonio kvietinis visada buvo laikomas gurmanišku alumi, tinkančiu netgi prie tokių patiekalų kaip jūros gėrybės ar sūriai. Gėrimo sudėtyje yra natūralių mielių nuosėdų, tad prieš pilant jį į taurę rekomenduojama paversti butelį, kad mielės pakiltų.

Gamintojas

Vilkmergės aludariai šį alų gerti pataria 7-9 C laipsnių temperatūros, taigi atvėsinome iki maždaug panašios temperatūros ir paragavome.

Mūsų pastebėjimai:
Karbonizacija keistokai aukšta, spalva itin blyški. Kvapas stiprus, paprastas, tačiau sunkiai nusakomas, labai panašus į Švyturio balto. Jaučiami lengvai „mėsingi“ vaisiai, lyg ir bananas ar persikas, galbūt greičiau bananas. Alus skystas, vandeningas, kartokas, tačiau taip pat juntamas ganėtinai ikyrus saldumas. Poskonyje išliekantis kartumas nustelbia visą likusią simfoniją, gali būti juntami ir saldesni vaisiai, bet viską greitai nuplauna vandeningumas.

Scroll to top