Mėnuo: spalio 2013

Roma! Roma! Roma!

Ma Che Siete Venuti A Fa

Ma Che Siete Venuti A Fa

Taip jau susiklostė, kad labai ilgą laiką neparašiau (ir jau galvojau, kad niekada nebeparašysiu) apie nuostabų miestą, kuris supažindino su begale nuostabių alaus rūšių. Tačiau savaitgalį bedegustuojant alų, kompanijoje atsirado žmogus, kuris lankysis neišmatuojamo grožio ir neapsakomus įspūdžius paliekančiame  mieste – Romoje. Šiuo straipsniu noriu pasidalinti savo patirtimi. Galiu prižadėti, kad apsilankę mano aprašytose vietose neapsiriksit, o po kelionės galėsite būti tikri, kad Italija ne vien tik vynu garsi.

Tikiu, kad neverta pasakoti apie Panteoną, Koliziejų, kelis šimtus fontanų, Vatikaną ir kitus stebuklus, esančius viename mieste. Įeini į bet kurį bromą ir stovi išsižiojęs, eini eiliniu skerstgatviu ir negali atsigrožėti architektūrinėmis grožybėmis. Romoje į žemėlapį žiūrėti nereikia, nes žinai, kad eidamas bet kuria kryptmi netoliese rasi stebuklą, bet… yra vienas „bet“, kuris vertė nepaleisti savo žemėlapio, kuriame pažymėtos 5 vietos. Penkios vietos, kuriose susipažinau su Italijos alaus scena.

Prieš kelionę, žinoma domėjausi, ir domėjausi nemažai, todėl žinojau, kur važiuoju, ko ieškoti ir kur tai rasti. Kadangi Romoje buvau ne vienas, žinojau ir tai, kad reikės skirti laiko ir Koliziejui, fontanams bei kitoms nesamonėms. Žinoma juokauju, nes pamatyti ten tikrai yra ką, o kaip vėliau paaiškėjo, aplankyti daugiau barų nei aplankiau, fiziškai nelabai ir galėčiau, na galėčiau, bet tuomet apie jokią alaus vartojimo kultūrą mano lūpoms šnekėti nederėtų.

Taigi šis straipsnis puikiai tiks tiems, kurie Romoje praleis tik kelias dienas, nes aprašyti barai nebus nutolę nuo lankytinų Romos vietų. Apsistojant Romoje ilgesniam laikotarpiui lankytinų barų skaičius galėtų didėti, tačiau čia norėčiau aprašyti tris labiausiai įsiminusius barus-restoranus.

Pirmoji vieta, kurią aplankėme dar pirmąjį vakarą – Open Baladin restoranas. Baladin yra, ko gero, žinomiausia craft beer darykla Italijoje, o Teo Musso – žinomiausias, charizmatiškiausias, alaus nirvanoje esantis aludaris. Tiek būnant Romoj, tiek prieš tai skaitant literatūrą, susidariau tokį vaizdą, kad  Teo Musso yra itališko craft beer Dievas, kurio pamokų norėtų gauti kiekvienas aludaris. Jis garsėja neeiliniais sprendimais, vienas iš jų – alaus fermentacijos metu, ant talpų uždedamos ausinės, kuriose groja muzika. „Mielės yra gyvos, todėl jos reaguoja į muziką“ – įsitikinęs Musso.

Taigi, tik atskridę į Romą ir susiradę joje savo viešbutį nedvejodami einame pasivaikščioti, o galutine stotele nusistatome Open Baladin restoraną. Sekmadienio vakarą, apie 23h tenka stovėti prie restorano durų, vietos viduje nėra. Užsirašius į eilę, stovime lauke ir laukiame, burnoje kaupiasi seilės, žvelgiant pro langą siutina pavydas – eikit miegot, rytoj į darbą! Palaukus geras 40 minučių ateina mūsų eilė žengti vidun, kur mūsų laukia kiek kitoks, kiek kitokių žmonių rojus. Sienos nustatytos įvairiausiu alumi, keli vardai pažįstami, bet kiti dar labiau gundo, nes jų nežinau. Sėdame prie stalo ir verčiam meniu.

Ma Che Siete Venuti A Fa

Ma Che Siete Venuti A Fa

Prieš atvykstant į Romą galvojau, kad reikės pasinaudoti ta alaus pasiūla, kurią turi Italija ir paragauti ne vien itališko, bet ir belgiško, amerikietiško alaus. Atsivertus Open baladin meniu, mintyse tariu sau: „NE! Esi Italijoje, gersi čia itališką ir tik itališką alų“.

Šiame restorane ragavome tik Baladin alaus, tarp jų ir 8 ar 9 metus brandintas XYAUYU (12 % barley wine). Kadangi praėjo jau metai, o užrašų neberandu, nesistengsiu kažką labai gudraus parašyti, užsisakinėkite Baladin alaus, tikrai neapsiriksite, nes kiekvienas skonis bus išskirtinis, neatrastas ir nepakartojamas.

Citata apibūdinanti Musso craft`ą: „Jesus may have turned water into wine, but Teo Musso at le Baladin had gone one step further – by changing beer into wine“ – Tod Thomas.

Antroji vieta, kurią aplankyti privaloma – Ma Che Siete Venuti A Fa. Šis baras turi nuostabią atmosferą ir dar nuostabesnius alus. Čia galėsit paragauti jau nebe Baladin, o kitus Itališkus šedevrus.

Savininkas ne mažiau pamišęs nei Teo Musso, o barmenas, kuris dirbo tuo metu kai buvome mes, buvo žiauriai paslaugus, informatyvus ir susidomėjęs Lietuvos alaus scena. Bepildamas man alų jo veidas buvo ne ką mažiau entuziastingas nei mano. Išragavau visus pilstomus alus (virš 15), o nusipirkau vos tris taures. Tai tikrai ne mano derybų sugebėjimai – tai paslaugumas ir supratingumas.

Kaip jau tikriausiai supratote, ši vieta yra vieta, kurioje privalote atsidurti, jei norite pasišnekėti su vietiniais žmonėmis, bei taip sužinoti daugiau apie Italijos alaus sceną.

Ką gerti? Viską! Barmenai prieš užsisakant kiekvieną taurę tikrai leis paragauti bent 3-4 rūšis, taip galėsite išsirinkti savo favoritus ir mėgautis jais ilgesnį laiką.

Bir & Fud

Bir & Fud

The last, but not the least – Bir & Fud – restoranas esantis kitoje gatvelės pusėje Ma Che Siete Venuti A Fa, bei tarp kitko, turintis tą patį savininką. Pavadinimas išduoda, kad čia einama ir pavalgyti, kai tuo tarpu Ma Che Siete Venuti A Fa labiau tiks bendravimui ir lengvam girstelėjimui :). Bir & food siūlo tik itališką Craftą. Alaus asortimentas labai idomus – Tripeliai, black IPA, strong Belgian Ale`ai, imperial stout`ai, APA, žodžiu ką išgerti tikrai rasite ir čia. Dėl maisto deja negaliu daug pasakyti, nes mes į šį restoraną atvykome vos tik jam atsidarius (atsidaro vakare), o virtuvė pradeda dirbti dar šiek tiek vėliau, taigi paragavus kelis alaus patraukėme link kito restorano, kur galėjome pavalgyti. Verta paminėti, kad užsisakius alaus gaunate keptų bulvyčių, kurios išalkus labai gardžiai susivalgė.

Tai tiek apie didžiausią įspūdi palikusias vietas. Gaila, kad keliavau prieš metus, daug kas yra užsimiršę, bet bendras įspūdis tikrai neišgaruos niekada gyvenime. Žinau, kad į Romą grįšiu dar ne kartą. Galiu pasakyti, kad keturių vakarų ir trijų naktų susipažinimui su Roma, žymiausių jos vietų aplankymui pakako su kaupu, bet norint susipažinti su italų alumi ir barais reikėtų stipriai daugiau.

Nepaisant visų gražių Lino Čekanavičiaus žodžių apie Italijoje gaminamus alus, vis tik buvau labai nustebęs, nesitikėjau, kad tokio gero alaus bus tiek daug, o kiekvieną kartą išgirdus ar pasakius žodžių junginį „alaus kultūra“ į galvą šauna vienas žodis – Roma.

Tikiuosi, kad vykstantiems į Romą, mano trumpi atsiminimai bus naudingi, o jei kyla kokių klausimų galit drąsiai rašyti vladas@beergeek.lt, mielai padėsiu surasti gero alaus 🙂

Pačiai pabaigai keli atmintyje išlikę pavadinimai: Scires (rūgštus alus su Vignola vyšniomis), Keto Reporter (rūkytas, pipirinis Porteris su tabako lapais), Ducato New Morning (su ramunėlėmis), Grado Plato Chocarrubica (kavos-šokolado Stoutas), Montegioco Dolii  Raptor (6 mėnesius brandinamas vyno bačkose, vėliau dar kartą fermentuojamas baltojo vyno mielėmis), Troll Palanfrina (su kaštonais: džiovintais, rūkytais ir kitomis įmanomomis formomis). Be jų visi alūs iš aprašytų barų-restoranų, bei daugybė kitų, kurių ragauti dar neteko. Mmmm… Skanaus!

Orval

Orval – vienas iš aštuonių, alų verdančių trapistų vienuolynų, kurie slepiasi po ženklu Authentic Trappist Product. Pasak šaltinių, šio vienuolyno alaus ir vyno gamyba ir vartojimas datuojamas nuo 1628 m., o paskutinis vienuolis, kuris buvo vyriausiasis aludaris, dirbo iki 1793 m. gaisro. Dabartinė Orval alaus darykla veikia nuo 1931 m. ir yra ketvirta, tarp trapistų, pagal išverdamo alaus kiekį (2004 m. 45 mln. hektolitrų, 2012 – 69 mln. hektolitrų).

Orval alų atsivežiau iš Rygos, taip pat jo teko ragauti būnant Belgijoje. Tikrai labai įdomus Belgian ale’as, kurį rekomenduočiau paragauti visiems. Problema tik viena – nerasi jo Lietuvoje. Mano degustacijos sąsiuvinyje paminėta, kad ragautas alus buvo jaunas – išpilstytas 2012-09-06, o ragautas 2013-06-17.

Vienas įdomus faktas – Orval alaus ABV gali svyruoti drąstiškai. Jis išpilstomas 5,2% ABV, tačiau butelyje, tęsiantis fermentacijai, šis rodiklis gali pakilti iki 7,2%. Orval, kuriuo prekiaujama Europoje, etiketėje pažymėtas kaip 6,2 % ABV, o Amerikoje – 6,9%.

Orval Orval

Orval Brewery

Stilius: Belgian ale

Alk. konc.: 6,2 % ABV

Rekomend. temp.: 12-13 °C

RateBeer.com99/100

BeerAdvocate.com94/100

Spalva: tamsaus, drumsto gintaro. Alus neskaidrus, puta susidaro standi, bet „sėda“ ganėtinai greitai. Tai galite pastebėti ir nuotraukoje.

Kvapas: Citrusiniai vaisiai, sakyčiau netgi pati citrina, dominuoja kvape. Taip pat neryškiai skleidžiasi apynių žoliškumas, gėliškumas. Kvapas labai lengvas, turbūt tinkamas apibrėžimas būtų – pavasarinis. Uoslės jis neužgožia, tačiau yra pakankamai ryškus ir subalansuotas, kad sugebėtum pajaust kiekvieną dalelę.

Skonis: Pirmiausiai ką pajauti, tai malonų rūgštumą, kuris sutraukia burną. Tai reiškia, kad alus sausas. Rūgštumas burnoje neišlieka ilgai, jis mainosi iškart su keliais skoniais. Pasijaučia, kvape užuosti, citrusiniai vaisiai – aiškiausiai citrina ir jos žievelės karstelėjimas. Taip pat skleidžiasi ir lengvas, vos apčiuopiamas apyniškai žoliškas kartumas. Poskonyje neryškus greipfruto kartumas, vaisiškas salstelėjimas. Šio alaus kūnas tvirtas (body – full), o karbonizacija vidutiniška (medium/high).

Vienas įdomesnių mano ragautų alų. „Smagus“ alus, labai vasariškas, gaivus. Tačiau su Orval reikia elgtis atsargiai, nes bus kaip su „Pringles“ – kartą paragavęs, negalėsi sustot! 🙂 Gurkšnis po gurkšnio ir nepastebi, kaip ištuštėja tavo taurė.

Orval degustavau kartu su Paulium ir Vladu, tai galbūt ir jie įkels savo pastabas.

Skanaus!

Michael Jackson „The world guide to beer“

M. Jackson viena iškiliausių XX – XXI a. asmenybių alaus kultūros sferoje. Būtent „The world guide to beer“ pelnė jam visuotinį pripažinimą. Ši M. Jackson knyga buvo išversta į dešimt kalbų ir sulaukė pripažinimo visame pasaulyje dėl savo apimties ir novatoriškumo.

Autorius. Michael Jackson – žurnalistas, alaus ekspertas, gimęs 1942 metais Anglijoje, išeivio iš Lietuvos šeimoje. Jo tėvas, Lietuvos žydas Isaac Jakowitz, emigravo į Angliją tarp dviejų pasaulinių karų, kur pasikeitė savo pavardę į Jackson. Pirmoji M. Jackson knyga alaus tematika „The English pub“ pasirodė 1976 metais, tačiau didesnio susidomėjimo nesulaukė. Jau tuomet, šis alaus ekspertas rinko informaciją knygai apie pasaulio alų ir jo įvairovę. 1977 metais pasirodo „The world guide to beer“, knyga, kaip pripažįsta pats autorius, skirta ne alaus gamintojams, bet alaus gerėjui. Knygos pratarmėje rašoma: ši knyga, tai pirmasis bandymas apžvelgti viso pasaulio alus. Yra nemažai knygų apie specifinių regionų alaus stilius, apie vienos šalies, tarkim, Vokietijos alų, tačiau niekas iki šiol neparašė knygos kurioje būtų sudėta informacija apie viso pasaulio alų. Dėka šios knygos, M. Jackson tampa pripažintu alaus ekspertu. 1988 metais pasirodo atnaujintas „The world guide to beer“ knygos leidimas „New world guide to beer“.

Knygos turinys

Knygos turinys

Knyga. Knygą sudaro vos 255 puslapiai, tačiau informacijos apimtis milžiniška. Autorius knygos pradžioje rašo, kad „The world guide to beer“ buvo bene didžiausias ir sunkiausias iššūkis jo gyvenime. Juolab, jis tikrai neturėjo galimybės aplankyti kiekvienos šalies apie kurią rašo. Informacija buvo renkama rašant laiškus bravorų savininkams ir keliaujant. Surinkta medžiaga skaidoma į poskyrius. Dalis skiriama alaus istorijai, stilių aprašymui, bendrai informacijai. Galiausiai pagal šalies vietą „alaus pasaulyje“ ji yra aprašoma. Didžiausias dėmesys skiriamas Čekoslovakijai, Vokietijai, Belgijai ir britų saloms.

M. Jackson darbas žurnalistikos srityje padarė didžiulę paslaugą kuriant savitą ir įdomų skaitytojui rašymo stilių. Milžiniški informacijos kiekiai nė kiek nepaveikė autoriaus, jis puikiai kontroliuoja medžiagą. Svarbiausi dalykai sulaukia atskiro dėmesio, o smulkios, istorinės ir kitos įdomios dalelytės sudaro kūrinio kontekstą. Knyga parašyta glaustai ir paprastai, net ir alumi nesidomintis žmogus, perskaitęs „The world guide to beer“ sugebėtų suprasti alaus pasaulio subtilybes, išmoktų vertinti alų ir susipažintų su savo mėgstamo alaus stiliumi ir jo išskirtinumu.

Novatoriškumas. Ši knyga ne tik pirmoji kurioje susistemintai pateikiama informaciją apie viso pasaulio alų. „The world guide to beer“ yra knyga kurioje M. Jackson pristato savitą alaus skirstymą į kategorijas, stilius ir tipus. Pagrindinės trys alaus kategorijos, anot autoriaus, yra: viršutinės fermentacijos alūs (eliai), apatinės fermentacijos alūs (lageriai) ir kvietiniai alūs (nors dažniausiai juos galima priskirti ir prie viršutinės fermentacijos produkcijos, tačiau M.Jackson jiems išskiria atskirą kategoriją dėl Gueuze-Lambic stiliaus alaus, kuris fermentuojamas naudojant laukines mieles (spontaninė fermentacija)). Kiekvieną stilių alaus kategorijai autorius priskiria pagal vietos nuorodą, pavadinimą ir vietinius papročius, bei tradicijas. Pavyzdžiui: Munchener – visame pasaulyje priimtinas pavadinimas, apibūdinantis tamsiai rudos spalvos, apatinės fermentacijos alų, kuriame dominuoja salyklas, bet ne jo saldumas. Alaus stiliaus pavadinimas kilo iš vietovės, kurioje tradiciškai gaminamas šis alus, pavadinimo (Miunchenas).

Pasiskolinau šią skaidrę iš L. Čekanavičiaus paskaitos. Pirmasis skirstymas atrodė maždaug taip.

Pasiskolinau šią skaidrę iš L. Čekanavičiaus paskaitos. Pirmasis skirstymas atrodė maždaug taip.

Knygos reikšmė šiandien. Gali pasirodyti, kad 36 metų senumo knyga jau turėtų būti tapusi niekam nenaudinga atgyvena, tačiau, net ir dabar pripažįstama, kad M. Jackson alaus stilių kategorizacija yra pagrįsta modernioji (šiandieninė) alaus stilių teorija, jos žemėlapiai bei apibrėžimai. Žinoma, šiuolaikiniai teorija reikėjo praplėsti M. Jackson naudotus stilių rėmus, nes alaus pramonė netovi vietoje, ji nuolatos plečiasi ir dėl rinkos dalies kovoja bandydama vartotojui pasiūlyti vis naujesnius ir įdomesnius produktus.

„The world guide to beer“ taip pat itin daug prisidėjo prie alaus populiarinimo Šiaurės Amerikoje, todėl vienaip ar kitaip jai galima priskirti bent smulkius nuopelnus prisidėjus prie craft alaus atsiradimo ir plėtros.

Maredsous 10 Triple

Prieš gerą mėnesį buvau Prancūzijoje. Atostogavau, smagiai leidau laiką ir ragavau šiek tiek alaus. Kelionės įspūdžius papasakosiu per kelis kartus, o pradėsiu nuo Maredsous tripelio, kurio dar visai neseniai buvo galima aptikti ir Lietuvoje, tačiau dabar iš radarų jis dingęs.  (Paulius rašo, kad jo niekada Lietuvoj ir nebuvo, matyt kažką supainiojau)

Maredsous Abbey alų , pagal licenziją, nuo 1963 m. verda Duvel Moortgat Brewery alaus darykla Belgijoje. Bene žinomiausias šios daryklos produktas – Duvel alus. Pats benediktinų vienuolynas gamina tokio pat pavadinimo sūrį. Gauti pinigai tradiciškai skiriami vienuolyno išlaikymui ir labdarai. Darykla siūlo trijų stilių Maredsous produktus – Blonde ale (6,5% ABV), Brune (dubbel 8% ABV) ir Triple (10% ABV). Pirmuosius du galima aptikti Lietuvoje – Rimi prekybcentriuose, Alaus studijoje, Belguose ir t.t. Trečiasis – Triple – anot oficialaus puslapio yra pats įspūdingiausias Maredsous serijos gaminys. Jis pristatomas kaip „golden-bodied, Belgian Triple, redolent with festive sparkle, creamy body, and a luscious head. Its elegant smoothness belies the strong alcohol content. You’ll revel in its balanced, long, and warmish finish.“

Seilė tįsta prisiminus, išties šis tripelis vienas skaniausių mano kada ragautų. Duvel Moortgat gali statyti jį į vieną eilę su Duvel’iu. Trumpai perteiksiu savo pojūčius ragaujant Maredsous Triple.

Maredsous Triple

Apšvietimas gan prastas, atsiprašau 🙂

Maredsous 10 Triple

Duvel Moortgat

Stilius: Belgian Triple

Alk. konc.: 10 % ABV

Rekomend. temp.: 12-13 °C

RateBeer.com97/100

BeerAdvocate.com88/100

 

Spalva: tamsaus gintaro. Puta standi, itin balta, gerai laikosi, lieka gražus piešinys.

Kvapas: Tik atidarius buteliuką tvokstėli saldumas. Labai gražiai išreikšti vaisiniai aromatai, mielių charakteris. Taip pat jaučiamas lengvas medaus prieskonis, iš vaisių galima bandyti išskirti persikus/abrikosus.

Skonis: Skonyje dominuoja vaisiai, sakyčiau – persikai. Šiek tiek glumina alaus tirštumas, bet kaip ir žadėta puslapyje jis labai smooth, tarsi gertum smoothie :). Alus ganėtinai gaivus, skonyje galima apčiuopti ir citrusų žievelės įtaką. Poskonyje šiek tiek jaučiamas apynių kartumas, žoliškumas. Jis išlieka ilgai, persipindamas su maloniu vaisių švelnumu. Aluje taip pat subtiliai reiškiasi ir alkoholio šiltumas. Šio alaus kūnas – tvirtas (body – strong), karbonizacija vidutiniškai aukšta (mid-high), o geriamumas – žemas (drinkability – low).

Toks alus puikiai tinka šaltėjantiems vakarams ar prie Kūčių/Kalėdų stalo. Jeigu žinote kur jo galima gauti Lietuvoje, dalinkitės komentaruose!

Scroll to top