Mėnuo: rugsėjo 2012

IPA – Išvirė Paulius alų

Viršuje: du maišai salyklo; apačioje: keturi maišiukai apynių (tie žali – apynių spurgai, folijoje – apynių granulės); viduryje: raudonas pakelis mielių.

Visą gyvenimą maniau, kad išvirti alui reikia kažkokių specialių įrankių ir mechanizmų. O pasirodo, kad tai padaryti galima nusipirkus vos porą papildomų įrankių, kurie nėra brangūs. Taigi kovo 26 dieną sumaniau išsivirti savo alaus. Alaus virimuose esu dalyvavęs ir anksčiau, taigi nebuvau visiškai žalias šitam reikale. Entuziazmo netrūko, nes pagaliau nereikėjo su niekuo derint receptūros. Receptą susidariau pats, naudodamas atvirasalus.lt skaičiuoklę. Iš tikro, tai pradžioj atrodė, kad nepavyks ir gausis nesąmonė. Sudarinėdamas receptą daugiausiai gilinausi į medžiagų (salyklo, apynių, mielių) aprašymus, išanalizavau matyt visus IPA stiliaus receptus esančius atviram aluj. Tokiu būdu ir gimė „IPA – išvirė Paulius alų“ receptas.

Nuotraukoj galit pamatyt visus įrankius, bei medžiagas naudotas gaminant būsimą šedevrą. Pirkau: termometrą, fermentacijos indą su filtru ir „burbuliatorium“, dezinfekcijos priemonę (galima išsiversti ir be jos) , o puodą turėjau namuose, tai naujo nepirkau. Viskas kainavo apie 80lt ir tai yra ilgalaikė investicija. Aišku čia tik pagrindiniai dalykai, bet jų pakanka išsivirti savam alui. Yra dar krūva procesą palengvinančių smulkmenų, kurias nusipirkau vėliau, yra krūva brangių aparatų, kurių nepirksiu niekada… Žaliavos išvardintos recepte, tai iš naujo neperrašinėsiu, kam įdomu pasižiūrės. Žaliavų kainos tiksliai nepamenu, bet straipsnio gale pabandysiu paskaičiuot, kiek man kainavo vienas paties virto alaus bokalas.

Alaus misa. (nuotrauka iš kito mūsų virimo)

Rašydamas straipsnį „Kaip gimsta alus…“ empirinės patirties neturėjau ir aprašinėjau daugiau gamyklinę alaus gamybą, o čia papasakosiu, kaip tuos procesus atlikau namie. Viskas prasidėjo nuo nelemtos dezinfekcijos. Indų dezinfekcija labiausiai užknisantis procesas iš visų, apčiuopiamos naudos neduoda, bet daryti vis tiek reikia. Tikrasis alaus darymas prasidėjo nuo grūdų salinimo. Grūdų salyklo naudojau nei daug nei mažai 6kg. Grūdų salyklą supyliau į fermentacijos indą (tai tas baltas kibiras nuotraukoje), o puode užkaitinau vandenį. Tuo vandeniu, įkaitusiu iki daug laipsnių (tiksliai nepamenu kelių), užpyliau salyklą. Tas vandens ir salyklo mišinys vadinamas mentalu. Mentalas tapo apie 65°C. Taip salinau apie valandą laiko. Prieš tekininant įpyliau dar karšto vandens, kad mentalo temperatūra pakiltu netoli 80°C ir atsukau kranelį. Ir tuomet prasidėjo dideli sunkumai, nes virimo puodas kur kas mažesnis už nutekintos misos kiekį, tai pagalbon teko pasitelkti pagalbinių indų. Nutekintą misą užviriau ir kas tam tikrą laiką dėjau apynius. Pradžioj karčiuosius, pabaigoj aromatinius. Apynių dėjimas į verdančią misą kone maloniausia proceso dalis. Alų gerbiantys aludariai visuomet apynius įmes savo rankomis, jei ne visus tai bent jau simboliškai – saują. Šiuo gestu išreiškia meilę savo amatui. Baigus virti, misą supyliau į fermentacijos indą, kurį įkėliau į pilną šalto vandens vonią. Tokiu būdu atvėsinau iki kambario temperatūros. Paskutinis momentas – sudėti mieles ir laukti kol prasidės fermentacija.

Fermentacija prasidėjo kitą dieną, tas laikas iki fermentacijos pradžios buvo neramu. Infekcijos arba prastų mielių atveju fermentacija gali neprasidėti arba užsibaigti per anksti… Jos pradžia pastebima burbuliavimu. Fermentacijos metu išsiskiria angliarūgštė, kurios dalis išeina per vandens filtrą (burbuliatorių). Po šiek tiek daugiau nei savaitės paragavau, alus buvo geras, dar jaunas, ką tik gimęs, bet geras. Jau alų (fermentacijos metu misa virto alumi) perpyliau į švarų fermentacijos indą, kuriame dar palaikiau ne pilną savaitę, tai vadinama antrine fermentacija. Antrinės fermentacijos metu sudėjau likusius apynius. Kadangi antrinėje alus stovi kambario temperatūroje, tai apyniai išskiria tik savo aromatines savybes, suteikia alaus skoniui žoliškumo. Antrinės fermentacijos metu profilaktiškai vis atsukdavau kibiro kranelį patikrint ar alui viskas gerai. Tokių tikrinimų būdu dingo litras kitas alaus (didele kantrybe nepasižymėjau niekad) . Galiausiai viską išpilsčiau į butelius ir padėjau brandintis. Visą laiką alų brandinau kambario temperatūroje (nors patartina rūsio), skonis nenukentėjo. Dar turiu vieną butelį ir šiek tiek vėliau, šią ar ateinančią savaitę, aprašysiu jo degustaciją (aišku jei alus dar bus geras, tikėkimės bus.).

Išgertas alaus butelis

Alaus virimas užtruko visą dieną. Medžiagas važiavau pirkti ryte apie 10h, grįžęs iškart pradėjau gaminti. Baigiau, tai yra supyliau mieles, apie 1h nakties. Daugiausiai problemų sudarė elektrinė viryklė, kuriai užvirinti didelį litražą misos yra sunkiai įveikiamas darbas… Aišku, su patirtim ateina ir greitis, esu skaitęs, kad labiau patyrę kolegos užtrunka po 5h vienai partijai.

O dabar, visus skaičiuotojus labiausiai dominantis dalykas. Neskaitant elektros, vandens, degalų ir taros (galima naudoti ir panaudotus butelius) sąnaudų vieno bokalo (0,5l) kaina gavosi 1,30 lt. Vienu kartu pasigaminau 25l alaus, tai yra 50 bokalų alaus!

Lietuvoje skirtingų alaus stilių pasirinkimas yra ganėtinai mažas. Naminė aludarystė gali padėti susipažinti su dar neatrastais alaus stiliais.Naudojantis atviro alaus ar kokiais nors kitais receptais namuose išsivirti galite daugelį alaus stilių. Naminiu alumi galima paįvairinti savo ir draugų alaus sesijas. Naminins alus niekad nepakeis tokių alaus pažibų, kaip Chimay ar Westvleteren, bet prilygti daugeliui komercinių daryklų nėra sunkiai įgyvendinamas tikslas.

Alaus degustacijos aprašymą galite rasti ČIA

Alutinio maratonas 2012

Kam reikia tas žino, o kas nežino tam pranešame, kad šį savaitgalį Vilniuje vyko penktasis kasmetis ir tarptautinis (!) alutinio maratonas. Nuo ansktyvo šeštadienio ryto „Alaus namuose“ pradėjo būriuotis alaus ir sporto entuziastai. Žinoma, beergeek.lt komanda nepraleido progos sudalyvauti šiame renginyje. Ne tik, kad sudalyvavo, bet ir šauniai pasirodė.

Maratono distanciją šiais metais sudarė šešiolika barų suskirstytų į dvi apygardas – „Žirmūnų“ ir „Centro“. Užsiregistravo rekordinis žmonių skaičius – 150, o visi dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: profesionalų (sportininkų), vyrų ir moterų. Esminis maratono tikslas buvo smagiai praleisti laiką, bet norėdami varžytis dėl pagrindinio prizo privalėjo apibėgti visus numatytus check point‘us (barus). Už kiekvieną išgertą 100 ml alaus nuo bendro laiko buvo atimama viena minutė.

Pirmiesiems dalyviams startas buvo duotas 15:45, o „beergeek‘ų“ nariai Vladas ir Paulius startavo prabėgus vos kelioms minutėms – 15:47. Nulėkus iki stotelės, prieš nosį, duris užvėrė dešimtas troleibusas, kuris buvo idealus variantas siekiant nusigauti iki pirmojo atskaitos taško (žinoma beergeek‘ų smegenys prieš maratoną susidėliojo optimaliausią maršrutą) – Alyno esančio Ulonų gatvėje. Užsispyrimas nuo pat pradžių siekti gero rezultato davė savo vaisių, aplenkę troleibusą Vladas ir Paulius įšoko į jį kitoje stotelėje esančioje šalia Skalvijos kino teatro. Susirinkus visus keturis štampus esančius Žirmūnuose paaiškėjo, kad skubama buvo neveltui, nes tik per „marytės plauką“ beergeek‘ai suspėjo į autobusą vežantį iki Užupio Šnekučio (joks kitas transportas apart nuosavų kojų ir viešojo nebuvo leidžiamas). Centrinė maratono dalis, padedant ir smegenis kutenančiam bei skrandžiuose esančiam alučiui nepraėjo be nesusipratimų. Vienas punktas buvo apibėgtas ir į jį teko sugrįžti, kitas buvo pražiopsotas dėl užsikalbėjimo, tačiau finišo linija galiausiai buvo pasiekta 18:17.

Pirma kartą dalyvaudami tokiame renginyje, beergeek‘ai pasirodė tikrai neprastai. Draugiškai užėmė 17-18 vietas. Galutinis beergeek‘ų laikas 124 minutės. Deja, nors tokio laiko ir nepakako, kad būtų pasiektas superfinalas, tačiau abu beergeek‘ai liko patenkinti pirmuoju startu.

Superfinale, pagrindinio prizo likimas buvo sprendžiamas minuso principu. Iš profesionalų grupės į finalą pateko vienas asmuo, o iš vyrų ir moterų po tris pagal pademonstruotus galutinius rezultatus. Siekiant išaiškinti nugalėtoją, dalyviams buvo pateikiami klausimai susiję su aplankytų barų interjeru. Atsakius neteisingai buvo iškrentama iš tolimesnės kovos. Galiausiai kovoti liko vienas profesionalas ir vienas vyrukas. Jie akis į akį susidūrė titanų dvikoje – reikėjo kaip įmanoma ilgiau ištiestoje rankoje išlaikyti litrinį alaus bokalą (pripildytą vandens). Pagrindinis prizas atiteko vieninteliam superfinale besigrūmusiam profesionalui, į jo namus iškeliavo naujas šaldytuvas. Kiti dalyviai, tame tarpe ir beergeek komanda buvo apdovanot paguodos prizais. Visi dalyviai savo įspūdžiais iki paryčių dalinosi „Alaus namuose“ gurkšnodami alutį – puiki alutinio pabaiga ;).

Pauliaus pastabos. Mūsų pagrindinė klaida buvo tai, kad namuose palikom savo sportines aprangas, bei avalynę. Kasdieniai drabužiai šiek tiek apsunkino visą procesą, bet tiek to, nei vienas iš mūsų nėra sportininkas, tai nieko čia neapgausim. Suorganizuota viskas buvo kruopščiai, bet vis tiek keliuose punktuose vyravo chaosas, užsisakius alaus jį duodavo vėliau atėjusiam dalyviui. Bendrai paėmus, tai tik lašas jūroj.

Check pointai parinkti teisingi, neteko matyt nei vieno Kalnapilio skėčio ar peleninės su tauro alaus logotipu. Užupio Šnekutyje ir Būsi Trečias, kaip visada aptarnavimas buvo šiltas ir malonus. Bet labiausiai patiko Alaus Kolonėlės punktas, kur buvom aptarnauti greitai, maloniai ir dar gavom pasirinkti, kokio alaus norim (lyg tais iš 4 rūšių). Puikus pavyzdys tokiems barams, kaip Apuokas ar Akivarai…

Vidmos Alučio pažadas, kad Švyturio nebus neišsipildė, muzikos rūsyje ragautas „muzikos rūsio“ alus savo skoninėmis savybėmis nenusileido ŠUA produkcijai. Šlapio kartono skonį burnoje, atsineštą iš paskutinio punkto (muzikos rūsio), alaus namuose išmainėm į malonų raudonųjų dobilų kartumą.

Ką gi, sekančiam Alutinio maratonui pasiruošime stipriau, profesionalams konkurencijos sudaryti neplanuojam, bet alaus mėgėjams reiktų sunerimti.

Bières de Chimay

Chimay yra viena iš septynių alaus daryklų pasaulyje, kurios gamina Trappist’ų alų. Darykla Chimay yra Scourmont vienuolyne, kuris yra įsikūręs Valonijoje (prancūziškai kalbančiame Belgijos regione), o pavadinimas Chimay yra kilęs nuo savivaldybės tokiu pat pavadinimu.

Trappist’ai – vienuolių ordinas, turintis gilias alaus gamybos tradicijas. Kaip jau minėjau ženklą “Authentic Trappist Product” turi teisę naudoti tik septynios alaus daryklos iš kurių šešios yra įsikūrusios Belgijoje ir viena Olandijoje. Pelnas gautas pardavus Trappist’ų produkciją yra skiriamas vienuolyno išlaikymui, o didžioji dalis yra aukojama įvairioms labdaros organizacijoms. Pagal išverdamo alaus apimtis Chimay yra antroje vietoje, nusileidžia tik La Trappe alui, kurio beje irgi galima įsigyti Lietuvoje. Chimay alaus šeimą sudaro keturi alūs:

  • Chimay Blueu ( 9% ),
  • Chimay Rouge (7%),
  • Chimay Triple (8%),
  • Dorèe yra išskirtinis alus. Tai patersbeer (father‘s beer, tėvo alus), jo galima paragauti tik pačiame vienuolyne ir jis pagrinde yra gaminamas tik vienuolių reikmėms. Dorèe yra silpnas (apie 5%) šiek tiek panašus į Chimay Rouge. Jis yra nekomercinis, netgi Chimay internetiniame puslapyje apie jį nėra skelbiama.

 Chimay Rouge

Chimay Rouge

Bières de Chimay S.A; Valonija, Belgija

Stilius: Dubbel

Alk. konc.: 7% ABV

Rekomend. temp.: 10 – 12 °C

RateBeer.com: 99/100

BeerAdvocate.com: 91/100

Chimay Rouge (red, raudonas) dar vadinamas Chimay Premiere, kai yra išpilstytas į 0,75l talpos butelius. Tai yra pirmasis Chimay alus.

Ingredients: Pilsner malt (French barley from Champagne); wheat starch or flour (10% – 15%); dextrose (5%); malt extract (0.1%); hop extract from German Hallertaur (aroma) & American Galena (bittering) hops. Yeast & liquid invert sugar added to the bottled beer.
Chimay Red is noted for its coppery colour which makes it particularly attractive. Topped with a creamy head, it gives off a light, fruity apricot aroma produced by the fermentation. The taste perceived in the mouth is a balance confirming the fruity nuances noticed in the fragrance. Its taste, which imparts a silky sensation to the tongue, is made refreshing by a light touch of bitterness. To the palate, the taster perceives a pleasant astringency which complements the flavour qualities of this beer very harmoniously. This top fermented Trappist beer, refermented in the bottle, is not pasteurised.

Gamintojas

Mano pastabos. Rusvai raudonos spalvos. Piršto storumo, iki pat paskutinio gurkšnio išlikusi puta. Kvepia saldžiais vaisiais, galima užuosti šiokias tokias alkoholio užuomazgas. Vidutinio kūno, smagios karbonizacijos. Iš pat pradžių pasitinka vaisinis gaivumas, kiek vėliau juntamas žolinis silpnai karstelęs poskonis.

Belgiškiems alums būdingas stipriai išreikštas mielių charakteris, Chimay Rouge – neišimtis. Pausaulinio lygio alus, skaniausias mano ragautas dubbel’is. Lietuvoje galima rasti kiekvienam didesniame prekybos centre. Alų ragavau iš originalios Chimay taurės. Mėgaudamasis Chimay, kartu ragavau ir lauktuvių gautą sūrį. Sūris – bosniškas, iš seno trapistų vienuolyno, kuriame kadaise taip pat buvo verdamas alus.

Chimay Blueu

Chimay Blueu

Bières de Chimay S.A; Valonija, Belgija

Stilius: Belgian Strong Dark Ale

Alk. konc.: 9% ABV

Rekomend. temp.: 12 – 15 °C

RateBeer.com: 100/100

BeerAdvocate.com: 95/100

Chimay Blueu (blue, mėlynas) dar yra vadinamas Grande Réserve, kai yra išpilstytas į 0,75l talpos butelius.

This aromatic, lively, rich ale has a medium-sweet middle, with gently drier suggestions of thyme, pepper, sandalwood, and nutmeg in the finish.

Michael  Jackson  „Great Beer Guide“

This authentic Belgian beer, whose tinge of fresh yeast is associated with a light rosy flowery touch, is particularly pleasant. Its aroma, perceived as one enjoys it, only accents the delightful sensations revealed by the odour, all revealing a light but agreeable caramelized note.

Gamintojas

Mano pastabos. Kvape  dominuoja karamelės saldumas susimaišęs su žalio obuolio gaivumu. Spalva tamsiai ruda (dėl netinkamo apšvietimo deramai įvertinti buvo sunku).  Piršto storumo puta – iki paskutinio lašo. Įvertinti skonį – tikras išbandymas, nerandu žodžių jam perteikti. Visiškai nepajutau apynių indėlio. Juntamas alaus stiprumas, šioks toks alkoholio prieskonis, kuris suteikia alui taurumo. Alus saldokas, bet gerąja prasme. Saldumas puikiai dera su kitomis skoninėmis savybėmis, juntamos vynuogių, džiovintų razinų natos.

Chimay Blueu yra skirtas gurkšnoti. Tai puikus winter warmer (žiemos šildytojas) pavyzdys. Šis, kaip ir daugelis stipriųjų belgiškų elių, tinka ilgam brandinimui rūsyje. Jau ne vienerius metus planuoju paslėpti dėžę kitą, bent penketui metų (alaus brandinimą ir antrinę fermentaciją butelyje aprašysiu būsimuose straipsniuose). Chimay Blueu bandyčiau derinti su brandintos jautienos steiku, kurio natūralus/tikras/kokybiškas mėsos skonis būtų lygiavertis kompanijonas šiam išskirtiniam alui. M. Jacksonas siūlo derinti su Rokforo (Roquefort) sūriu – prancūzišku, brandintu mėlynuoju sūriu, kurio gamybos tradicijos, išlaikytos beveik nepakitusios.

Scroll to top